VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatomos dvi disertacijos:

Disertacija tema „Skystaisiais ir dujiniais biodegalais veikiančio slėginio uždegimo variklio degimo proceso tyrimai“ („Research of the combustion process in a compression ignition engine fuelled with liquid and gaseous biofuels“), kurią parengė VILNIUS TECH doktorantas Saulius Stravinskas. Disertacija rengta 2018–2023 metais, vadovas doc. dr. Alfredas Rimkus.

Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2023 m. birželio 13 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto senato posėdžių salėje

Disertacijoje nagrinėjamas dviejų rūšių biodegalų (skystųjų ir dujinių) naudojimo slėginio uždegimo vidaus degimo variklyje efektyvumas, lyginant su iškastiniais degalais, dujas tiekiant kartu su įsiurbiamu oru ir jas uždegant, į cilindrą tiesiogiai įpurškus skystuosius degalus. Pagrindinis tyrimų objektas – dviejų rūšių biodegalų (biodujų ir antros kartos biodyzelino) degimo procesas tiesioginio įpurškimo slėginio uždegimo variklyje, biodujas tiekiant į įsiurbimo kolektorių. Disertacijos tikslas – eksperimentiškai ir teoriškai ištyrus skirtingais dviejų rūšių biodegalais veikiantį slėginio uždegimo variklį, nustatyti dujinių degalų energinės dalies, įpurškimo pradžios momento ir deginių recirkuliacijos (DR) poveikį degimo procesui bei energiniams ir ekologiniams rodikliams. Darbe sprendžiami keli pagrindiniai uždaviniai: eksperimentiškai ištirti degiajame mišinyje esančios dujinių degalų energinės dalies įtaką slėginio uždegimo (SU) variklio energiniams ir ekologiniams rodikliams. Remiantis SU variklio rodiklių pokyčio teorine analize ištirti skirtingos dujinių degalų energinės dalies įtaką degimo procesui esant įvairioms variklio apkrovoms. Remiantis teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatais pasiūlyti rekomendacijas dviejų rūšių biodegalų sudėčiai, skystųjų degalų įpurškimo pradžios momentui ir DR naudojimo efektyvumui nustatyti. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, bendrosios išvados, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema, darbo aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas darbo tikslas bei uždaviniai, pateikiama tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, darbo rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomos disertaci-jos tema autoriaus paskelbtos publikacijos ir pranešimai konferencijose bei disertacijos struktūra. Pirmajame skyriuje apžvelgti moksliniai straipsniai disertacijos tema ir dviejų rūšių degalų naudojimą skatinantys veiksniai. Formuluojamos skyriaus išvados ir tikslinami disertacijos uždaviniai. Antrajame skyriuje pateikiama dviejų rūšių degalų naudojimo SU variklyje tyrimo metodika, naudota įranga bei ekologinių ir energinių rodiklių skaičiavimo metodika. Trečiajame skyriuje pateikti dviejų rūšių degalų naudojimo slėginio uždegimo variklyje eksperimentinių tyrimų ir skaitinio modeliavimo rezultatai. Disertacijos tema paskelbti 7 moksliniai straipsniai: 2 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu, 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės „Conference Proceedings“ leidinyje, 1 – kitų tarptautinių duomenų bazių leidinyje, 3 – kituose recenzuojamuose mokslo leidiniuose. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti trijose mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje.

Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH virtualiojoje bibliotekoje.
 

---

Disertacija anglų kalba, tema „Modeling information and communication technology solutions for the energy sector management“, kurią parengė VILNIUS TECH doktorantas Youssef El Tabsh. Disertacija rengta 2016–2023 metais, vadovė prof. dr. Vida Davidavičienė.

Disertacijos tema lietuvių kalba: „Informacinių ryšio technologijų sprendimų modeliavimas energetikos sektoriui valdyti“.

Disertacija ginama viešame Vadybos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2023 m. birželio 13 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto senato posėdžių salėje.

Šiuolaikinis pasaulis susiduria su iššūkiais energetikos valdymo srityje. Informacinių ir ryšių technologijos (IRT) yra vieni iš svarbiausių įrankių valdant, stebint ir gerinant energijos vartojimo efektyvumą, jei jos yra įgyvendinamos ir naudojamos šiam tikslui. Ne visos šalys šias problemas sprendžia sėkmingai ir efektyviai. Todėl būtini moksliai ir praktiniai sprendimai, pagrįsti regiono specifika. Svarbu suprasti, kad energetikos valdymas šiuolaikinėse teorijose reiškia ne tik energijos vartojimo mažinimą, bet ir energijos nuostolių kontrolę bei prevenciją. Taip pat akcentuojamas energijos efektyvumas, natūralios atsinaujinančios ir tvarios energijos naudojimas, energijos atgavimas ir saulės energija, kuri yra gausiausias šaltinis šalia vėjo energijos, hidroenergijos, vandenyno energijos ir bioenergijos. Šiuolaikinis pasaulinis energijos vartojimas smarkiai didėja, nes daug veiksnių lemia poreikį. Svarbūs veiksniai varijuoja nuo socioekonominių iki gyventojų skaičiaus didėjimo, todėl būtina užtikrinti energijos saugumą ir efektyvumo garantijas, siekiant apsaugoti energetinius išteklius pasaulyje apskritai ir besivystančiose šalyse konkrečiai. IRT plinta visame pasaulyje ir daro įtaką globalioms sistemoms daugelyje gyvenimo sektorių. IRT turi platų teigiamą poveikį dideliems ekonomikos ir vystymosi veiksniams, nuo produktyvumo didinimo iki sistemų kontrolės ir stebėjimo. Besivystančiose šalyse energetikos tiekimo svarba ir IRT teikiamos galimybės jų valdymui yra nepaneigiamos. Inovacijų vaidmuo pasaulyje yra labai svarbus, taip pat galimybės, kurias IRT suteikė jų valdymui, siekiant sukurti sprendimus, teigiamai veikiančius tvarumą. Disertacijoje siekiama nustatyti veiksnius, lemiančius energetikos sektoriaus valdymo gerinimą besivystančiose šalyse su IRT pagalba.

Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH virtualiojoje bibliotekoje.