Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centras
Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centro naujienos
Panaudotos medžiagos ir bioįvairovės skatinimas – šiuolaikinės viešųjų erdvių formavimo tendencijos
2024-09-30
Panaudotos medžiagos ir bioįvairovės skatinimas – šiuolaikinės viešųjų erdvių formavimo tendencijos
Urbanistinės erdvės dažnai tampa bendruomenės susitikimo vieta, o Vilniaus kiemai ypač kviečia savo žaluma ir jaukumu. Ne išimtis ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Senamiesčio rūmų kiemelis, suburiantis Architektūros ir Kūrybinių industrijų fakultetų bendruomenes. Trečiakursiai ėmėsi iššūkio pagyvinti fakultetų kiemelį jį žalinant, papildant naujais elementais ir atveriant platesniam ratui žmonių.
Kūrybinės dirbtuvės „Kiemeliaukime“ VILNIUS TECH Architektūros fakultete pakvietė studentus apmąstyti viešąsias urbanistines erdves ir medžiagas, naudojamas architektūroje, reaguojant į VILNIUS TECH Senamiesčio rūmų kiemelyje įvykusią renovaciją, kurios metu jis buvo padengtas betono trinkelėmis. Dirbtuves „Kiemeliaukime“ organizavo Architektūros studentų klubas, architektė iš Talino Madli Kaljuste ir architektės Aistė Gaidilionytė bei Kamilė Vasiliauskaitė, o kūrybines dirbtuves lydėjo atviros paskaitos.
Menininkai Nomeda ir Gediminas Urbonai su studentais pasidalino meninėmis aktyvizmo viešosiose erdvėse praktikomis paskaitoje „Pro-test Lab: hacking public spaces in Vilnius“. Viešą pranešimą taip pat skaitė architektė Ella Prokkola pristatydama savo praktiką Suomijoje kuriant viešąsias erdves želdinių ir mažosios architektūros pagalba paskaitoje „Ephemeral gardens: 'The Growery' and other interventions for vegetalizing courtyards“. Architektas Luka Smišek pasidalino Nyderlanduose kuriamu baldų dizainu iš panaudotų medžiagų ir baldų paskaitoje „Furniture“... „making“.
Studentai turėjo progą sodinti augalus ir konstruoti mobilius bendruomeninius objektus kiemelyje iš panaudotų medžiagų. „Mums atrodo svarbu, kad Architektūros fakulteto aplinka atspindėtų ir šiuolaikines architektūros tendencijas – bioįvairovės skatinimą, žaliųjų erdvių dauginimą. Fakulteto kiemelis galėtų būti žalesnis, jaukesnis, vis tik iš jo ne per seniausiai dingo ir dalis medžių, tad labai tikimės, kad universiteto bendruomenei pavyks prisijaukinti siūlymus ir žvelgti drąsiau, šiuolaikiškiau“ – teigia dirbtuvių kuratorės, AF alumnės A. Gaidilionytė, K. Vasiliauskaitė ir M. Kaljuste. Ruošiantis dirbtuvėms, buvo studijuojami kiemelio istoriniai planai, kuriuose aptikta, kad anksčiau šiame kiemelyje klestėjo sodas, susijungęs su Pranciškonų vienuolyno sodu. Šis faktas dar tvirčiau pagrindė kiemelio aktyvizmą, kurio metu buvo keliamas ir senamiesčio erdvių paveldo klausimas – kodėl pastatai saugomi, o kiemai, buvę sodais, tampa betono ir automobilių dykviete?
Dirbtuves vainikavo viešas vakaras kieme, rezultatus išbandant praktiškai. Kūrėjai pristatė mobilius kiemo elementus, pagamintus iš panaudotų statybinių medžiagų, kurie lengvai išardomi ir galintys veikti kaip medžiagų biblioteka: stalą bendruomenei, sėdimas vietas ir skirtingo pobūdžio augalams skirtas struktūras. Studentai kruopščiai užrašė visų augalų pavadinimus, kad kiekvienas galėtų susipažinti bei pasidomėti jo priežiūra.
