Gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje įvyko antrasis visuotinis Lietuvos mokslininkų suvažiavimas, skirtas strateginiams mokslo ir studijų sistemos klausimams aptarti. Suvažiavimą organizuoja Lietuvos mokslininkų sąjunga ir Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas.

Suvažiavime aptartos šios temos: 

• Lietuvos mokslininkų potencialo išsaugojimas ir sutelkimas, kuriant ir įgyvendinant valstybės strategiją. Jaunųjų mokslininkų potencialo ugdymas. Mokslininkų veiklos prestižo atkūrimas visuomenėje.
• Mokslinių tyrimų tęstinumas, mokslo ir studijų institucijų tinklo optimizavimo ir kitų reformų kontekste.
• Mokslininkų bei mokslo ir studijų institucijų veiklos vertinimo sistemos ir ją reglamentuojančios teisinės bazės tobulinimas.
• Mokslo finansavimo ir mokslininkų darbo užmokesčio sistemos tobulinimas.
• Mokslo draugijų, mokslininkų ir dėstytojų profesinių sąjungų, šakinių ir kitų asociacijų telkimas į bendrą sambūrį. Mokslininkų savivaldos atkūrimas.
• Pasaulio lietuvių mokslininkų potencialo panaudojimas valstybės ūkiui stiprinti ir kultūrai plėtoti.
• Visuomenės informavimo apie mokslo ir studijų institucijas ir mokslininkus sistemos atkūrimas. Mokslo populiarinimas bei visuomenės įtraukimas į mokslinių tyrimų programų kūrimą.

Visuotiniame mokslininkų suvažiavime planuojama priimti šias rezoliucijas:

• Lietuvos mokslininkų indėlio, kuriant ir įgyvendinant ilgalaikę valstybės strategiją, stiprinimas. Žymiai platesnis mokslininkų kompetencijų panaudojimas visose valstybės raidos kryptyse. Tam yra būtinas mokslinio pedagoginio darbo prestižas, nuolatinis akademinės bendruomenės atsinaujinimas ir jaunųjų mokslininkų rengimas, išnaudojant Lietuvos ir užsienio institucijų galimybes.
• Visos akademinės bendrijos, kaip santykinai savarankiškos visuomenės dalies, savireguliacijos ir viešosios raiškos stiprinimas. Mokslo draugijų ir organizacijų veiklos Lietuvoje ir užsienyje pripažinimas bei skatinimas Visos valstybės mastu. Būtina grąžinti Lietuvos mokslo tarybai visos mokslo ir studijų sistemos savivaldos ir pagrindinio valstybės eksperto visais mokslo ir studijų sistemos plėtros klausimais funkcijas.
• Mokslininkų bei mokslo ir studijų institucijų veiklos vertinimo kriterijų tobulinimas, visapusiškai skatinant jų indėlį į visos valstybės ir visuomenės raidą. Mokslo indėlio į švietimą, verslo plėtrą ir visuomenės socialinę raidą skatinimas, plėtojant atliekamų tyrimų tarp tautiškumą.
• Reikalaujame ilgalaikės mokslo ir studijų finansavimo didinimo programos, atsižvelgiant į mokslininko profesijos prestižą, tarptautinius standartus (lyginant su kitomis šalimis) ir tarptautinių organizacijų pripažintas socialinių sričių finansavimo proporcijas. Būtina atlikti profesionalią visos mokslo ir studijų sistemos finansavimo raidos analizę ir įvertinti padarytas klaidas.

Suvažiavime priimtos rezoliucijos bus įteiktos Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei.

Visuotinio Lietuvos mokslininkų savažiavimo darbotvarkę galite rasti čia