Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centras
Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centro naujienos
Naujas VILNIUS TECH žurnalo „Journal Of Environmental Engineering And Landscape Management“ (Vol 30 No 4) numeris
2023-03-08
Naujas VILNIUS TECH žurnalo „Journal Of Environmental Engineering And Landscape Management“ (Vol 30 No 4) numeris
„Journal of Environmental Engineering and Landscape Management“ yra recenzuojamas mokslo žurnalas, kuriame publikuojami originalūs tarptautiniai aplinkos tyrimai, akcentuojant žmogaus veiklos sukeliamus pokyčius ir siekiant tvarumo.
Straipsniais užsipildė VILNIUS TECH mokslo žurnalo naujas numeris „Journal of Environmental Engineering and Landscape Management“ (Vol 30 No 4). Vyriausiasis šio žurnalo redaktorius doc. dr. Raimondas Grubliauskas pristato naujus ir aktualius šio numerio mokslinius tyrimus.
Zarrineh Rud upės taršos kokybės valdymas naudojant QUAL2K modelį
Buveinių kokybės ir žmogaus veiklos intensyvumo pokyčiai ir jų sąsajos kalnų miestuose
Įvairių geotekstilės medžiagų, taikymo stogų sodo dizaine, analizė
Anaerobinis galvijų mėšlo ir tofu substratas: optimalaus organinių medžiagų santykio tyrimas
Miestų šlapynių ekologinio kraštovaizdžio planavimo modelio kūrimas remiantis MSPA analizės metodu
Shengnan SUN, Shan LI, Jiefang TANG, Jinle SU (Kinija) tyrimo rezultatai pateikti straipsnyje, kuriame nagrinėjamas miesto šlapynių ekologinio kraštovaizdžio planavimo modelis, pagrįstas Morfologinio erdvinio modelio analizės (MSPA) metodu. Šiuo metu miestų dirbtinėse ekosistemoje itin trūksta biologinės įvairovės tad miesto žaliųjų erdvių sistemos biologinės įvairovės gerinimas tapo svarbia užduotimi kuriant miesto žaliąsias erdves. Straipsnyje analizuojami pagrindiniai miesto pelkių ekologinio kraštovaizdžio komponentai: tankis, agregacijos indeksas, sklaidos indeksas, vidutinis fraktalinis matmuo, kraštovaizdžio segmentacija, formos indeksas, paplitimo indeksas ir Šenono įvairovės indeksas. 3D modelio įvesties duomenys naudojami pelkių ekologiniam kraštovaizdžio planavimui, siekiant užbaigti šlapynių ekologinio kraštovaizdžio planavimo modelio kūrimą. Modeliavimo rezultatai parodė, kad ekologinio kraštovaizdžio planavimo modelio tikslumas yra aukštas.
Nitrifikacijos modelio su anglies pelenų įkrova kūrimas aerobiniam nuotekų valymui
Neuroninio tinklo metodo taikymas sunkiųjų metalų koncentracijai Inaoueno baseine įvertinti
VILNIUS TECH leidžia 16 recenzuojamų universiteto mokslo žurnalų: aštuoni iš jų yra fizinių ir technologijos mokslų srities, penki – socialinių, trys – daugiadalykiai. Visi mokslo žurnalai leidžiami naudojant Atvirosios prieigos modelį. Nuo 2018 m. visi straipsniai publikuojami su CC-BY 4.0 licencija, tai suteikia galimybę viso pasaulio akademinei bendruomenei nemokamai pasiekti ir naudoti VILNIUS TECH produkciją.
Atkreipiame dėmesį, jog svarstant galimybę publikuotis mokslo žurnaluose, ieškant žurnalo savarankiškai ar gavus pakvietimą iš žurnalo, būtina įsitikinti žurnalo patikimumu, nes, išpopuliarėjus atvirosios prieigos publikavimo modeliui, kartu išsivystė ir juo paremtas sukčiavimo būdas – vadinamieji grobuoniški leidėjai ar žurnalai. Kviečiame skaitytojus ir autorius išlikti budrius. Autoriai raginami būti atsargūs ir, prieš teikiant savo rankraščius net gerai žinomam leidiniui ir leidėjui, pasitikrinti informaciją. Apie tai, kaip pasirinkti tinkamą leidinį straipsniams publikuoti, kaip įvertinti leidėjo ir žurnalo patikimumą bei pripažinimą tarptautinėje erdvėje, kviečiame skaityti čia
Ieškant informacijos konkrečiomis temomis, kviečiame naudotis VILNIUS TECH prenumeruojamomis duomenų bazėmis (pvz., aplinkos inžinerija). Šiuo metu VILNIUS TECH bendruomenei suteikiama prieiga prie 34 licencijuojamų duomenų bazių. Duomenų bazėse rasite elektronines knygas, mokslinius straipsnius, konferencijų pranešimus, standartus, statistinę, analitinę bei kitą mokslui ir studijoms aktualią informaciją. Prieiga: visų duomenų bazių turinys prieinamas iš asmeninio kompiuterio prisijungus prie VILNIUS TECH kompiuterių tinklo per VPN. Jungiantis prie VPN paslaugos, saugumui užtikrinti papildomai reikia naudoti dviejų faktorių autentifikaciją (t.y. patvirtinimas mobiliojo įrenginio aplikacijoje arba skambučiu).
