Apie neigiamą žmogaus įtaką aplinkai kalbama dažnai, apie teigiamą – kur kas rečiau. Vis tik daugybė aplinkosaugos inžinierių ir tvarumo specialistų kasdien dirba tam, kad apsaugotų gamtą, o žmonės gyventų geriau. „Aplinkos inžinerijos sprendimai ir technologijos būtini dabar, kad ateitis būtų bent jau ne blogesnė nei dabartis. Tai išliks aktualu ir svarbu, tad aplinkosauginių profesijų poreikis tik augs“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos inžinerijos fakulteto (AIF) prodekanė doc. dr. Aušra Zigmontienė.

Pasak VILNIUS TECH AIF Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros vedėjos doc. dr. Aušros Zigmontienės, pasaulio lyderiai, visuomenė, verslo atstovai vis daugiau dėmesio skiria aplinkosaugos iššūkiams – klimato kaitai, aplinkos būklės blogėjimui, gamtinių išteklių trūkumui ir tvarumo problemoms, suvokdami, kad tai generuoja neigiamas pasekmes ne tik visų žmonių sveikatai, bet ir pasaulio ekonomikai.

„Kadangi technologinių, inžinerinių ir organizacinių sprendimų reikia čia ir dabar, pramonės, verslo, energetikos, statybos ir kitų šakų institucijos vis labiau investuoja į aplinkosaugą. Siekiant tvaraus vystymosi tikslų, aplinkosauginių aspektų įtraukimas į kasdieninę veiklą yra aktualus kiekvienai įmonei ar organizacijai“, – sako doc. dr. A. Zigmontienė.

Pasak VILNIUS TECH mokslininkės, aplinkosaugos sritis labai plečiasi ir vystosi. Nuolat tobulėjant technologijoms, atsiranda vis daugiau galimybių aplinkosauginėms inovacijoms ir sprendimams kurti bei diegti, tad nenuostabu, kad šios srities specialistų jau šiuo metu trūksta ir jų reiks vis daugiau. Europos ir JAV darbo statistikos duomenys rodo, kad aplinkos apsaugos profesionalų paklausa iki 2030 m. augs apie 10 proc. ir šis augimas bus spartesnis palyginti su kitų profesijų vidurkiu.

Vykstant žaliajai transformacijai, Europoje ir Lietuvoje itin juntamas žaliųjų talentų – aplinkosaugos inžinierių ir tvarumo specialistų – stygius. Tuo tarpu Lietuvos ir kaimyninių valstybių vandentvarkos įmonės jau ne vienerius metus susiduria su didžiuliu specialistų trūkumu.  

„Energetika, atliekų tvarkymas ir išteklių atgavimas, vandens ir nuotekų valymas, aplinkos taršos kontrolė – sektoriai ir veiklos, kurios sparčiai auga ir reikalauja vis daugiau kvalifikuotų  specialistų, kuriančių ir diegiančių aplinkosaugines technologijas. Be to, šios sritys yra pelningos, tad profesionalai gali tikėtis ne tik stabilios, bet ir gerai apmokamos darbo vietos“, – tikina Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros vedėja. 

Šiuos specialistus metai iš metų ruošia VILNIUS TECH AIF Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedra, kuri siūlo dvi bakalauro studijų programas – Aplinkos technologijas ir Tvarumo technologijas – bei dvi magistro studijų programas – Aplinkos inžineriją ir valdymą bei Vandens ūkio inžineriją.

„Šiose studijų programose galima įgyti inžinerinių žinių ir išugdyti sisteminį mąstymą. Kadangi vyksta ne tik teorinės paskaitos, bet išvykos į pramonės, energetikos, atliekų tvarkymo objektus, vandens ruošimo ir nuotekų valymo įrenginius, studentai realiai supažindinami su aplinkos technologijomis ir  inžineriniais sprendimais. Tie, kurie studijų metu nori įgyti praktinės patirties, gali dirbti AIF mokslo laboratorijose, institutuose. Džiaugiamės, kad nuo rudens kai kurie praktiniai užsiėmimai vyks neseniai atidaryto Tvarumo centro eko dizaino, tvaraus vartojimo ir duomenų modeliavimo laboratorijose“, – dalijasi doc. dr. A. Zigmontienė.

Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros vedėja džiaugiasi, kad pastaraisiais metais ateina studijuoti itin daug merginų, kurios nebijo inžinerinių mokomųjų dalykų, projektavimo, technologijų diegimo veiklos. 

„Drąsiai galiu sakyti, kad aplinkos technologijos, inžinerija, tvarumas – tai sritis, kurioje kiekvienas ras sau tinkamą kelią.  Svarbiausia, kad šių studijų programų absolventai darbo rinkoje yra labai vertinami dėl aukštos kvalifikacijos ir įvairiapusių kompetencijų, kurios padeda lengviau perprasti naujus iššūkius ir rasti tinkamus sprendimus“, – tikina Aplinkos inžinerijos fakulteto prodekanė doc. dr. A. Zigmontienė.

