„Journal of Environmental Engineering and Landscape Management“ yra recenzuojamas mokslo žurnalas, kuriame publikuojami originalūs tarptautiniai aplinkos tyrimai, akcentuojant žmogaus veiklos sukeliamus pokyčius ir siekiant tvarumo.

„Journal of Environmental Engineering and Landscape Management“ yra įtrauktas į COPE (Committee on Publication Ethics). Tai yra prestižinė narystė, įrodanti, kad universitete leidžiamas žurnalas laikosi aukščiausių publikavimo etikos standartų.

Straipsniais užsipildė mokslo žurnalo „Journal of Environmental Engineering and Landscape Management“ naujas numeris Vol. 31, No. 2. Vyriausiasis šio žurnalo redaktorius doc. dr. Raimondas Grubliauskas pristato naujus ir aktualius šio numerio mokslinius tyrimus.

Įvairių rūšių augalų poveikis lietaus nuotėkio mažinimui ir suspenduotų dalelių pašalinimui
Nandzingo miškininkystės universiteto (Kinija) mokslininkai Chuan Li, Lingling Chen, Huan Li, Zimei Miao, Rui Yang, Lei Chu, Lingfeng Mao atliko eksperimentinius tyrimus, kurių metu nagrinėja sodo augmenijos ir lietaus vandens nuotėkio rodiklių pokyčius Kinijoje, pietinėje Dziangsu dalyje. Nagrinėjamas optimalus smėlio ir dirvožemio santykis, stebimi skirtingi sodų augmenijos arealai. Jų nuolatiniam stebėjimui buvo naudojamas lietaus vandens nutekėjimo modeliavimo metodas. Rezultatai parodė, kad lietaus vandens nuotėkio sumažėjimas siekė iki 55%, o vidutiniai skendinčių dalelių pašalinimo rodikliai siekia 95%.
Straipsnį apibendrina išvados susijusios ne tik su sodų augmenijos atranka lietaus vandens nuotėkiui mažinti pietinėje Dziangsu dalyje, bet taip pat skatinama veiksminga lietaus vandens išteklių valdymo ir panaudojimo plėtra Kinijoje.

Socialinis, ekonominis ir ekologinis prisitaikymas prie potvynių Pietų Azijos salpose
Balakrishnan Thanga Gurusamy ir Avinash Durgadas Vasudeo iš Visvesvaraya nacionalinio technologijos instituto (Nagpuras, Indija) nagrinėja potvynių rizikos adaptyvaus valdymo metodus bei apžvelgia subalansuotos socialinės, ekonominės ir ekologinės transformacijos naudą Pietų Azijos regionui. Pateikiama ir analizuojama potvynių pavojų, bendrojo vidaus produkto, potvynių rizikos, anglies dvideginio išmetimo ir kraštovaizdžio nevienalytiškumo pasiskirstymo įtaka socialiniam, ekonominiam ir ekologiniam prisitaikymui. Remiantis 500 metų potvynių topografiniais duomenimis, potvynių rizika prognozuojama atsižvelgiant į skirtingus galimus upių potvynių, potvynių bangų, cunamio bangų, audrų bangų ir cikloninių liūčių, klimato kaitos sukeltos jūros lygio kilimo tendencijos derinius. Pateikti prognoziniai rezultatai, apibrėžia įvairius dvimačius socialinius ir aplinkosaugos scenarijus bei leidžia išskirti mažiausiai prisitaikiusius regionus.

Optimalūs katilėlio (Campanula grandis) daiginimo metodai ir augalo ypatybės kraštovaizdyje
Šiuo tyrimu Turkijos mokslininkai Gül Yücel ir Kamil Erken siekė ištirti katilėlio (Campanula) dekoratyvinį panaudojimą, augimo efektyvumą natūraliose buveinėse, generatyvinius gamybos metodus ir morfologines bei fenologines augalų savybes. Surinktų antramečių sėklų daigumas ir augimo rodikliai buvo lyginami su vienerius metus laikytomis sėklomis. Sėklos, 3 mėnesius laikytos 4 °C temperatūroje, o po to apdorotos 200 ppm GA3 tirpalu, parodė didžiausią daigumą (76 %). GA3 tirpalu apdorotos sėklos turėjo geriausią daigumo greitį, todėl sutrumpėjo daigumo laikas. Tyrimu nustatyta kad ideali daigumo temperatūra yra 20 °C. Nustatyta, kad Campanula gali būti naudojama kaip dekoratyvinis augalas kraštovaizdžio kūrimui dėl savo ilgo žydėjimo laikotarpio, energingo antrųjų metų stiebo augimo ir daugybės, milžiniškų, spalvingų, mėlynai violetinių ir varpelio formos gėlių.