Nors dirbtuvės baigtos, tačiau eksperimentas tęsiasi. Laikas parodys, ar elementai prigis kieme ir ar bendruomenė prisijaukins pasiūlymus. O galbūt norės veiksmą pratęsti?
Nuotraukos: Rimgaudas Barauskis
Kūrybinės dirbtuvės „Kiemeliaukime“ VILNIUS TECH Architektūros fakultete pakvietė studentus apmąstyti viešąsias urbanistines erdves ir medžiagas, naudojamas architektūroje, reaguojant į VILNIUS TECH Senamiesčio rūmų kiemelyje įvykusią renovaciją, kurios metu jis buvo padengtas betono trinkelėmis. Dirbtuves „Kiemeliaukime“ organizavo Architektūros studentų klubas, architektė iš Talino Madli Kaljuste ir architektės Aistė Gaidilionytė bei Kamilė Vasiliauskaitė, o kūrybines dirbtuves lydėjo atviros paskaitos.
Menininkai Nomeda ir Gediminas Urbonai su studentais pasidalino meninėmis aktyvizmo viešosiose erdvėse praktikomis paskaitoje „Pro-test Lab: hacking public spaces in Vilnius“. Viešą pranešimą taip pat skaitė architektė Ella Prokkola pristatydama savo praktiką Suomijoje kuriant viešąsias erdves želdinių ir mažosios architektūros pagalba paskaitoje „Ephemeral gardens: 'The Growery' and other interventions for vegetalizing courtyards“. Architektas Luka Smišek pasidalino Nyderlanduose kuriamu baldų dizainu iš panaudotų medžiagų ir baldų paskaitoje „Furniture“... „making“.
Studentai turėjo progą sodinti augalus ir konstruoti mobilius bendruomeninius objektus kiemelyje iš panaudotų medžiagų. „Mums atrodo svarbu, kad Architektūros fakulteto aplinka atspindėtų ir šiuolaikines architektūros tendencijas – bioįvairovės skatinimą, žaliųjų erdvių dauginimą. Fakulteto kiemelis galėtų būti žalesnis, jaukesnis, vis tik iš jo ne per seniausiai dingo ir dalis medžių, tad labai tikimės, kad universiteto bendruomenei pavyks prisijaukinti siūlymus ir žvelgti drąsiau, šiuolaikiškiau“ – teigia dirbtuvių kuratorės, AF alumnės A. Gaidilionytė, K. Vasiliauskaitė ir M. Kaljuste. Ruošiantis dirbtuvėms, buvo studijuojami kiemelio istoriniai planai, kuriuose aptikta, kad anksčiau šiame kiemelyje klestėjo sodas, susijungęs su Pranciškonų vienuolyno sodu. Šis faktas dar tvirčiau pagrindė kiemelio aktyvizmą, kurio metu buvo keliamas ir senamiesčio erdvių paveldo klausimas – kodėl pastatai saugomi, o kiemai, buvę sodais, tampa betono ir automobilių dykviete?
Dirbtuves vainikavo viešas vakaras kieme, rezultatus išbandant praktiškai. Kūrėjai pristatė mobilius kiemo elementus, pagamintus iš panaudotų statybinių medžiagų, kurie lengvai išardomi ir galintys veikti kaip medžiagų biblioteka: stalą bendruomenei, sėdimas vietas ir skirtingo pobūdžio augalams skirtas struktūras. Studentai kruopščiai užrašė visų augalų pavadinimus, kad kiekvienas galėtų susipažinti bei pasidomėti jo priežiūra.
Nors dirbtuvės baigtos, tačiau eksperimentas tęsiasi. Laikas parodys, ar elementai prigis kieme ir ar bendruomenė prisijaukins pasiūlymus. O galbūt norės veiksmą pratęsti?
Nuotraukos: Rimgaudas Barauskis