Straipsniais užsipildė VILNIUS TECH mokslo žurnalo naujas numeris „Journal of Environmental Engineering and Landscape Management“ (Vol 30 No 4). Vyriausiasis šio žurnalo redaktorius doc. dr. Raimondas Grubliauskas pristato naujus ir aktualius šio numerio mokslinius tyrimus.
Zarrineh Rud upės taršos kokybės valdymas naudojant QUAL2K modelį
Azad Universiteto (Iranas) mokslininkai Armin Jalalzadeh, Hamid Reza Rabieifar ir kiti nagrinėja Zarrineh Rud upės, kuri yra Irano šiaurės vakaruose, kiekybinius ir kokybinius parametrus bei jų kaitą priklausomai nuo metų laiko. Upė yra viena iš svarbiausių vandens tiekimo arterijų Urmijos ežerui ir savo kelyje akumuliuoja įvairių teršalų srautus (skendinčios medžiagos, nitratai, amonis, fosfatai, BDS). Šiuo tyrimu autoriai QUAL2K modeliu įvertino kasdienę upės apkrovą. Tyrimo rezultatai rodo, kad šios upės vandens kokybė tiriamuoju laikotarpiu pablogėjo, o tai ypač susiję su teršalų patekimu iš žemės ūkio sektoriaus, drenažo sistemų, pramonės įmonių nuotekų valyklų, urbanizuotų bei kaimo teritorijų.
Buveinių kokybės ir žmogaus veiklos intensyvumo pokyčiai ir jų sąsajos kalnų miestuose
Guizhou Technologijų Instituto (Kinija) mokslininkai Huiqing Han, Yingjia Zhang, Yue Liu, Xin Yu, Junwen Wang nagrinėja urbanizacijos įtaką gamtinių buveinių kokybei. Siekiama įvertinti Guidžou provincijos, kuri yra Jangdzės ir Perlo upių aukštupyje, bei kalnuotų miestų buveinių kokybės ir žmogaus veiklos intensyvumo pokyčius priklausomai nuo skirtingo reljefo gradiento. Analizuojami 2000, 2010 ir 2020 m. duomenys pasitelkiant Integruotą ekosistemų vertinimo modelį bei nuotoliniu stebėjimu paremtą ArcGIS programinę įrangą. Autoriai pastebi neigiamą koreliaciją tarp buveinių kokybės ir žmogaus veiklos intensyvumo. Ji kinta priklausomai nuo šlaito gradiento - stataus šlaito plotas skatina dirbamos žemės pavertimą mišku ar natūralios augmenijos apsaugos plotais. Rezultatai rodo, kad bendra buveinių kokybė Guiyang mieste sumažėjo, o žmogaus veiklos intensyvumas padidėjo. Šis tyrimas turi didelę reikšmę ekologinės aplinkos planavimui ir žmogaus veiklos reguliavimui kalnuotuose miestuose.
Įvairių geotekstilės medžiagų, taikymo stogų sodo dizaine, analizė
Bendraautoriai iš Turkijos Ozlem Akat Saracoglu, Handan Cakar ir kiti nagrinėja stogo sodo įrengimo temą, kuri ne tik didina miesto estetiką, bet taip pat yra dizaino metodas, padedantis spręsti klimato kaitos sukeltas problemas. Šiame straipsnyje pateikiami skirtingų geotekstilės medžiagų filtravimo efektyvumo tyrimo rezultatai, remiantis ekstensyviu stogo sodo modeliu. Tyrimai buvo atlikti kaip atviro lauko eksperimentas Ege universiteto Bayindiro (Turkija) profesinėje mokykloje. Tikrasis storalapis (crassula ovata) buvo naudojama kaip augalinė medžiaga. Filtravimo sluoksniais buvo išbandytos 3 filtravimo medžiagos, t.y. stiklo pluoštas, žaliavinė medvilnė ir polipropileno audinys. Įvairios statistinės analizės buvo taikomos siekiant nustatyti filtravimo medžiagų efektyvumą ekstensyviose stogo sodo srityse. Pagal statistinius reikšmingumo lygius autoriai teigia, kad polipropileno audinį naudoti kaip filtravimo medžiagą būtų naudingiau lyginant su alternatyviomis geotekstilės medžiagomis.
