Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centras
Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centro naujienos
O ką po paskaitų? | Tomas Mitkus
2020-12-16
O ką po paskaitų? | Tomas Mitkus
Ką VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto dėstytojai veikia po paskaitų? Šiandien kalbiname Grafinių sistemų katedros lektorių ir vadovėlių studentams autorių Tomą Mitkų.
Kodėl pasirinkote animacijos sritį?
- Iš tikro rinkausi tarp kino ir animacijos meno, bet animacija man buvo artimesnė. Kai gavau stojimų pasiūlymus - pasirinkau studijas Kūrybinių menų universitete (University for the Creative Arts) – vieną iš geriausių animacijos kursų Didžiojoje Britanijoje.
Kaip atsirado komiksai Jūsų gyvenime?
- Lietuvoje buvo tik „Donaldas ir kiti“ ir ta meilė komiksams baigėsi, kai buvau 15-os metų - nebuvo rimtesnio turinio komiksų, neliko ką skaityti. Todėl domėjimasis komiksais buvo nustumtas į šalį, kol nepradėjau studijuoti magistrantūros. Studijų metu gupiokai dažnai kalbėdavo apie komiksus, bet aš galvojau, kad esu jiems jau per senas. Tada išvažiavau į JAV dirbti vaizdo žaidimų kompanijoje, o ten absoliučiai visi bendradarbiai buvo pamišę dėl komiksų. Kai jie sužinojo, kad esu perskaitęs tik „Donaldas ir kiti“, man buvo pateiktas 13-os knygų sąrašas, kurias anot jų yra privaloma perskaityti. Iš pradžių jas skaičiau visiškai be entuziazmo, bet greitai jos mane užkabino ir kol ten dar dirbau nusprendžiau, kad komiksai iš tikrųjų mane domina ir yra svarbi medijos dalis. Tada ir sugalvojau parašyti straipsnį apie komiksus, o nuo to ir viskas prasidėjo.
Ar taip ir atsirado pomėgis rašymui?
- Sunku pasakyti. Rašymas yra darbas - dirbant su akademine bendruomene reikia rašyti mokslinius straipsnius ir leidinius. Straipsnis apie komiksus buvo pirmasis šia tema, vėliau parašiau atmintinę studentams apie bakalauro darbų rašymą, o tada pradėjome rašyti animacijos monografiją. Tai buvo sudėtingas rašto darbas, bet jo neišsigandome, o po to pradėjome rašyti ir kitus vadovėlius. Anot vieno mano kolegos: „visi pedagogai turėtų rašyti, bet jeigu žmogus nenori rašyti - jo nepriversi“. Yra pedagogai kurie mėgsta dėstyti ir nemėgsta rašyti arba kurie puikiai rašo ir nelabai mėgsta dėstyti. Man rašyti patinka, bet sunku pasakyti ar būčiau parašęs vadovėlius jeigu nedėstyčiau VILNIUS TECH studentams.
Kaip pradėjote rašyti fantastikos žurnalui „Protagonistas“?
- Iš pradžių daug rašiau apie komiksus ir animaciją; ir tada kiek vėliau iš paties žurnalo „Protagonistas“ sulaukiau pasiūlymo parašyti jų skaitytojams, nors prieš tai nebuvau rašęs populiarinimo straipsnių.
Kaip atsiranda kūrybinės idėjos?
- Iš mokslinės pusės mano situacija yra labai dėkinga – viskas apie ką rašau tampa pirmuoju arba vienu iš pirmųjų leidinių lietuvių kalba, nes leidinių apie animaciją nėra daug. Daugelyje mokslo sričių, pavyzdžiui fizikoje, rasti kažką naujo yra sunku, o animacija Lietuvoje yra mažai tyrinėta, todėl nesudėtinga rasti šios srities mokslinį naujumą, aktualumą.
Kas yra sunkiau – pradėti ar pabaigti rašyti vadovėlį?
