Prasidėjus 2020 metams prasideda XXI amžiaus trečiasis dešimtmetis. Ir vėl skamba prognozės apie naujus iššūkius organizacijoms ir jų darbuotojams, profesijoms ir jų pasirinkimui, darbo rinkai ir laisvai dirbantiems žmonėms. Pažvelgus į pokyčių retrospektyvą matyti, kad iššūkių tendencijos palaipsniui keičiasi. Jau penktus metus pirmoje vietoje laikosi problemų kompleksinio sprendimo kompetencija, kuri numato gebėjimą matyti problemos esmę ir jos atsiradimo priežastis, o ne tik pasekmes. Palyginus su 2015 metais, kuomet svarbiausių gebėjimų penketuke buvo nurodytos ir tokios kompetencijos kaip gebėjimai derinti veiksmus su kitais (komandinis darbas), žmonių valdymas ir derybos, 2020 metais intensyvūs darbo aplinkos pokyčiai vis labiau kelia iššūkius kūrybiškumui ir kritiniam mąstymui.

Ateities profesijų ar mėgstamų veiklų pasirinkimą vis daugiau lems ne tik darbo patrauklumas ar socialinio statuso svarba bei populiarumas, bet jų sąsajos su dirbtinio intelekto ir kitomis skaitmeninėmis technologijomis. 2020 metų Davoso forume buvo prognozuojama, kad per artimiausią dešimtmetį apie 50 proc. šiuo metu egzistuojančių profesinių veiklų bus automatizuota, o 9 iš 10 darbo vietų iš darbuotojų pareikalaus naujų skaimeninių įgūdžių, kad darbo rinkos pokyčiai ir nauji reikalavimai kompetencijoms paveiks per 1,2 milijadro darbuotojų. Taip pat pabrėžiamas persikvalifikavimo aktualumas ir sugebėjimai įgyti trūkstamų kompetencijų ne tik per informaciją ir žinias, bet ir iš patirties per žinių taikymą ir naujų žinių kūrimą.

Davoso forume nuskambėjo aktualūs pasiūlymai ieškoti naujų verslo ir aukštojo mokslo įstaigų bendradarbystės ir partnerystės formų. Prie daugelį metų vykdomų geidžiamiausio darbdavio konkursų prisideda labiausiai skaitmenizuotų organizacijų reitingai. Tačiau, Davoso forume paminėta prognozė, kad išnykti gali tik apie 5 proc. darbo vietų, o likę 45 proc. labiausiai automatizuojamų ir skaitmenizuojamų darbo vietų pareikalaus iš darbuotojų ne tik naujų techninių ir skaimeninių įgūdžių, bet ne mažiau svarbių, o kartais ir labiau aktualių kūrybinio, kritinio ir analitinio bei holistinio mąstymo gebėjimų ir kompetencijos jungti skirtingus kontekstus, ko iš esmės neįmanoma tikėtis iš dirbtinio intelekto. Žmonių darnaus darbo komandose gebėjimai bus paremti naujais komunikaciniais gebėjimais. Ateityje keisis ir darbo vietos samprata, kuri labiau bus panaši į „susikurk pats“ koncepciją.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pranešimuose pažymima, kad reaguojant į greitus sudėtingus ekonominius ir socialinius pokyčius universitetai susidurs su iššūkiu paruošti specialistus dar nesukurtoms darbo vietoms, kurios gali atsirasti dar neišrastų technologijų pagrindu ir iškels problemas, kurių mes dar nežinome. Tikėtina, kad tokie iššūkiai padidins organizacijų valdymo profesinių kompetencijų poreikį ir paveiks valdymo specialistų profesinio rengimo sistemų transformacijas. Klasikinis vadybinis išsilavinimas praturtinamas šiuolaikinėmis IT ir skaitmeninėmis technologijomis, kas leidžia sujungti žmogaus (organinio) intelekto ir dirbtinio (neorganinio) intelekto privalumus, siekiant ugdyti kompleksinio problemų sprendimo gebėjimus. VGTU Verslo vadybos fakulteto Vadybos katedros kuruojama bakalauro studijų programa „Organizacijų valdymas“ sukurta klasikinio universitetinio vadybinio išsilavinimo koncepcijos pagrindu, praplečiant programos galimybes dėka skaitmeninių technologijų ir kalbų bloko. Vadybos srities bendrųjų ir specialiųjų kompetencijų ugdymas aktualus ne tik šiuolaikinėse vadybos ir ekonomikos studijose, bet ir inžinierių rengimo programose. VGTU Vadybos katedros realizuojama magistrantūros studijų programa „Inžinerinė ekonomika ir vadyba“ turintiems inžinerinį išsilavinimą specialistams suteikia galimybę įgyti vadybinius gebėjimus, reikalingus kompleksiškai spręsti profesinėje veikloje iškylančias problemas.    

