Philipp Meuser yra Charkivo O. M. Beketovo universiteto garbės profesorius ir laikomas rytų Europos bei Eurazijos būsto statybos ekspertu. Turėdamas daugiau nei 20 metų patirtį architektūros srityje, P. Meuser specializuojasi ambasadų statyboje, daugiausia dėmesio skirdamas saugumui ir apsaugai (Meuser Architekten GmbH), o šiuo metu analizuoja Ukrainos būsto rinką saugumo aspektu. Vokiečių architektas yra „DOM publishers“ – vienos didžiausių ir žinomiausių architektūrinių leidyklų pasaulyje – kūrėjas. 

P. Meuser atvyko į Lietuvą Vilniaus knygų mugės proga ir dalyvavo įvairiuose renginiuose kartu su AF socialiniu partneriu leidykla LAPAS. Architektas pasidalino su AF bendruomene ir svečiais savo patirtimi, įžvalgomis apie galimas būsto vystymo strategijas Ukrainoje ir saugumo parametrus statybos sektoriuje. 

Profesorius savo pranešimą pradėjo pasidalindamas, kad nė vienas architektas ar urbanistas nėra ruošiamas tam, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje ir kas laukia ateityje. P. Meuser pristatė kompleksinį statinių griūties priežastingumą: tai priklauso ne tik nuo statinio konstrukcijos, bet ir nuo ginklo tipo bei jo panaudojimo kampo. Miestų, pastatų saugumui neįmanoma numatyti visų galimų variantų, todėl pirmiausia turime galvoti apie proaktyvius sprendimus. 

Architektas atkreipė dėmesį, kad gyvenamųjų pastatų saugumui, apsaugai negalime taikyti tų pačių principų kaip militaristinės infrastruktūros ar kituose, aukštesnius saugumo reikalavimus keliamuose objektuose. Pirmas ir svarbiausias uždavinys – užtikrinti efektyvios civilių evakuacijos galimybę ir planuoti išėjimų, išvažiavimų iš teritorijos dvigubai daugiau nei įėjimų, įvažiavimų. Taip pat turėtume stengtis civilinius pastatus numatyti toliau nuo valstybinės reikšmės statinių, infrastruktūros objektų, kurie yra potencialūs taikiniai, o pavojinga techninė infrastruktūra (pavyzdžiui, dujotiekis) neturėtų būti arti gyvenamųjų kompleksų.

P. Meuser patarė nestatyti aukštesnių nei 5 aukštų pastatų – žemesni, vienas priešais kitą esantys pastatai, gali blokuoti sprogimo bangą ir pavojus kiltų mažesniam kiekiui žmonių. O šiuolaikiniuose pastatuose gausiai naudojamas stiklas – dideli langai – tik sukuria papildomo pavojaus faktorius. Profesorius kviečia ieškoti atsakymų, kaip suderinti pastato, jo konstrukcijos tvirtumą su tvarumu: ar tik karinės infrastruktūros objektus galime apsaugoti inovatyviais skydais; ar mediena gali atlaikyti potencialias grėsmes; į ką tvaresnio galima keisti gelžbetonį?

Architektas kaip vieną  reikšmingų sprendimų nurodė slėptuves, priedangas. Jo teigimu reikalinga, kad specialios paskirties patalpos, nedideli pavieniai statiniai atsirastų visuose pastatuose ir skirtingose miesto vietose, viešosiose erdvėse. P. Meuser įsitikinimu turi būti ne kelios didelės slėptuvės ar priedangos, o daug visame mieste – tokiu būdu nekoncentruosime žmonių vienoje vietoje. Tačiau bet kuriuo atveju civiliams turi būti užtikrinta galimybė saugiai ir efektyviai evakuotis.

Planavimas ir statybos yra per lėti procesai ekstremalios situacijos metu. Kuo ilgesniam laikotarpiui numatomos strategijos, tuo lėtesnis sprendimų priėmimas, tačiau labiau apgalvoti sprendimai, tikėtina, bus tvaresni ir efektyvesni. Todėl labai svarbu turėti proaktyvių būdų, galinčių padėti šiandien, ir kaupti reikalingus duomenis ilgalaikiams pokyčiams miestuose. P. Meuser palinkėjo rinkti ir dalintis informacija, eksperimentuoti ir ieškoti.