Kviečiame į Arūno Jankausko darbų parodą „Nuojaučios brėžtiesės taškaus tekšt sukuo“.

Sigutės Ach paklausinėjimai

Kurį Lietuvos miestą laikai gimtuoju miestu?
Fiziškai gimiau Panevėžyje, vidinio akstino prasme gimiau Palangoje, o iš-si-gimdžiau Vilniuje.

Vidurinę mokyklą baigei Panevėžyje (10-a vidurinė mokykla). O studijos?
Labai norėjau studijuoti istoriją (Mėgstu ją iki šiol. Nors jos supratimas visiškai pasikeitė). Du kartai buvo nesėkmingi. Po antrojo Dievas nukreipė į filosofiją. Namuose pasiskaičiau straipsnį „Filosofija“, kad įsivaizduočiau, kur patekau. Lietuvoje filosofijos studijų nebuvo (1982 m.). Patekau į Minską. Žavus laikotarpis! (Tiesa, jį pertraukė tarnyba armijoje. Rūsčios realybės pamoka). Koks „studentavimo“ laikotarpis yra blogas? Visi geri. Tokie pasaulio atradimai po vidurinės mokyklos šiltnamio! BVU skaitytos A. Michailovo paskaitos apie hermeneutiką, M. Heideggerį ir kt. sukrėtė ir kažkaip iš vidaus išjudino (Pagal visokias marksistines programas filosofiją mokėjau ir supratau pakankamai gerai). Prasidėjo kažkokie prasmės ieškojimai. Tema M. Heideggeris ir F. Helderlynas liko visam gyvenimui.

Kas tau yra pažinimas, mokslas, savižina? 
Iš pradžių, po Palangos „gimimo“, žodžio „nuoręsties“ („das Abbauen“ pagal M. Heideggerį) paieška, kitaip tariant, visiškas žodžio tikslumas. Nyčės „Taip kalbėjo Zaratustra“ visada kažkaip „nepaleisdavo“. 3 metus visiškai savaieškis kelias pagrįsti dvasią... Zaratustra ir atėjo... Taip keistai, kad dar kokius 2 metus aiškinausi, kur papuoliau (tarkim meditacijų (Nors TEN visko daugiau vyksta), savęs pažinimo kelias nenumarintoje dvasinėje tradicijoje). Tokia jau iki šios akimirkos vykstanti savižina. O kadangi viduje glūdi galimybė virpiauti su įvykių akiračio  be-galybe, tai sau  tverti nuo-jaučias pa-tirtis už-teks ilgam.
Po M. Heideggerio mąstymo suvokimo apie mokslą kalbėti buvo ir yra neįmanoma. Jis (mokslas) nesivadovauja visumos pirmumo principu, o tikri filosofai tik nuo to ir gali pradėti. Kita vertus, kas yra mokslas niekas tiksliai ir nežino, t. y. vieno vienintelio visų priimto mokslo apibrėžimo nėra. Vis „mokslaujantieji“ užsiima maž-daug kažkuo, kas nors ka-ž-kaip atitinka ka-ž-kokią visumos dalį. Šiek tiek nu-krypus už tos dalies visa mokslinė logika subyra. O filosofas negali sau leisti būti nelogišku. Nors kaip išversti graikų „λόγος“..? Niekas dar to nepadarė.

Kokie gyvenimo įvykiai tau patys svarbiausi?
Daugelį jau paminėjau. Pagal nuoręstį pasakyčiau, kurie s-K-varbiausiai veikė. Mamos skaitytos pasakos vaikystėje, Lietuvos istorija, žodžio tikslumas, lietuvių, vokiečių, rusų, prancūzų, anglų kalbų pasaulis (šiandien prie jų prisijungia dar ir graikų. Tikiuos rasti atsakymą į klausimą:  „Kas gi tas „λόγος“?“), vidinio pasaulio tyrinėjimai... Kaip matai, įsimylėjimų daug, o tai žmogų skverbiai veikia ir keičia iki pa-grindų.
.....Tai koks tas KLAUSIMAS?

Dar vienas klausimas: „Ką reiškia tavieji tekstai?“
Su-sieti pradžiai gimstančio žodžio prasmę su dabar vyraujančia prasme ir jei tai nesisieja, tai būtinai susaistyti. Turėtų būti „sų-“. Kodėl kalbininkai nusprendė, kad nereikia nosinės rašyti? Ir žodyje „suprasti“ reikia „ą“ rašyti...
Tiesa, nu-sprendžiau, kad parodos pavadinimą „intuityvi grafika“ keisiu į tikslesnį „Nuojaučios brėžtiesės taškaus tekšt sukuo“. Ir pirmyn į KLAUSTĮ.

P. s. (1) Ši-tai yr (ir) nu-piešta
P. s. (2) Kaip versti „λόγος“ jau aišku.



Parodos atidarymas gegužės 16 d., ketvirtadienį, 18 val.
Paroda veiks iki gegužės 27 d. Centrinėje bibliotekoje Galerijoje A.

Laukiame jūsų!