EBPO ekspertai apibūdino globalizacijos tendencijas, technologinę pažangą ir demografinius pokyčius, kurie artimiausiu metu neturėtų sulėtėti. Technologijos tobulėja eksponentiniu greičiu. Prekės ir paslaugos kasdien yra gabenamos aplink pasaulį, o portalo „Psichologija šiandien“ („Psychology Today“) atliktas tyrimas parodė, kad Tūkstantmečio kartos (Y kartos) darbuotojai, gimę po 1980 metų, keičia darbą vidutiniškai kas 4,4 metų. Artimiausio dešimtmečio darbo rinką papildys ir Interneto kartos (Z kartos) atstovai, gimę po 2005 m., kurie yra visiški technologijų vartotojai, nematę pasaulio be interneto, mobiliojo ryšio, išmaniųjų telefonų, planšečių, socialinių tinklų ir kompiuterinių žaidimų. Todėl jų orientaciją į profesijas bei veiklos pobūdį ir tam reikalingas kompetencijas bus dar labiau kitokia, nei dabartinių aktyvių darbo rinkos dalyvių. Manoma, kad gimusi po 2010 m. jauniausia Alfa karta ateityje sugebės priimti iššūkius, susijusius su poreikiu apdoroti milžiniškus informacijos kiekius, vadinamus „big data“ (didieji duomenys) ir vienu metu daryti keletą ar net kelioliką darbų. Tačiau, jau dabartiniams profesionalams tenka susidurti ne tik su „big data“ (didieji duomenys) iššūkiais, tikintis kad su jų įveikimu susitvarkys naujos kartos kompiuteriai, gebantys apdoroti ir analizuoti milžiniškus informacijos kiekius. Jeigu didieji duomenys („big data“) ir su jų apdorojimu susijusios problemos jau sprendžiamos kompiuterinių technologijų ir dirbtinio intelekto pažangos dėka, bet tokių reiškinių kaip „deep data“ (gilūs duomenys) ir „diff data“ (diferencijuoti duomenys) iššūkius gali įveikti tik organinis intelektas, t. y. žmogaus smegenys. Būtent žmogaus iš(si)ūgdyti gebėjimai ir kompetencijos jais pasinaudoti iš esmės lems ne tik techninę ir technologinę pažangą, bet ir žmogaus kaip socialinės ir biologinės būtybės raidą.

Žmogaus (r)evoliuciją lemia technologijos, kurių poveikyje žmogui žinomiausias šiuolaikinis socialinis filosofas Yuvalis Hararis (Y.N.Harari) įžvelgia tris būdus. Pirmas (konservatyvus) būdas siejamas su biologinio kūno keitimu, pasitelkus genų inžineriją ir DNR keitimą. Antras (radikalus) būdas orientuotas į organinių ir neorganinių dalių sujungimą – taip atsirado kiborgai, kurių veiksmus valdo organinės smegenys. Trečias (radikaliausias) būdas, kai organinės smegenys galėtų būti pakeistos į neorganines – į visiškai dirbtinį intelektą. Tačiau, būtina nepamiršti, kad visos šios radikalios inovacijos yra sukuriamos ir įgyvendinamos žmogaus organinio intelekto dėka, kuris yra analitinio, kūrybinio ir kritinio mąstymo sinergijos rezultatas. Visų naujo laikmečio iššūkių įveikimas neįsivaizduojamas be mokymo(si) kompetencijų ugdymo. 

