Kinijos mokslininkai Zhoutai Tian ir Daojie Yu tyrinėjo atsitiktinio miško (RF) algoritmo taikymą bepiločių skraidyklių atpažinimui realiuoju laiku. Mel-Frequency Cepstral koeficiento (MFCC) charakteristikos pirmiausia išgaunamos iš garso signalų, o tada RF metodas derinamas su svertiniu vertinimu, kad būtų gautas patobulintas atsitiktinio miško (IRF) metodas bepilotės skraidyklės garsams ir aplinkos garsams nustatyti. Siūlomo IRF metodo, skirto bepilotėms skraidyklėms atpažinti realiuoju laiku lauke, veiksmingumą ir jo praktinio taikymo galimybes patvirtina eksperimentinių tyrimų rezultatai.

Ukrainos tyrėjai Svitlana Terenčiuk, Julija Riabčiun ir Maksim Delembovskij nagrinėjo efektyvaus skrydžio vadovų ir pilotų mokymo sąlygas naudodami informacines-komunikacines sistemas, galinčias veikti neaiškaus neapibrėžtumo sąlygomis realiuoju laiku. Tokių sistemų veikimas pagrįstas neapibrėžtomis išvadų sistemomis. Neapibrėžtos išvadų sistemos sukūrimo rezultatas yra pastilės tipo nepaibrėžta išvadų sistema. Siūlomos neapibrėžtos išvadų sistemos žinių bazės instrumentas leidžia įvertinti ne tik skrydžio vadovų arba piloto gebėjimą spręsti tam tikras problemas. Ši įvesties duomenų rinkinio priklausomybė nuo laiko leidžia įgyvendinti neapibrėžtą Sugeno tipo išvadų sistemą, naudojant apibrėžtus įvesties duomenis formuojant išvadas.

Latvijos mokslininkės Kristine Uzule ir Irina Kuzmina-Merlino tyrinėjo kaip oro uostų pajamas formuoja ir aviacijos, ir ne aviacijos srities pardavimai. Kai kurių didelių Europos oro uostų pajamos iš aviacijos yra didesnės negu ne iš aviacijos. Tuo metu kai kurie regioniniai ir antriniai Europos oro uostai rodo priešingą tendenciją. Trimis etapais nustatyta, ar yra ryšys tarp oro uosto tipo ir aviacijos bei ne aviacijos pajamų santykio Baltijos šalių oro uostuose. Pirmuoju etapu, pagrindinių ir antrinių oro uostų apibrėžimai sukurti diskurso analizės būdu. Antruoju etapu, išanalizuota pasirinktų Baltijos šalių oro uostų pajamų struktūra. Trečiuoju etapu, padarytos išvados dėl oro uosto tipo ir šių Baltijos šalių oro uostų pajamų struktūros sąsajos. Viena vertus, tyrimo rezultatai rodo, kad sąsaja tarp oro uosto tipo ir pajamų struktūros yra, nors šiam neapibrėžtumui spręsti reikia gilesnio tyrimo. Finansinė analizė parodė, kad oro uostai, kuriuose yra didesnė ne aviacijos pajamų dalis negu aviacijos pajamos yra atsparesni krizėms.

Argentinos mokslininkai Lucas Sznajderman, Matias Coppa, Juan F. Martiarena bei Kolumbijos mokslininkas Oskar Diaz Olariaga sukūrė integruotą modelį oro uostų antžeminės paramos įrangos (GSE)  ir išmetamų dujų emisijoms vertinti.  Išmetamųjų teršalų dėl eismo peronuose aptarnaujant lėktuvus kiekį lemia daugybė veiksnių: lėktuvų atvykimo ir išvykimo bei stovėjimo aikštelėse praleisto laikas, orlaivio tipas, operacijos tipas (tradicinis, su dideliu mastu arba mažomis sąnaudomis), geometrinis prijuostės išdėstymas ir transporto parko charakteristikos, įskaitant galią ir amžių. Siūlomas modelis įvertina krovos procesą ir suskirsto į šiuos etapus: laukimas, prijungimas, aptarnavimas ir atjungimas. Siūlomo modelio pranašumas yra tikrojo eksploatuojamų pagalbinių transporto priemonių judėjimo, atsižvelgiant į lėktuvo tipą ir veikimo pobūdį (visos paslaugos, mažų sąnaudų arba apimties), proceso vertinimas. 

JAV mokslininkė Nicoletta Fala ir Anglijos tyrėjas Christos Falas sukūrė metodą, kaip naudoti šaltinio automatinio stebėjimo – transliavimo (ADS-B) duomenis iš „OpenSky“ tinklo, vertinant oro uosto operacijas ir automatiniam skaičiavimui atskiriant lėktuvų kilimus bei nusileidimus. Oro uostai bent kartą per metus atsiskaito už savo veiklą. Istoriškai oro uostų be bokštų operacijų skaičiavimo metodai grindžiami papildoma oro uosto įranga arba statistiniais įverčiais. Atvejo analize tiriami du JAV oro uostai – Tulsos tarptautinis oro uostą (TUL) ir Purdue universiteto oro uostas (LAF) – ir palyginamas apskaičiuotas operacijų skaičių pagal ADS-B duomenų algoritmą su skaičiais, pateiktais per Federalinės aviacijos administracijos (FAA) Oro eismo veiklos duomenų sistemą (ATADS).

