Šiuo metu Europos šalių pastatuose sunaudojama apie 40 proc. visos išgaunamos energijos. Prognozuojant nekilnojamojo turto sektoriaus plėtimąsi, regiono energetikai tokios sąnaudos gali tapti nepakeliama našta. Dėl to Europos Sąjungos (ES) Vadovų taryba užsibrėžė iki 2020 m. sumažinti ES suvartojamos energijos kiekį 20 proc.

Norint pasiekti užsibrėžtų tikslų ir paskatinti žaliųjų idėjų statybose atsiradimą, Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) bus rengiami specialistai, išmanantys pastatų energinį efektyvumą, kitus techninius ir ekonominius parametrus, darančius įtaką energijos suvartojimui bei žmogaus aplinkai, jos kokybei. VGTU steigiama nauja pastatų inžinerinio valdymo bakalauro studijų programa.

Tokių žinių turinčių specialistų Lietuvoje reikia ne tik statant naujus pastatus, bet ir skatinant daugiabučių gyvenamųjų namų modernizavimo procesus. Lietuvoje iki 2020 m. planuojama modernizuoti 24 tūkst. daugiabučių namų ir apšiltinti 6 tūkst. viešųjų pastatų. Tam reikalingos ne tik teorinės statybos inžinerijos žinios, bet ir geri praktiniai įgūdžiai, kompetencijos projektavimo ir statybos srityje. Tad su studentais dirbs ne tik mokslininkai, pristatysiantys naujausias pastatų inžinerijos tendencijas, bet ir socialiniai partneriai – praktikai iš didžiausias Lietuvos statybos kompanijas vienijančios Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos bei daugiabučių namų, butų ir kitų pastatų savininkus vienijančios federacijos – Būsto valdymo ir priežiūros rūmų. Programa skirta rengti specialistus, kurie prisidės prie valstybės ir Europos Sąjungos tikslų įgyvendinimo: plečiantis nekilnojamojo turto sektoriui, vis daugiau dėmesio kreipiama į pastatų energijos sąnaudas ir keliamas tikslas jas sumažinti.

„Iki šiol Lietuvoje nebuvo rengta tokios kvalifikacijos specialistų, dėl to darbo rinkoje jų trūksta. Darbdaviai pasigenda profesionalų, turinčių techninių, inžinerinių, energetinio pastatų efektyvumo, jų valdymo bei verslo žinių, reikalingų profesionaliai prižiūrint ar atnaujinant pastatus“, – pasakojo VGTU Statybos fakulteto prodekanė Jolanta Tamošaitienė.

Apie pažangias statybines medžiagas, statinių konstrukcijas, tvarų statinių gyvavimo ciklą, efektyvias išteklių ir energijos naudojimo sistemas, technologijas bei pastatų aprūpinimą energija mokęsi specialistai galės dirbti įvairaus profilio tarptautinėse ir šalies statybos, jos priežiūros įmonėse. Jie gebės taikyti kompiuterines technologijas, apdorodami bei kompleksiškai spręsdami pastato bei inžinerinių sistemų priežiūros proceso, valdymo, organizavimo, planavimo problemas.

Pastatų inžinerinio valdymo specialistus rengia pažangiausios Jungtinių Amerikos Valstijų aukštosios mokyklos, tarp jų – ir Masačusetso technologijos institutas. Lietuvoje pastatų inžinerinio valdymo specialistai iki šiol nebuvo rengiami.