Aktualiais XXI amžiuje tapo žmogaus gebėjimai, suteikiantys galimybes efektyviai veikti technologijomis praturtintoje darbo aplinkoje ir gebėti mokytis iš tokioje aplinkoje įgyjamos unikalios patirties. Tokiais gebėjimais nepasižymi ir, tikėtina, niekada nepasižymės dirbtinis intelektas, nors dalį problemų sprendžia efektyviau už žmogų. Galima išskirti aštuonias pagrindines žmogaus gebėjimų sritis, kurios yra aktualios tampant profesionalais:

1) Efektyvus problemų sprendimas jau beveik dešimtmetį įvardijamas pirmuoju numeriu XXI amžiaus kompetencijų sąraše. Efektyvus problemų sprendimas apima kelis svarbius gebėjimus. Pirmiausia, tai gebėjimas mokytis iš ankstesnių problemų, kuris įgyjamas mokymosi proceso metu. Naujų esamų problemų sprendimo būdų paieška padeda įgyti įžvalgų ir prognozavimo gebėjimus. Problemų sprendimas savarankiškai arba grupėje ugdo komunikacinius ir bendradarbiavimo gebėjimus, o tai skatina gebėjimą pritaikyti elgesį skirtingoms aplinkoms.

2) Analitinis mąstymas yra sprendimų priėmimo pagrindas, reikalingas efektyviam problemų sprendimui, ir tuo pačiu esminis problemų sprendimo žingsnis, einantis prieš kritinį mąstymą. Norėdami kritiškai galvoti apie ką nors, turime tai išanalizuoti ir suskaidyti. Analitinis mąstymas apima faktų atskyrimą nuo nuomonių, pagrindinių loginių teksto dalių nustatymą, gebėjimą matyti modelius ir santykius, padalijant sudėtingas problemas į mažus žingsnius. Priežasties ir pasekmės santykio nustatymas taip pat neatsiejamas analitinio mąstymo elementas, kaip ir informacijos apdorojimas, remiantis loginio mąstymo gebėjimais.

3) Kritinis mąstymas, kaip žingsnis po analitinio mąstymo, skatina lavinti metakognicijos įgūdžius ir giliau mąstyti apie iškilusias problemas. Norėdami iš(si)ugdyti kritinio mąstymo įgūdžius, turime skatinti kelti tokius klausimus: „Ką manau apie tai?“; „Kodėl taip manau?“; „Kuo remiasi mano žinios?“; „Ką tai reiškia ar kokias prielaidas galiu padaryti?“; „Ką tai paaiškina, arba sieja su tuo, iš ko daroma išvadą?“; „Kaip vertinu informaciją?“; „Ar informacija turėtų būti vertinama kitaip?“.

4) Kūrybiškas mąstymas reikalingas kiekvienoje profesijoje. Inžinierių, muzikantų, mokytojų, buhalterių, ekonomistų ar vadybinkų profesinėje veikloje yra susiduriama su profesinių problemų sprendimu. Organizacijų vadovai ir darbuotojai turi gebėti naudoti kūrybinio mąstymo įgūdžius, kurdami novatoriškus kompleksinių problemų sprendimus. Kūrybiniai sprendimai apima skaitmeninių ir ne skaitmeninių įrankių naudojimą, norint sugeneruoti unikalias ir naudingas idėjas arba atrasti ryšius tarp anksčiau nesusijusių idėjų. Kai sugebama naudotis kūrybinio mąstymo įgūdžiais, išsiugdomas gebėjimas susieti problemų analizės ir kritinių išvadų darymo etapus bei pasinaudoti tuo, kuriant ką nors naujo.

