Liepos 11–13 dienomis Architektūros fakulteto profesorius dr. Almantas Liudas Samalavičius skaitė pranešimą Čikagoje, tarptautinėje konferencijoje ,,Jacques Ellul ir 21-jo amžiaus technologinė visuomenė“ (Jacques Ellul & the 21st Century Technological Society). 

Konferencija vyko Ruzvelto universitete (Roosevelt university) Čikagoje (JAV). Ji buvo skirta apmąstyti ir iš ilgesnės laiko perspektyvos įvertinti legendinio prancūzų sociologo, technikos filosofo, teisininko ir teologo Jacques Ellul veikalą „Technologinė visuomenė“, anglų kalba pasirodžiusį 1964 metais, o taip pat aptarti jo įžvalgų reikšmę šiandieninei visuomenei, įtikėjusiai išganančia technologinės pažangos galia.

Čikagoje susitiko iškilūs JAV, Kanados, Prancūzijos, Italijos technologijų filosofai, sociologai, komunikacijos ir kitų mokslo sričių tyrinėtojai. Vienintelis dalyvis iš Rytų Europos prof. dr. A. Samalavičius išskirtiniame renginyje skaitė pranešimą „Nuo technologinio optimizmo iki egzegezės: R.B. Fuller, L. Mumford ir J. Ellul“. Akademikas taip pat pasisakė apskrito stalo akademinėje diskusijoje „Technologija, komunikacija ir politinė disfunkcija“.

Profesorius lygino trijų septintojo-aštuntojo dešimtmečio įtakingų autorių pažiūras. A. Samalavičius dalinosi įžvalgomis, jog architektu-autodidaktu tapęs inžinierius techno-optimistas R. B. Fuller skelbė, kad technologijų raida teikia pasauliui šansą išsivaduoti iš ankstesnės istorijos pančių: žmonių mobilumas, jo nuomone, buvo XX amžiaus neginčijama sąlyga, tad jis kūrė ir propagavo mobilaus, lengvai transportuojamo būsto modelius, aukštino technologijų automatizacijos procesus ir įsivaizdavo, kad mokslo ir technologijų revoliucijos pripažinimas užkirs kelią karams ir valstybių konfliktams. 

Mokslininkas atkreipė dėmesį, kad L. Mumford, technologijų ir miestų istorikas, gerokai atsargiau žvelgė į technologijų galimybes, ypač vėlyvuoju savo kūrybos laikotarpiu, kai jis svarstė apie ateities perspektyvoms pavojų keliančią „megamašiną“. Tačiau, anot profesoriaus, labiausiai nuoseklią ir koherentišką technologinės visuomenės analizę pateikė prancūzų mąstytojas Jacques Ellul: 

„Nenuostabu, kad 68 garbės doktoratus ir Nobelio Taikos premijos nominaciją R. B. Fuller šiandieną labiau prisimenamas kaip ekscentriška asmenybė, kurio skelbta ateities vizija neišsipildė, tuo tarpu kritiškesni L. Mumford ir J. Ellul požiūriai šiandieną dar aktualesni, kadangi visuomenės tikėjimas pažanga ir technologijomis įgavo tragikomišką pobūdį“. Pasak A. Samalavičiaus, prancūzų mąstytojas nuspėjo ir daugelį technologinių inovacijų, kurios neegzistavo jo gyvenamuoju laiku, ir perspėjo, kad technologijos plėtojasi autonomiškai, versdamos žmogų tapti jų priedėliu ir bet kuria kaina prisitaikyti prie jų raidos, nekvestionuojant kokios yra technologinių inovacijų prasmės ir pasekmės. 

Konferencijos dalyvių laukė staigmena: garsus amerikiečių muzikantas, kompozitorius ir muzikos prodiuseris T. Bone Burnett, pelnęs Oskarą ir 13 Grammy premijų už savo kūrybą, konferencijos dalyviams (jų buvo daugiau nei 120) perskaitė pranešimą „Muzikantas technologinėje distopijoje“, atliko savo kūrybos dainų ir diskutavo su įvairių šalių mokslininkais.