Studijos atvėrė plačias karjeros galimybes

Tai liudija ir VILNIUS TECH AIF alumnės Lauros Meškauskaitės istorija. Gamta Laurai rūpėjo nuo mažumės: ji mėgo dalyvauti aplinkos tvarkymo akcijose, renginiuose ir buvo auklėjama, kad gamta – mūsų namai. Tiesa, su aplinkosauga savo karjeros ji dar nesiejo.

„Mokykloje svajojau būti gydytoja – plastikos chirurge, tačiau paskutinę minutę persigalvojau, kad ateityje noriu gydyti gamtą, kadangi žmones ir taip jau daug kas gydo. Aplinkos inžinerijos studijos pasirodė perspektyvesnės ir įdomesnės nei medicinos“, – sako L. Meškauskaitė.

Rinkdamasi universitetą, ji labiausiai vertino jo poziciją reitinguose ir lokaciją, tad galiausiai pasirinko sostinėje įsikūrusį, inžinerijos ir technologijų mokslų srityje pirmaujantį VILNIUS TECH. Tiesa, Aplinkos inžinerijos studijų programa buvo nelengva ir reikalaujanti disciplinos, tačiau L. Meškauskaitė tikina – studijuoti buvo verta ir įdomu. 

„Vilnius TECH paruošė pritaikyti teorines žinias praktikoje. Universitete turėjome pažintines, profesinės veiklos praktikas, taip pat pagal Erasmus mainų programą studijavau Ispanijoje ir atlikau praktiką Portugalijoje. Buvo suteiktos visos galimybės, kad baigusi universitetą galėčiau lengviau startuoti darbo rinkoje“, – šypsosi ji.

Baigus bakalauro studijas, atsivėrė plačios karjeros galimybės tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje. L. Meškauskaitė įsidarbino aplinkosaugos konsultavimo įmonėje, vėliau išbandė jėgas valstybinės įmonėje, po to – atsinaujinančios energetikos, o dabar – atliekų tvarkymo srityje. UAB „Ekobazė“ Aplinkos apsaugos skyriaus vadove dirbanti Laura sako, kad atliekų tvarkymo veikloje jaučia didžiulę prasmę. 

„Didžiausia nauda – atsakomybė prieš gamtą, mus pačius ir ateities kartas. Džiaugiuosi, jog įmonė įgyvendina aplinkosaugines vadybos politikos nuostatas ir dalijasi žiniomis su kitomis įmonėmis, jas konsultuoja ir vykdo mokymus. Be to, suvokimas, kad žmogus sugeba ne tik teršti, bet ir taikyti technologinius sprendimus, kurie saugo aplinką ir žmogų, mane ramina ir maitina morališkai. Prie to prisidėti yra tiesiog nuostabu“, – sako VILNIUS TECH alumnė.
Dar tvirtesnį žinių pagrindą L. Meškauskaitei davė Aplinkos inžinerijos ir valdymo magistro studijos VILNIUS TECH. Jos suteikė daugiau analitinio ir mokslinio darbo praktikos, o bendra šešerių metų patirtis padėjo išsiugdyti atkaklumą, tikslumą ir kokybės siekį. Šias bakalauro ir magistro studijas ji ragina rinktis ir kitus. 
„Kadangi Europos Sąjungos aplinkosaugos politikos tikslai ambicingi ir laukia dideli sisteminiai pokyčiai, mums visiems – tiek Lietuvai, tiek ES, tiek pasauliui – labai reikia pastiprinimo“, – sako VILNIUS TECH baigusi L. Meškauskaitė. 

VILNIUS TECH kartvelei Nino tapo tramplinu į sėkmingą karjerą

Laurai Meškauskaitei antrina VšĮ Aplinkos apsaugos instituto vykdomoji direktorė, kartvelė Nino Inasaridze, taip pat baigusi Aplinkos inžinerijos ir valdymo magistro studijas. Dar studijuodama ekologijos bakalaurą Tbilisio valstybiniame universitete N. Inasaridze pradėjo mokytis Lietuvių kalbos ir kultūros centre, kur sutiko profesorių Vidą Kavaliauską. Šis ją paragino savo akademinę kelionę tęsti Lietuvoje.

„Pradėjau filtruoti universitetus pagal jų akademinę reputaciją, studijų programas ir man įdomius modulius, taip pat vietą, nes norėjau gyventi Vilniuje. Pasirinkau VILNIUS TECH: universitetas reitinguose užėmė aukštas pozicijas, o studijų programa labai patiko – ji atitiko mano karjeros viziją ir kryptį, kuria planavau toliau eiti. Tai, kad universitetas buvo sostinėje, suteikė papildomos motyvacijos“, – sako Nino Inasaridze.