5) Bendradarbiavimas yra būtinas dirbant ir gyvenant informacinėje visuomenėje, kuomet reali ir virtuali komunikacija reikalauja naujų kooperavimosi įgūdžių. Globalizacija ir naujos komunikacijos technologijos pakeitė požiūrį į bendradarbiavimą darbo vietoje ir už jos ribų. Tačiau žmonių spontaniškas aktyvumas socialiniuose tinkluose nėra palanki bendradarbiavimo mokymo(si) „laboratorija“. Efektyvaus bendradarbiavimo įgūdžių įmanoma išmokti tik sąmoningai saveikaujant realioje arba kiek įmanoma labiau priartintoje prie realios darbo situacijoje, kai bendradarbiavimo procese sprendžiamos realios problemos.

6) Medijų ir informacijos raštingumas, anot EBPO, šiandien reiškia „netiesinių informacijos struktūrų“, tokių kaip internetas, valdymą ir mokymąsi atskirti informaciją nuo dezinformacijos. Tai reiškia, kad informacijos „gavimas“, pasyviai slenkant per „Instagram“ arba „Facebook“ juostą, neišugdo gebėjimo rasti patikimus šaltinius, nustatyti svarbią informaciją ir tinkamai suprasti informacijos ištakas. Akademinė aplinka gali skatinti ugdyti gebėjimus ieškoti patikimos informacijos. Todėl rengiant tiriamuosius darbus būtina dalintis geriausią tyrimų vykdymo patirtimi bei gebėjimu kritiškai vertinti naujienų portalų šaltinius ar populiarių socialinės žiniasklaidos įrašų patikimumą. Informacijos ir žiniasklaidos šaltinių kritinė analizė galėtų išmokyti išskirti žinias iš dezinformacijos srautų.

7) Technologiniai įgūdžiai ugdomi, kai siekdami tikslų, naudojame skirtingas technologijas. Užuot nuėję į biblioteką ir naršę krūvas knygų, norėdami rasti reikiamą medžiagą, einame į internetą ir naršome šimtus internetinių duomenų bazių, kurie perpildyti informacija. Pasak Nyderlandų tyrėjų grupės (Van Laar, Van Deursen, Van Dijk, ir De Haan) 2017 metais atlikto tyrimo išvadas, šiuolaikinių aukštųjų mokyklių absolventai kaip ir mokyklų abiturientai privalo turėti įgūdžius naudoti informacijos ir ryšių technologijas veiksmingai ieškant, atrenkant ir tvarkant informaciją bei priimant pagrįstus sprendimus dėl tinkamiausių informacijos šaltinių tam tikrai užduočiai ir veiklai.

8) Tinklo kūrimas (angl. Networking) šiuolaikinėje darbo ir gyvenimo aplinkoje vertinamas kaip būtina sąlyga turėti prieigą prie aktualiausios informacijos. Žinomas senasis posakis teigia: „Tai nėra tai, ką žinai, tai yra tas, kurį žinai“, vis dar yra teisingas. Apsiginklavę technologijomis XXI amžiaus aukštųjų mokyklų absolventai, turintys įvairius kietuosius ir minkštuosius įgūdžius, kurių reikalauja šiuolaikinis gyvenimas ir darbas, taip pat turėtų stengtis „apsiginkluoti“ stiprių, patikimų ir įvairiapusiškų ryšių tinklu. Tinklo spragos yra tiek pat kenksmingos, kiek ir įgūdžių spragos, ir gali prisidėti prie tokių problemų kaip nelygybė atsiradimą darbo aplinkoje. Norint suteikti jauniems darbo rinkos dalyviams impulsą ir įgūdžius kurti efektyvius profesinių ryšių tinklus, turime paskatinti juos užmegsti pirmuosius profesinius ryšius dar profesinių studijų aplinkoje, pakviečiant specialistus į auditorijas, kad jie kalbėtų apie realiojo darbo situacijas ir pasidalintų efektyvių sprendimų priėmimo patirtimi.