Fenomenalus dvynius siejantis ryšys dar ir šiandien sunkiai paaiškinamas mokslininkų, psichologų bei neurologų. Paradoksalu, tačiau patys dvyniai tai geriau jaučia, nei nusako žodžiais. O toks žodžių stygius mane netikėtai aplankė parodos atidarymo dieną, kai pajaučiau, jog neturiu ką pasakyti, nepaisant to, kad 5 juodraščius pasirašiau, vistiek nežinau, ką kalbėti. Ir visai netikėtai mane aplankė amerikiečių medicinos profesoriaus Arthuro L. Beaudet kadaise pasakyta frazė. 
 

Per ilgus darbo metus šis mokslininkas ištyrė, jog pasaulyje kiekvienas iš mūsų turime labai panašų į save asmenį, fiziologiškai bei psichologiškai tapatų mums. Logiška, jog tada galvojau, kad visi mes kažkur turime dvynį sesę ar brolį. Didvyriškai nusiteikiau ilgoms paieškoms kad tik surasčiau sielos sesę. Ieškoti neprireikė, nes sesė dvynė visuomet buvo šalia. Užtrukau susivokti, kokią dovaną ir duotybę turiu. Dabar manau, kad gimiau apdovanota, nes pasaulį išvydome dviese. Pasižadėjau sau, jog ta dovana pasidalinsiu su kitais.

Atspirties taškas

Dvynių tema domino jau anksčiau, todėl pasitaikius galimybei 2018 metų gruodžio mėnesį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU), architektų rūsiuose surengėme dvynių fotografijų parodą ,,RYŠYS‘‘. Paaiškėjus, kad grupėje esame trys dvynės, šią žinią norėjosi tinkamai vizualiai iškomunikuoti; tam priimtiniausia pasirodė fotografijos forma, todėl suorganizavome dvynių fotosesiją, kurios galutinis rezultatas buvo pristatytas grupinėje parodoje. Pasibaigus parodai galvojau, jog ateityje galėčiau plėtoti šį projektą, vis pridedant unikalumo, ir tikintis temos tęsinio. Ir tai įvyko Kinijoje, Pekine. Prie studijų programos pasirinkau praktiką galerijoje ir nusprendžiau dvynių temą atspindėti parodos – performanso perspektyvoje. 

3 šalys, 3 fotografai, 3 laikotarpiai

Prie projekto pakvietėme prisijungti fotografus iš Lietuvos, Kinijos, Japonijos. Jiems dvynių ryšys- tai jų fotografijos variklis bei mistiškumo paieškose vis naujai atrandamas ir pateikiamas tyrinėjimų objektas. 
Pažintis su fotografijų paroda prasidėjo nuo pirmojo etapo, kuriame reikšmingas pozicijas užima vaikystė. Šį etapą atskleidė iš Japonijos kilęs grafikas - fotografas  Arika Oozawa. Gimus dvynėms mergaitėms, jis nusprendė jų augimo procesą fiksuoti fotografijose ir nuo 2015 metų jomis dalinasi socialinėse medijose. Fotografo epizoduose atsiskleidžia mažųjų dvynių spalvinga vaikystė. Nesuvaidintos šypsenos bei emocijos prieš tėčio objektyvą atrodo itin natūraliai. Šiuose momentuose fotografas pristato vėjavaikiškiausią bei, atrodo, visus metus besitesiančią vasarą – vaikystę. 
 
Jaunystės laikotarpį šioje parodoje atspindėjo lietuvių fotografė Milda Sviridovaitė. Jos fotografijos  baigiamasis darbas apie dvynes, todėl menininkė nuosekliai gilinasi į dvynius siejantį ryšį, jos sąskaitoje jau  14 sesių dvynių bei su 8 iš jų suorganizuotas baigiamojo darbo projektas – fotosesija. Fotografė Milda jaučia ir kartu su jomis gyvena tame pasaulyje, vadindama dvynes mūzomis. Glaudus bendravimas atsispindi jos fotografijos darbuose. Ne fizinis vienodumas, bet tvirtas dvasinis bei emocinis ryšys šioms fotografijoms suteikia kitoniškumą. Mildos dvynės - mistiškesnės, filosofiškomis paslaptimis apgaubtos būtybės. 
 
Trečiąjį etapą parodoje atskleidė kinas Peng Xiangjie, kurio fotografijose brandaus amžiaus dvyniai. Gerai žinomas menininkas nuo 1991 metų fotografuoja mažai visuomenėje pastebimas grupes bei subkultūras. Fotografas dvynius atskleidžia juodai baltose fotografijose. Vienoje iš Kinijos Junano provincijoje gyvena daugiau nei 1300 poros dvynių. Ten vykusio dvynių festivalio metu Peng Xiangjie užfiksavo įvairaus amžiaus dvynius. Jo fotografijos apkeliavę visą pasaulį, apdovanojimams suskaičiuoti neužtektų visos dienos, tačiau nuotraukose vyrauja nuoširdus paprastumas ir klasika, kuriose jis leidžia ,,kalbėti‘‘ emocijoms ir dvynių jausmams.  
 
Pasiklioviau pradine idėja, kad parodos papildymui reikia šokio bei muzikos sintezės. Žinau, kad dvynių ryšio suvaidinti nepavyktų, nes su juo gimstame, taip ir šokio iš anksto nesuplanuosi, todėl improvizacija padėjo šią idėją išpildyti, o su profesionalių šokėjų Xuan Yu ir Duna bei prie jų komandos prisijungusio DJ Yang Wen Liang pagalba mes performanso idėją puikiai išplėtojome.

Studijuojant ir gyvenant  Kinijoje ne kartą teko įsitikinti, kad nuo netikėtumų niekur nepasislėpsi, todėl organizavimo metu man ir sesei buvo pasiūlyta dalyvauti performanse. Tai buvo netikėta, bet kartu nepaprastai įdomu prisiminti šokio ir teatro pamokas, taip pat visapusiškai prisidėti prie savo projekto su galimybe jame dalyvauti. 
Parodos atidarymo metu tarp susirinkusių buvo ir dvynių, kurie noriai dalinosi savo ,,dvynukiškomis‘‘  istorijomis. Sužinojome apie kasmetinius  dvynių festivalius, kurių gilios tradicijos jau ne vieną dešimtmetį suburia visus dvynius iš Kinijos. Išgirdome apie dvynių parką sostinėje Pekine, bei taip pat Junano provincijos miestelyje esantį šulinį, kurio vandens galia tikint ir jo išgėrus, gimsta dvyniai, todėl toje provincijoje ženkliai padidėjęs dvynių skaičius. 

Daug laiko bei pastangų pareikalavęs komandos darbas įkvėpė judėti toliau ir tęsti šį projektą ateityje.  

Pramogų industrijų ketvirtakursė Jomantė Maksvytytė