Betonas – nebrangus ir lengvai eksploatuojamas, o tuo pačiu ir esminis statybos sektoriaus komponentas, kurio veikla daugiausia paremta anglies dioksido (CO2) išskyrimu. Anot dr. Valentin Antanovič betono pagrindas yra cementas – savotiškai „nešvari“ statybinė medžiaga, kurios gamybos metu milžiniškas kiekis anglies dioksido patenka į aplinką. Dėl šių priežasčių cemento gamyba lemia 5–7 proc. viso į aplinką išmetamo anglies dioksido kiekio. Siekiant sėkmingai įgyvendinti ne tik ES tikslus, tačiau ir Lietuvos strateginę viziją „Lietuva 2050“, mokslininkai sutaria, jog reforma statybos pramonėje neišvengiama. 

Kompetencijų centruose įgyta patirtis paskatino Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) mokslininkus telktis į ekscelencijos centrus, paremtus Valstybės ateities vizija.

„Valstybės tikslų įgyvendinimas – kiekvieno mokslininko uždavinys. Naujų, aplinkai draugiškų medžiagų kūrimas iš antriniam panaudojimui tinkamų žaliavų ir jų diegimas rinkoje – tai žiedinės ekonomikos vystymosi bei technologinės transformacijos garantas“, –  teigia VILNIUS TECH Kompozitinių medžiagų laboratorijos mokslininkas dr. Valentin Antanovič. 

Gamintojai investuoja į naujus technologinius sprendimus, o įdiegus ir atsinaujinančios energijos šaltinių sistemą, gamybos proceso metu galima sumažinti išmetamą anglies dioksido kiekį į aplinką. Didinant atliekų perdirbimą ir panaudojimą, betono ir cemento pramonėje sumažėtų gamybos ir resursų sunaudojimas. 

Technologijų raida keičia ir galios dinamiką – ateityje daugiau įtakos turės inovacijų kūrėjai. Šie pokyčiai indikuoja ir Lietuvos potencialą toliau vystyti mokslinę technologijų ir kūrybinę ekosistemą.  

„Tarpdisciplininiai ir tarpsektoriniai moksliniai tyrimai, infrastruktūros plėtra civilinėje inžinerijoje užtikrins tvarių produktų ir idėjų įgyvendinimo sklaidą, kuriant sumanią ir klimatui neutralią Lietuvą“, – įsitikinęs dr. V. Antanovič. 

Tekstą rengė VILNIUS TECH Viešosios Komunikacijos Direkcijos išorinės komunikacijos projektų vadovė Simona Uksaitė