Latvijos tyrėjai Zarif Zabirov, Anvar Zabirov ir Vladimir Šestakov tyrinėjo šiuolaikinių orlaivių sistemų gedimų netradiciškumą ir jų nuspėjimo sudėtingumą. Kuriamas įrodymais pagrįstas mokymas (EBT), kuris yra novatoriškas požiūris į pilotų mokymą ir kompetencijų vertinimą. Siekdami aiškaus įvertinimo, planuojantys naudotis šia sistema operatoriai sukuria į liniją orientuotus scenarijus, pagrįstus EBT metodika ir klasifikavimo sistema. Autoriai siūlo kiekybinio pilotų veiklos vertinimo modeliavimo metodą. Metodas naudojamas kaip EBT vertinimo programos dalis dėl jo pritaikomumo skirtingoms vertinimo strategijoms pagal kiekybiškai įvertinamus klaidų kriterijus įvykių skaičiaus vertinimo metu ir ankstesnius duomenis apie pilotų pasiskirstymą pagal jų kompetencijos lygius.

Irano tyrėjai Mohammad Saberi Tavakkoli, Ghasem Kahe ir Fatemeh Sadeghikia savo straipsnyje nagrinėja formacijų judėjimo įtaka skrydžių susieto valdymo veikimui. Pirmiausia sumodeliuojama ir imituojama kiekvieno subjekto inercinė skrydžių valdymo sistema tam tikru tikslumu. Pirminiai rezultatai parodė, kad kiekvieno subjekto skrydžio valdymo klaida laikui bėgant didėja individualiai, o ši problema yra rimtesnė subjektams, turintiems silpnesnę sistemą. Problema išspręsta, subjektams  įdiegus susietą skrydžių valdymą. Įvairūs modeliavimai ir eksperimentiniai testai, naudojant du realius subjektus, patvirtino šį teiginį. Susieto skrydžių valdymo našumas gerinamas tinkamai formuojant modeliavimą. Kolektyvinė kovariacijos matrica naudojama objektyviai funkcijai sudaryti naudojant išplėstinį Kalmano filtrą (EKF). Ši funkcija minimizuota naudojant Niutono metodą, kuris yra formavimo sprendimas. Modeliavimo rezultatai rodo, kad taikant optimalią formavimo trajektoriją pasiekimas didesnis tikslumas.

Kinijos Nanjing aeronautikos ir astronautikos universiteto atstovai Anatolij Kretov ir Dmytro Tiniakov patobulino naujų projektinių sprendimų vertinimo metodą, pagrįstą kilimo masės (SFM) jautrumo analize (SFM) pradinėms pagrindinio projekto korekcijoms. Metodas grindžiamas parengto projekto arba jau egzistuojančio pagrindinio orlaivio varianto didžiausios kilimo masės pokyčių įvertinimu su vietiniais konstrukcijos (projekto) pakeitimais, įskaitant aerodinaminius, užtikrinančius pažangesnio orlaivio kūrimą. Šis metodas leidžia projektuotojui tiksliau apskaičiuoti galutinius maksimalius kilimo masės pokyčius ankstyvosiose (preliminariose) konceptualaus projektavimo stadijose. Skaitiniais transporto kategorijos lėktuvų pavyzdžiais pagrįsta reikšminga sparnų kraštinių santykio įtaka degalų sąnaudoms. Nagrinėjamas metodas, naudojant SFM su pusiau analitinės aerodinaminės analizės deriniu, yra paprastas, patikimas ir patogus analizuojant ir sintezuojant naujus projektavimo proceso projektus.

 

VILNIUS TECH leidžia 16 recenzuojamų universiteto mokslo žurnalų: aštuoni iš jų yra fizinių ir technologijos mokslų srities, penki – socialinių, trys – daugiadalykiai. Visi mokslo žurnalai leidžiami naudojant Atvirosios prieigos modelį. Nuo 2018 m. visi straipsniai publikuojami su CC-BY 4.0 licencija, tai suteikia galimybę viso pasaulio akademinei bendruomenei nemokamai pasiekti ir naudoti VILNIUS TECH produkciją.

Atkreipiame dėmesį, jog svarstant galimybę publikuotis mokslo žurnaluose, ieškant žurnalo savarankiškai ar gavus pakvietimą iš žurnalo, būtina įsitikinti žurnalo patikimumu, nes, išpopuliarėjus atvirosios prieigos publikavimo modeliui, kartu išsivystė ir juo paremtas sukčiavimo būdas – vadinamieji grobuoniški leidėjai ar žurnalai. Kviečiame skaitytojus ir autorius išlikti budrius. Autoriai raginami būti atsargūs ir, prieš teikiant savo rankraščius net gerai žinomam leidiniui ir leidėjui, pasitikrinti informaciją. Apie tai, kaip pasirinkti tinkamą leidinį straipsniams publikuoti, kaip įvertinti leidėjo ir žurnalo patikimumą bei pripažinimą tarptautinėje erdvėje, kviečiame skaityti čia
 

Ieškant informacijos konkrečiomis temomis, kviečiame naudotis VILNIUS TECH prenumeruojamomis duomenų bazėmis (pvz., aviacija). Šiuo metu VILNIUS TECH bendruomenei suteikiama prieiga prie 34 licencijuojamų duomenų bazių. Duomenų bazėse rasite elektronines knygas, mokslinius straipsnius, konferencijų pranešimus, standartus, statistinę, analitinę bei kitą mokslui ir studijoms aktualią informaciją. Prieiga: visų duomenų bazių turinys prieinamas iš asmeninio kompiuterio prisijungus prie VILNIUS TECH kompiuterių tinklo per VPN. Jungiantis prie VPN paslaugos, saugumui užtikrinti papildomai reikia naudoti dviejų faktorių autentifikaciją (t.y. patvirtinimas mobiliojo įrenginio aplikacijoje arba skambučiu).