VILNIUS TECH mokslo žurnalas „Aviation“ skirtas visiems ieškantiesiems informacijos apie aviaciją – nuo istorijos iki technologijų.

Straipsniais užsipildė naujas numeris „Aviation“ (Vol. 27, No. 1). Vyriausiasis šio žurnalo redaktorius prof. dr. Gintautas Bureika pristato naujus ir aktualius šio numerio mokslinius tyrimus.

Straipsnyje pateikiama alternatyviųjų reaktyvinių degalų priedų gamybos iš alkoholio technologinių procesų analitinė apžvalga ir eksperimentinio jų fizikinių-cheminių savybių tyrimo rezultatai. Pateikiami civilinės aviacijos darniosios plėtros ir neigiamo transporto poveikio aplinkai mažinimo pažangiausios priemonės. Tvaraus aviacinio kuro kūrimas ir įgyvendinimas yra laikomas pagrindine priemone siekiant sumažinti išmetamo į atmosferą anglies dioksido kiekį. Nagrinėjamos dvi reaktyvinių degalų gamybos iš alkoholio technologijos, pateikiamos galimos žaliavos ir perdirbimo būdai. Eksperimentiškai tiriamos dviejų rūšių iš alkoholio gautų reaktyvinių degalų fizikinės bei cheminės savybės ir įprastų reaktyvinių degalų, maišytų su alternatyviaisiais degalais, savybės. Pademonstruota, kad iš alkoholio gautų reaktyvinių degalų, turinčių aromatinių medžiagų komponentą, fizinės ir cheminės savybės yra labai panašios su įprastinio reaktyvinio kuro savybėmis. Visi tirti reaktyvinio kuro mišiniai su alkoholiu visiškai atitinka specifikacijų reikalavimus. Remiantis gautais rezultatais, manoma, kad perdarytas į reaktyvinį komponentą alkoholis, kuriame yra aromatinių medžiagų, yra tinkamas maišant jį su tradicinias reaktyviniais degalais.

Oro trinties pasipriešinimas sudaro maždaug pusę viso ikigarsinio civilinio transporto orlaivių pasipriešinimo kreiserinėmis sąlygomis. Ištirtos kelios priemonės srautui virš orlaivio valdyti ir laminariniam srautui pasiekti. Pateikiama nauja trinties pasipriešinimo mažinimo koncepcija, kuri paremta aerodinamikos ir orlaivio varomosios jėgos integravimu. Varikliai, esantys sparne ir korpuso gale, siurbia viso sparno ir fiuzeliažo paviršiaus ribinį sluoksnį, o vėliau panaudojo jį kaip oro įsiurbimą ir išmetimą per kanalus. Prie sparnų varikliai sukuria išmetimą reaktyvinio sklendės pavidalu prie galinio krašto, suteikdami paskirstytą varomąją jėgą. Dėl šio laminarinio srauto visam orlaiviui sudaromas varomasis laminarinis srautas, todėl labai sumažėja pasipriešinimas. Analizė parodė, kad iš keturių elektra varomų orlaivių versijų įmanomas tik mišrus keltuvo paskirstymas su beuodeginiu fiuzeliažu. Nustatyta, kad orlaivio dizaino pavyzdys yra netinkamas. Prognuzuojama, kad remiantis siūloma koncepcija įmanoma elektriniams transporto orlaiviams įdiegti dabartinių lygių elektros energijos baterijas.