- Rašymas nėra sunkus - man patinka ieškoti literatūros, taip atrandu progą sužinoti kas naujo yra rašoma ta tema. Nors rašyti man sekasi lengvai, bet sunkiausia sužiūrėti kiekviena tašką ir brūkšnelį - suformatuoti viską pagal duotus nurodymus. Tai labiausiai erzina.
Kaip randate laiko kūrybai?
- Dabar mane gelbėja pandemijos laikotarpis, jeigu reiktų dar važinėti - tektų atsisakyti kai kurių darbų, bet kaip dabar yra sakoma: „korona yra tas momentas, kai gali parašyti novele, romaną, vadovėlį“, tai aš šia proga ir naudojuosi.
Jeigu turėtumėte neribotai laiko, apie ką dabar rašytumėte?
-Labai noriu parašyti vadovėlį apie naratyvą, kuris padėtų studentams rašant baigiamuosius darbus.
Labiau norite rašyti studentams, o ne sau?
- Nors vadovėliai, žinoma, yra skirti studentams, bet juos rašau pirmiausia sau. Gali viską žinoti, bet jeigu dar ir gebi savo mintis papasakoti taip, kad jas suprastų ir kiti, reiškia tikrai išmanai tą sritį. Džiaugiuosi šiais vadovėliais. Juos, kaip ir visus kitus darbus parašiau kartu su savo akademine partnere ir žmona Vaida Nedzinskaite-Mitke. Be jos nebūtų nieko.
Kaip pasiskirstote darbus tarpusavyje?
- Dažniausiai aš ieškau informacijos ir bandau parašyti juodraštį, o ji pateikia visą tai suprantama kalba. Jos supergalia yra dokumentų tvarkymas ir teisiniai reikalai. Be jos nebūtų pusės vadovėlių, o kita pusė būtų žymiai prastesnė. Taip veikia mūsų sinergija.
Naujausią lektorių Tomo Mitkaus ir Vaidos Nedzinskaitės-Mitkės vadovėlį „Animacijos pagrindai“ jau galite rasti VILNIUS TECH virtualiojoje bibliotekoje, o naują straipsnį apie propagandą kine rasite žurnale „Protagonistas“ Nr.6.
Kodėl pasirinkote animacijos sritį?
- Iš tikro rinkausi tarp kino ir animacijos meno, bet animacija man buvo artimesnė. Kai gavau stojimų pasiūlymus - pasirinkau studijas Kūrybinių menų universitete (University for the Creative Arts) – vieną iš geriausių animacijos kursų Didžiojoje Britanijoje.
Kaip atsirado komiksai Jūsų gyvenime?
- Lietuvoje buvo tik „Donaldas ir kiti“ ir ta meilė komiksams baigėsi, kai buvau 15-os metų - nebuvo rimtesnio turinio komiksų, neliko ką skaityti. Todėl domėjimasis komiksais buvo nustumtas į šalį, kol nepradėjau studijuoti magistrantūros. Studijų metu gupiokai dažnai kalbėdavo apie komiksus, bet aš galvojau, kad esu jiems jau per senas. Tada išvažiavau į JAV dirbti vaizdo žaidimų kompanijoje, o ten absoliučiai visi bendradarbiai buvo pamišę dėl komiksų. Kai jie sužinojo, kad esu perskaitęs tik „Donaldas ir kiti“, man buvo pateiktas 13-os knygų sąrašas, kurias anot jų yra privaloma perskaityti. Iš pradžių jas skaičiau visiškai be entuziazmo, bet greitai jos mane užkabino ir kol ten dar dirbau nusprendžiau, kad komiksai iš tikrųjų mane domina ir yra svarbi medijos dalis. Tada ir sugalvojau parašyti straipsnį apie komiksus, o nuo to ir viskas prasidėjo.
Ar taip ir atsirado pomėgis rašymui?