Tiesa, priešingai nei dauguma užsienio studentų, Nino studijavo ne anglų kalba, o lietuvių. Prieš studijas ji ne kartą lankėsi Lietuvoje, dalyvavo įvairiuose mokymuose ir šešis mėnesius lankė pastiprinamuosius lietuvių kalbos kursus, nes žinojo – gyventi ir karjeros laiptais kilti ji nori Lietuvoje. Tokia galimybė – vienas iš universiteto pliusų, tikina ji.

„Dėl to, kad pasirinkau studijas lietuvių kalba, gavau papildomų taškų, kurie padėjo gauti finansavimą ir stipendiją iš Lietuvos švietimo mainų paramos fondų. Dėl to galėjau nedirbti, visą dėmesį skirti mokslams ir atlikti praktiką LR Seimo Pirmininko sekretoriate bei Aplinkos apsaugos komitete. Tai buvo labai patogu, nes magistro studijos vykdavo vakarais. Nors pirmas pusmetis buvo gana sudėtingas, sulaukiau daug palaikymo iš dėstytojų ir po truputį įsivažiavau. Dabar labai tuo džiaugiuosi, nes įgytos žinios praverčia profesiniame kelyje“, – sako N. Inasaridze.

Ji pasinaudojo dar viena VILNIUS TECH siūloma galimybe – tuo pačiu metu studijuoti Rygos technikos universitete ir įgyti du lygiaverčius magistro diplomus. Tris pusmečius studijavusi Vilniuje, paskutinį ji praleido Rygoje ir ten apsigynė baigiamąjį magistro darbą. Ši patirtis jai dovanojo didžiulį teorinių ir praktinių žinių bagažą, platų mąstymą, išugdė gebėjimą rinkti ir analizuoti didelius duomenų kiekius bei inovatyviai spręsti aplinkosaugos problemas. 

Po magistro studijų ji beveik metus praleido užsienyje, pasinaudojusi VILNIUS TECH Erasmus+ mainų programos galimybe. 4 mėnesius ji buvo centrinėje Italijoje, kur pagal specialybę atliko praktiką įmonėje, dirbančioje su išmaniųjų miestų technologijomis, o dar 4 mėnesius praktikavosi Portugalijoje, bioatliekų tvarkymo konsultacinėje įmonėje, kuri veiklą vykdė ne tik Europoje, bet ir Afrikoje. Vis tik prisirinkusi įdomios tarptautinės patirties ji galiausiai nutarė grįžti į Lietuvą.

„Manau, kad planuojant savo karjerą užsienio šalyje, reikia žinoti vietinę kalbą, kuri yra tarsi raktas, leidžiantis prieiti prie įmonių, žmonių. Kitose šalyse man būtų reikėję skirti labai daug laiko, kad išmokčiau jų kalbas, o lietuvių kalbą jau mokėjau. Be to, universiteto dėka buvau subūrusi didelį draugų ir bendraminčių tinklą, kuris galėjo padėti ieškant darbo“, – pasakoja N. Inasaridze.

Grįžusi ji įsidarbino tvarumo konsultante VšĮ Aplinkos apsaugos institute, kur per dvejus metus paaugo iki padalinio vadovės ir instituto vykdomosios direktorės pareigų. Dar po metų jį įkūrė įmonę UAB „Sustaiming“, kuri konsultuoja didelius Lietuvos verslus įvairiais tvarumo klausimais.

„Mes padedame gerinti ne tik aplinkos būklę. Tvarumas yra susijęs ir su verslo skaidrumu, sąžiningumu, socialinės aplinkos gerinimo priemonėmis ir žmonių gerove. Vertybiškai tai yra du svarbiausi dalykai, kuriuos mano kasdienis darbas atneša žmonėms ir gamtai“, – sako tvarumo ekspertė, šiuo metu taip pat esanti Lietuvos atsakingo verslo asociacijos valdybos nare.

Ieškodama naujų darbuotojų, N. Insaridze itin atkreipia dėmesį į žmones, kurie turi aplinkos inžinerijos išsilavinimą. Pasak jos, tvarumo srityje aplinkosaugos mokslų žinios yra be galo reikalingos ir naudingos. 

„Į tvarumo sritį dažnai ateina žmonės iš komunikacijos, rinkodaros, humanitarinių mokslų sričių, tačiau jei, pavyzdžiui, reikia formulėmis paskaičiuoti ŠESD emisijas, pranašumą vis tiek turi kolegos, baigę aplinkos inžinerijos mokslus. Studentai, studijuojantys aplinkos inžinerijos programas, gali tapti tikrais tvarumo ekspertais, kurių poreikis rinkoje yra didžiulis. Be to, specialistai, atėję į verslą iš akademinės aplinkos, tampa tarsi tiltais: matydami, ką verslui skauda, jie gali perduoti tai universitetui, kuris gali moksliškai išspręsti šias problemas“, – tikina VšĮ Aplinkos apsaugos instituto vykdomoji direktorė N. Insaridze.

Daugiau informacijos apie studijas VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakultete rasite čia.

Straipsnį parengė VILNIUS TECH Viešosios komunikacijos direkcijos išorinės komunikacijos projektų vadovė Giedrė Gedeikytė.