Sraigtasparnis yra labai svarbus šalies ginkluotųjų pajėgų (armijos oro pajėgų) gynybos ir puolimo įrankis. Sparčiai tobulėjant technologijoms, sraigtasparnių konstrukcijos, sraigtasparnio techninės ir programinės įrangos elementai taip pat atnaujinami ir tobulinami lygiagrečiai su pažangiosiomis technologijomis. Tyrimo tikslas – nustatyti karinių sraigtasparnių lakūnų atrankos kriterijus ir rasti šių kriterijų svarbos lygius. Ginkluotųjų pajėgų sraigtasparnius pilotuojantys lakūnai turi turėti atitinkamą kvalifikaciją, kuri yra reikiamų žinių, įgūdžių ir kriterijų visuma. Nustatyti trys pagrindiniai kriterijai: „Sveikata“, „Psichomotorika“ ir „Išsilavinimas“ bei trylika sub-kriterijų. Nustatytų karinių sraigtasparnių lakūnų atrankos kriterijų svarba apskaičiuota šiuolaikiniu daugiakriterinio sprendimų priėmimo įrankiu – Grey SWARA metodu. Remiantis analizės rezultatais, nustatyta, kad svarbiausias sub-kriterijus yra „Praktinis mokymas“, o mažiausiai svarbus – „Aukščio ir svorio apribojimų“ sub-kriterijus.

Pastaraisiais metais autonominių robotų vykdomos žvalgybos operacijos driekiasi į nežinomas aplinkas Žemėje, po jūra ar net kitose planetose. Irano mokslininkai S. Elahian ir kiti siūlo lygiagrečiojo kelio planavimo ir padėties nustatymo (angl. – Concurrent Path Planning and Positioning (CPPAP)) idėją naudojant dirbtinai paskirstytus orientyrus kai nėra GNSS (angl. – Global Navigation Satellite System) signalo. Metodas apima stebėjimu pagrįstą krypties paieškos algoritmą, skirtą skrydžio planavimui, lygiagrečiai su vienalaikiu lokalizavimu ir atvaizdavimu (angl. – Simultaneous Localization and Mapping (SLAM)). Dauguma skrydžio planavimo metodų naudojami neprisijungiant veikiančių algoritmų. Siūlomas metodas nustato roboto judėjimo kryptį realiuoju laiku, t. y. kartu su padėties nustatymo užduotimis ir sistemos stebimumu, susijusiu su funkcijų pasiskirstymu. Kaip ir visuose funkcijomis pagrįstuose SLAM, funkcijos vaidina svarbų vaidmenį nustatant labiausiai pastebimą kryptį, taigi ir roboto judėjimo kryptį. Tiriamas siūlomo metodo požymių pasiskirstymo ir jų modelio efektyvumas. Norint įvertinti CPPAP efektyvumą ir tikslumą, rezultatai lyginami su esamu atsitiktiniu SLAM.

Aviacijos saugos tyrimai būtini kuriant inovatyviąsias technologijas aviacijos avarijoms ir incidentams prognozuoti bei užkirsti jiems kelią. Prognozuojant šiuos įvykius, literatūroje dažnai atsižvelgiama į vidines aviacijos operacijų ypatybes, tokias kaip orlaivio telemetrija ir skrydžio procedūros.  Vertinamos ir išorinės charakteristikos, t. y.  meteorologinės sąlygos. Visgi tarp jų nustatomi tik keli ryšiai. Šio tyrimo metu naudojant mašininio mokymosi įrankį ištirti 6188 oreivystės įvykiai, susiję su avarijomis, incidentais ir rimtais incidentais Brazilijoje nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2021 m. spalio mėn.. Duomenų analizei naudojamas sprendimų medis, papildomi medžiai, Gauso Bayesai, gradiento didinimas ir k-artimiausio kaimyno klasifikatoriai. Pastarųjų identifikavimo tikslumas siekia 96,20%. Vadinasi, sukurtas algoritmas gali numatyti įvykius kaip operatyvinių ir meteorologinių modelių funkcijas. Tokie kintamieji kaip didžiausias kilimo svoris, orlaivio tipas ir modelis bei vėjo kryptis yra vieni iš pagrindinių aviacijos avarijų arba incidentų prognozės kriterijų. Šis tyrimas suteikia įžvalgų apie naujų technologijų kūrimą ir priemones, kaip užkirsti kelią tokiems reiškiniams.