Anaerobinis galvijų mėšlo ir tofu substratas: optimalaus organinių medžiagų santykio tyrimas
Diponegoro Universiteto (Indonezija) bei Orhuso universiteto (Danija) bendraautorių kolektyvas nagrinėja žemės ūkio atliekų (galvijų mėšlo) skaidymą ir metano gamybą. Šiame tyrime buvo tiriamas proceso našumas esant skirtingiems anaerobiniams procesams bei skirtingiems sausosios masės maišymo santykiams. Tiriamieji substratai davė teigiamą poveikį metano gamybai atitinkamai iki 50%, palyginti su kontroliniu reaktoriumi. Maža lakiųjų riebalų rūgščių ir amoniakinio azoto koncentracija, stabili metano gamyba ir neutralios visų suardytų srutų pH vertės rodo, kad tofu yra tinkamas ingredientas siekiant padidinti metano gamybą.
Miestų šlapynių ekologinio kraštovaizdžio planavimo modelio kūrimas remiantis MSPA analizės metodu
Shengnan SUN, Shan LI, Jiefang TANG, Jinle SU (Kinija) tyrimo rezultatai pateikti straipsnyje, kuriame nagrinėjamas miesto šlapynių ekologinio kraštovaizdžio planavimo modelis, pagrįstas Morfologinio erdvinio modelio analizės (MSPA) metodu. Šiuo metu miestų dirbtinėse ekosistemoje itin trūksta biologinės įvairovės tad miesto žaliųjų erdvių sistemos biologinės įvairovės gerinimas tapo svarbia užduotimi kuriant miesto žaliąsias erdves. Straipsnyje analizuojami pagrindiniai miesto pelkių ekologinio kraštovaizdžio komponentai: tankis, agregacijos indeksas, sklaidos indeksas, vidutinis fraktalinis matmuo, kraštovaizdžio segmentacija, formos indeksas, paplitimo indeksas ir Šenono įvairovės indeksas. 3D modelio įvesties duomenys naudojami pelkių ekologiniam kraštovaizdžio planavimui, siekiant užbaigti šlapynių ekologinio kraštovaizdžio planavimo modelio kūrimą. Modeliavimo rezultatai parodė, kad ekologinio kraštovaizdžio planavimo modelio tikslumas yra aukštas.
Nitrifikacijos modelio su anglies pelenų įkrova kūrimas aerobiniam nuotekų valymui
Fang LIU Xin ZHAO, Yujin PAN, Xiaomin HU iš Kinijos savo tyrime siekia užtikrinti gerą azoto nusėdimą ir stabilų azoto iš nuotekų pašalinimo efektyvumą. Šis tyrimas buvo atliktas nitrifikuojančioje anglies pelenų sistemoje pasitelkiant Monod modelį. Autorių gauti rezultatai parodė, kad pH, temperatūros ir ištirpusio deguonies koncentracijų pokyčiai sumažino skirtumą tarp eksperimentinio tyrimo duomenų ir modeliuojamų rezultatų bei pagerino Monod modelio tikslumą iki 5%.
Valant neorganines nuotekas, rezultatai parodė, kad modifikuotas Monod modelis gali efektyviai šalinti amonio junginius, ypač apdorojant didelį amoniakinį azotą. Valant organines nuotekas amonio pašalinimo greitis buvo apie 40% mažesnis, o vidutinis ChDS siekė 173,19 mg/l.
Valant neorganines nuotekas, rezultatai parodė, kad modifikuotas Monod modelis gali efektyviai šalinti amonio junginius, ypač apdorojant didelį amoniakinį azotą. Valant organines nuotekas amonio pašalinimo greitis buvo apie 40% mažesnis, o vidutinis ChDS siekė 173,19 mg/l.
Neuroninio tinklo metodo taikymas sunkiųjų metalų koncentracijai Inaoueno baseine įvertinti
Straipsnio autoriai Rachid El Chaal ir Moulay Othman Aboutafail iš Ibn Tofail Universito (Marokas) straipsnyje aprašo kaip daugiasluoksnis neuroninis tinklas (MLPNN), parengtas Broyden-Fletcher-Goldfarb-Shanno (BFGS) kvazi-niutono atgalinio sklidimo metodu, buvo naudojamas sunkiųjų metalų (aliuminio (Al), švino (Pb), Varis (Cu) ir geležis (Fe) koncentracijai įvertinti.