Sausringų laikotarpių klimatinė analizė Lietuvoje
Vilniaus universiteto mokslininkai Joana Ūselytė ir Arūnas Bukantis straipsnyje pateikia Lietuvos sausrų laikotarpių klimatinę analizę, vertina jų pasikartojimą ir tendencijas nuo 1991 iki 2020 metų pagal du kriterijus – kai kritulių iškrito vidutiniškai <0,1 mm ir <1 mm per parą. Analizuojama tipinė atmosferos cirkuliacija vidurinėje troposferoje ir jūros lygyje. Nuo 1990 iki 2020 metų daugiausia sausrų pasitaikė Vidurio Lietuvos žemumoje, Pietų ir Pietvakarių Lietuvoje (per parą kritulių kiekis siekė <0,1 mm) ir dalyje Rytų Lietuvos (kai kritulių kiekis per parą siekė <1 mm), o rečiausiai sausrų pasitaikė Žemaičių aukštumoje ir dalyje Baltijos aukštumos. Sausringi (be kritulių) periodai dažniausiai kartojosi pavasario mėnesiais, nes tai susiję su didesniu dienų skaičiumi su anticiklonine cirkuliacija bei fiksuojamais galingais anticiklonais. Remiantis įvairios trukmės be kritulinių periodų augimo tendencijomis Lietuvoje, nepriklausomai nuo metų laiko, juos daugiausiai nulėmė Azorų anticiklono kalnagūbris ir anticiklonai virš Šiaurės, Vidurio ar Rytų Europos.

Azoto sekvestracija nuotekų dumblo kompostavimo ir vermikompostavimo metu
VILNIUS TECH mokslininkės  Aušra Zigmontienė ir Vaida Šerevičienė nagrinėja seniausią ir natūraliausią organinių medžiagų perdirbimo formą. Nuotekų dumblas – vertinga medžiaga, sukaupusi daug azoto ir fosforo, galinčių prisidėti prie dirvožemio kokybės gerinimo. Nagrinėjamos optimalios kompostavimo ir vermikompostavimo sąlygos - C/N santykis, pH, terpės drėgnis. Eksperimentiniai tyrimai parodė, kad nuotekų dumblo vermikompostavimo metu į aplinką išmetamo amoniako kiekis yra žymiai mažesnis nei tradicinio kompostavimo metu. Vermikomposte nustatytas didesnis maistinių medžiagų kiekis, reikalingas dirvožemio savybėms pagerinti ir jo mikrobiologiniams procesams suaktyvinti, be to vermikompostuojant nuotekų dumblą išsaugomas didesnis bendrojo azoto kiekis lyginant su tradiciniu kompostavimu.


VILNIUS TECH leidžia 16 recenzuojamų universiteto mokslo žurnalų: aštuoni iš jų yra fizinių ir technologijos mokslų srities, penki – socialinių, trys – daugiadalykiai. Visi mokslo žurnalai leidžiami naudojant Atvirosios prieigos modelį. Nuo 2018 m. visi straipsniai publikuojami su CC-BY 4.0 licencija, tai suteikia galimybę viso pasaulio akademinei bendruomenei nemokamai pasiekti ir naudoti VILNIUS TECH produkciją.
 
Atkreipiame dėmesį, jog svarstant galimybę publikuotis mokslo žurnaluose, ieškant žurnalo savarankiškai ar gavus pakvietimą iš žurnalo, būtina įsitikinti žurnalo patikimumu, nes, išpopuliarėjus atvirosios prieigos publikavimo modeliui, kartu išsivystė ir juo paremtas sukčiavimo būdas – vadinamieji grobuoniški leidėjai ar žurnalai. Kviečiame skaitytojus ir autorius išlikti budrius. Autoriai raginami būti atsargūs ir, prieš teikiant savo rankraščius net gerai žinomam leidiniui ir leidėjui, pasitikrinti informaciją. Apie tai, kaip pasirinkti tinkamą leidinį straipsniams publikuoti, kaip įvertinti leidėjo ir žurnalo patikimumą bei pripažinimą tarptautinėje erdvėje, kviečiame skaityti čia.

Ieškant informacijos konkrečiomis temomis, kviečiame naudotis VILNIUS TECH prenumeruojamomis duomenų bazėmis (pvz., aplinkos inžinerija). Šiuo metu VILNIUS TECH bendruomenei suteikiama prieiga prie 34 licencijuojamų duomenų bazių. Duomenų bazėse rasite elektronines knygas, mokslinius straipsnius, konferencijų pranešimus, standartus, statistinę, analitinę bei kitą mokslui ir studijoms aktualią informaciją. Prieiga: visų duomenų bazių turinys prieinamas iš asmeninio kompiuterio prisijungus prie VILNIUS TECH kompiuterių tinklo per VPN. Jungiantis prie VPN paslaugos, saugumui užtikrinti papildomai reikia naudoti dviejų faktorių autentifikaciją (t.y. patvirtinimas mobiliojo įrenginio aplikacijoje arba skambučiu).