Šiemet Lietuva mini 29-ąsias Sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos – metines. Per tragiškus 1991-ųjų metų Sausio 13-osios įvykius žuvo 14 žmonių, tarp kurių – buvęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Elektronikos fakulteto studentas Rolandas Jankauskas, kuris po mirties apdovanotas pirmojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu ir medaliu. 

Rolandas Jankauskas gimė 1969 m. sausio 2 dieną Vilniuje. Baigęs 8 klases, įstojo į Vilniaus elektromechanikos technikumą. Gal dėl to, kad jo pomėgis konstruoti šviesos muziką ir tapo jo būsimąja specialybe. Rolandas dalyvaudavo matematikos olimpiadose, Elektromechanikos technikumą baigė gerais pažymiais ir tapo kompiuterių specialistu.

1987 m. Rolandas apgynė baigiamąjį darbą ir buvo paskirtas į „Ventos“ mokslo tiriamąjį institutą elektrotechnikos detalių ir prietaisų tikrintojo pareigoms. Tų pačių metų rudenį Rolandas įstojo į VGTU studijuoti pramonės įrenginių elektros pavarų ir automatizavimo specialybės.

„1987 metais rudenį Rolandas buvo paimtas į sovietinę armiją. Tarnavo jūrų laivyne Vladivostoke trejus metus. 1990 metų lapkričio mėnesį grįžo namo. 1991 metų sausio 2 d. atšventė savo gimtadienį, o po vienuolikos dienų sausio 13 dieną žuvo sovietų tanko pašautas ir pervažiuotas...“, – taip rašė tėvas trumputėje savo sūnaus biografijoje. Netekties skausmas paženklino Rolando tėvų Bronislovo ir Galinos bei brolio Mariaus gyvenimą. Neužmirš šios aukos ir Lietuva...

„Buvo švelnaus būdo ir labai guvaus proto“, – sakė tėvas. Rolandas turėjo didelį polinkį technikos mokslams kaip ir jo jaunesnysis brolis Marius. Po aukštaūgio, stambaus vaikino, buvusio sportininko, ieties metiko išore slėpėsi labai jautri prigimtis. Didelę įtaką Rolando brendimui ir pasaulėjautos susiformavimui darė jo senelis Stanislovas Jankauskas. Kol senelis galėjo judėti, vaikščioti, jie abu visą laisvalaikį praleisdavo kartu, vaikščiodami Neries upės pakrantėmis. Senelio ir anūko nuoširdus bendravimas skatino Rolandą mąstyti, gilintis į būties apmąstymo temas, formavo jo pasaulėjautą ir pačias geriausias žmogiškąsias moralines savybes. 

Apie Rolando įvairiapusį mąstymą byloja ir Rolando stojamųjų į VGTU lietuvių kalbos rašomasis darbas, kuris buvo surastas ir pakomentuotas tuo metu buvusio VGTU rektoriaus prof. Edmundo Kazimiero Zavadsko kalboje, atidengiant Rolandui skirtą memorialinę lentą VGTU centrinių rūmų vestibiulyje. 

Rolandas buvo kompanijos žmogus, draugų mėgstamas už atvirumą, už linksmą būdą, už taiklius sąmojus, už aktyvų dalyvavimą gyvenime, už tai, kad mylėjo ir draugus, ir gyvenimą, už tai, kad mylėjo savo gimtąjį miestą Vilnių, savo gimtąją tėvynę Lietuvą. Buvo mėgstamas ir jūreiviškoje tarnyboje Vladivostoke, Ramiojo vandenyno laivyne, kur pasižymėjo kaip drąsus, savarankiškai mąstantis, nebijantis asmeninės atsakomybės, priimant svarbius sprendimus, jūreivis. Toks jis visam laikui išliko artimųjų ir visų jį pažinojusių atmintyje.

Sausio 13-osios rytą VGTU bendruomenė pagerbė universitete esančią R. Jankausko atminimo lentą ir aplankė Sausio 13-osios aukų kapus Antakalnio kapinėse. Bendruomenės nariai taip pat prisijungė prie gražios akcijos ir kartu su tūkstančiais kitų mūsų šalies žmonių įsisegė „Neužmirštuolės“ žiedą išreikšdami pagarbą kovotojams už laisvę bei uždegė žvakeles universiteto languose. 

Parengta pagal Vytauto Plakio leidinį „Užklotas amžina laisve“.