- Sunku pasakyti. Rašymas yra darbas - dirbant su akademine bendruomene reikia rašyti mokslinius straipsnius ir leidinius. Straipsnis apie komiksus buvo pirmasis šia tema, vėliau parašiau atmintinę studentams apie bakalauro darbų rašymą, o tada pradėjome rašyti animacijos monografiją. Tai buvo sudėtingas rašto darbas, bet jo neišsigandome, o po to pradėjome rašyti ir kitus vadovėlius. Anot vieno mano kolegos: „visi pedagogai turėtų rašyti, bet jeigu žmogus nenori rašyti - jo nepriversi“. Yra pedagogai kurie mėgsta dėstyti ir nemėgsta rašyti arba kurie puikiai rašo ir nelabai mėgsta dėstyti. Man rašyti patinka, bet sunku pasakyti ar būčiau parašęs vadovėlius jeigu nedėstyčiau VILNIUS TECH studentams.
Kaip pradėjote rašyti fantastikos žurnalui „Protagonistas“?
- Iš pradžių daug rašiau apie komiksus ir animaciją; ir tada kiek vėliau iš paties žurnalo „Protagonistas“ sulaukiau pasiūlymo parašyti jų skaitytojams, nors prieš tai nebuvau rašęs populiarinimo straipsnių.
Kaip atsiranda kūrybinės idėjos?
- Iš mokslinės pusės mano situacija yra labai dėkinga – viskas apie ką rašau tampa pirmuoju arba vienu iš pirmųjų leidinių lietuvių kalba, nes leidinių apie animaciją nėra daug. Daugelyje mokslo sričių, pavyzdžiui fizikoje, rasti kažką naujo yra sunku, o animacija Lietuvoje yra mažai tyrinėta, todėl nesudėtinga rasti šios srities mokslinį naujumą, aktualumą.
Kas yra sunkiau – pradėti ar pabaigti rašyti vadovėlį?
- Rašymas nėra sunkus - man patinka ieškoti literatūros, taip atrandu progą sužinoti kas naujo yra rašoma ta tema. Nors rašyti man sekasi lengvai, bet sunkiausia sužiūrėti kiekviena tašką ir brūkšnelį - suformatuoti viską pagal duotus nurodymus. Tai labiausiai erzina.
Kaip randate laiko kūrybai?
- Dabar mane gelbėja pandemijos laikotarpis, jeigu reiktų dar važinėti - tektų atsisakyti kai kurių darbų, bet kaip dabar yra sakoma: „korona yra tas momentas, kai gali parašyti novele, romaną, vadovėlį“, tai aš šia proga ir naudojuosi.
Jeigu turėtumėte neribotai laiko, apie ką dabar rašytumėte?
-Labai noriu parašyti vadovėlį apie naratyvą, kuris padėtų studentams rašant baigiamuosius darbus.
Labiau norite rašyti studentams, o ne sau?
- Nors vadovėliai, žinoma, yra skirti studentams, bet juos rašau pirmiausia sau. Gali viską žinoti, bet jeigu dar ir gebi savo mintis papasakoti taip, kad jas suprastų ir kiti, reiškia tikrai išmanai tą sritį. Džiaugiuosi šiais vadovėliais. Juos, kaip ir visus kitus darbus parašiau kartu su savo akademine partnere ir žmona Vaida Nedzinskaite-Mitke. Be jos nebūtų nieko.
Kaip pasiskirstote darbus tarpusavyje?
- Dažniausiai aš ieškau informacijos ir bandau parašyti juodraštį, o ji pateikia visą tai suprantama kalba. Jos supergalia yra dokumentų tvarkymas ir teisiniai reikalai. Be jos nebūtų pusės vadovėlių, o kita pusė būtų žymiai prastesnė. Taip veikia mūsų sinergija.
Naujausią lektorių Tomo Mitkaus ir Vaidos Nedzinskaitės-Mitkės vadovėlį „Animacijos pagrindai“ jau galite rasti VILNIUS TECH virtualiojoje bibliotekoje, o naują straipsnį apie propagandą kine rasite žurnale „Protagonistas“ Nr.6.