VIP keleiviai paprastai skraido civiliniais ir samdomais lėktuvais, kuriuose vibracinė ir akustinė aplinka yra sklandesnė nei įprastuose lėktuvuose. Sraigtasparnio vidaus triukšmą generuoja pagrindiniai ir galiniai rotoriai, varikliai, pagrindinė pavarų dėžė ir aerodinaminė turbulencija. Dėl šių šaltinių toninis ir plačiajuosčio ryšio triukšmas yra neįtikėtinai didelis, todėl jis mažinamas. Įprasta pasyvioji sistema (garso izoliacija) yra geriausias būdas valdyti salono akustiką. Aktyviosios sistemos – aktyvioji vibracijos ir triukšmo kontrolė – nėra visiškai patikimos arba pritaikytos. Garso izoliacijos dizainas tiriamas naudojant vieną iš šių programinių paketų: ANSYS, SOLIDWORKS 2020 ir ACOUSTIC analizės Vibroacoustic Monitoring (VAM). Analizė atlikta (5-10) Hz ir (0-2000) Hz dažnių diapazonuose. Proudmano lygtis transformuota į dažnio greičio sritį. Garsui nepralaidūs ANSYS modeliai patvirtinami naudojant momentinius garso slėgio lygius, išmatuotus sraigtasparnio skrydžio metu. GAZELLE akustinio aptikimo metodas sėkmingai realizuotas SOLIDWORKS aliuminio ir titano lydiniams. Tai įrodo ryšį tarp akustinės galios lygių ir medžiagos konfigūracijos. Vidaus medžiagų triukšmo koeficientas naudojamas kaip pagrindinis sraigtasparnių vidaus garso izoliacijos rodiklis. Šio tyrimo rezultatai svarbūs realizuojant VAM metodą izoliuojant sraigtasparnių vidaus garsą.

VILNIUS TECH leidžia 16 recenzuojamų universiteto mokslo žurnalų: aštuoni iš jų yra fizinių ir technologijos mokslų srities, penki – socialinių, trys – daugiadalykiai. Visi mokslo žurnalai leidžiami naudojant Atvirosios prieigos modelį. Nuo 2018 m. visi straipsniai publikuojami su CC-BY 4.0 licencija, tai suteikia galimybę viso pasaulio akademinei bendruomenei nemokamai pasiekti ir naudoti VILNIUS TECH produkciją.
 

Atkreipiame dėmesį, jog svarstant galimybę publikuotis mokslo žurnaluose, ieškant žurnalo savarankiškai ar gavus pakvietimą iš žurnalo, būtina įsitikinti žurnalo patikimumu, nes, išpopuliarėjus atvirosios prieigos publikavimo modeliui, kartu išsivystė ir juo paremtas sukčiavimo būdas – vadinamieji grobuoniški leidėjai ar žurnalai. Kviečiame skaitytojus ir autorius išlikti budrius. Autoriai raginami būti atsargūs ir, prieš teikiant savo rankraščius net gerai žinomam leidiniui ir leidėjui, pasitikrinti informaciją. Apie tai, kaip pasirinkti tinkamą leidinį straipsniams publikuoti, kaip įvertinti leidėjo ir žurnalo patikimumą bei pripažinimą tarptautinėje erdvėje, kviečiame skaityti čia.


 

Ieškant informacijos konkrečiomis temomis, kviečiame naudotis VILNIUS TECH prenumeruojamomis duomenų bazėmis (pvz., aviacija). Šiuo metu VILNIUS TECH bendruomenei suteikiama prieiga prie 34 licencijuojamų duomenų bazių. Duomenų bazėse rasite elektronines knygas, mokslinius straipsnius, konferencijų pranešimus, standartus, statistinę, analitinę bei kitą mokslui ir studijoms aktualią informaciją. Prieiga: visų duomenų bazių turinys prieinamas iš asmeninio kompiuterio prisijungus prie VILNIUS TECH kompiuterių tinklo per VPN. Jungiantis prie VPN paslaugos, saugumui užtikrinti papildomai reikia naudoti dviejų faktorių autentifikaciją (t.y. patvirtinimas mobiliojo įrenginio aplikacijoje arba skambučiu).