Neuroninio tinklo stochastinių modelių veikimui įvertinti buvo naudojami šie statistiniai rodikliai: Koregavimo grafikų ir liekanos, taip pat Klaidos kvadratų sumos (SSE) tyrimas; vidutinė paklaida (MBE) ir nustatymo koeficientas (R²). Rezultatai atskleidžia, kad dirbtinio neuroninio tinklo metodu (ANN) sukurti nuspėjamieji modeliai yra gana efektyvūs dėl BFGS algoritmo efektyvumo ir konvergencijos greičio. Architektūrinis tinklas [16-8-1] (16 - kintamųjų skaičius įvesties sluoksnyje, 8 - paslėpto sluoksnio skaičius, 1 - kintamųjų skaičius išvesties sluoksnyje) davė geriausius rezultatus. Bendrai autoriai apibūdina, kad nustatytas netiesinis ryšys tarp įvertintų fizikinių ir cheminių savybių ir sunkiųjų metalų kiekio paviršiniame vandenyje Tazos provincijoje.
Neuroninio tinklo stochastinių modelių veikimui įvertinti buvo naudojami šie statistiniai rodikliai: Koregavimo grafikų ir liekanos, taip pat Klaidos kvadratų sumos (SSE) tyrimas; vidutinė paklaida (MBE) ir nustatymo koeficientas (R²). Rezultatai atskleidžia, kad dirbtinio neuroninio tinklo metodu (ANN) sukurti nuspėjamieji modeliai yra gana efektyvūs dėl BFGS algoritmo efektyvumo ir konvergencijos greičio. Architektūrinis tinklas [16-8-1] (16 - kintamųjų skaičius įvesties sluoksnyje, 8 - paslėpto sluoksnio skaičius, 1 - kintamųjų skaičius išvesties sluoksnyje) davė geriausius rezultatus. Bendrai autoriai apibūdina, kad nustatytas netiesinis ryšys tarp įvertintų fizikinių ir cheminių savybių ir sunkiųjų metalų kiekio paviršiniame vandenyje Tazos provincijoje.
VILNIUS TECH leidžia 16 recenzuojamų universiteto mokslo žurnalų: aštuoni iš jų yra fizinių ir technologijos mokslų srities, penki – socialinių, trys – daugiadalykiai. Visi mokslo žurnalai leidžiami naudojant Atvirosios prieigos modelį. Nuo 2018 m. visi straipsniai publikuojami su CC-BY 4.0 licencija, tai suteikia galimybę viso pasaulio akademinei bendruomenei nemokamai pasiekti ir naudoti VILNIUS TECH produkciją.
Atkreipiame dėmesį, jog svarstant galimybę publikuotis mokslo žurnaluose, ieškant žurnalo savarankiškai ar gavus pakvietimą iš žurnalo, būtina įsitikinti žurnalo patikimumu, nes, išpopuliarėjus atvirosios prieigos publikavimo modeliui, kartu išsivystė ir juo paremtas sukčiavimo būdas – vadinamieji grobuoniški leidėjai ar žurnalai. Kviečiame skaitytojus ir autorius išlikti budrius. Autoriai raginami būti atsargūs ir, prieš teikiant savo rankraščius net gerai žinomam leidiniui ir leidėjui, pasitikrinti informaciją. Apie tai, kaip pasirinkti tinkamą leidinį straipsniams publikuoti, kaip įvertinti leidėjo ir žurnalo patikimumą bei pripažinimą tarptautinėje erdvėje, kviečiame skaityti čia
Ieškant informacijos konkrečiomis temomis, kviečiame naudotis VILNIUS TECH prenumeruojamomis duomenų bazėmis (pvz., aplinkos inžinerija). Šiuo metu VILNIUS TECH bendruomenei suteikiama prieiga prie 34 licencijuojamų duomenų bazių. Duomenų bazėse rasite elektronines knygas, mokslinius straipsnius, konferencijų pranešimus, standartus, statistinę, analitinę bei kitą mokslui ir studijoms aktualią informaciją. Prieiga: visų duomenų bazių turinys prieinamas iš asmeninio kompiuterio prisijungus prie VILNIUS TECH kompiuterių tinklo per VPN. Jungiantis prie VPN paslaugos, saugumui užtikrinti papildomai reikia naudoti dviejų faktorių autentifikaciją (t.y. patvirtinimas mobiliojo įrenginio aplikacijoje arba skambučiu).