Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centras
Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centro naujienos
Statybų sektorius klesti, o specialistų trūksta: paskatinimui – tūkstantinės stipendijos
2024-05-28
Statybų sektorius klesti, o specialistų trūksta: paskatinimui – tūkstantinės stipendijos
Mus kasdien supa įvairiausi pastatai, tačiau, ko gero, nedaugelis žino, kokių sprendimų reikia, kad jie būtų saugūs, ilgaamžiai ir pritaikyti žmonių poreikiams. Visa tai sprendžia statybos inžinieriai – specialistai, kurių poreikis nemažėja jau tūkstančius metų. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Statybos fakulteto dekano doc. dr. Remigijaus Šalnos, šiuo metu statybų sektorius ypatingai klesti, o specialistų trūksta, tad karjeros galimybės yra kaip niekad geros.
Statybos inžinieriai – ateities kūrėjai
Statybos inžinieriai – ateities kūrėjai
Statybos inžinerija – labai prasminga sritis, pasižyminti išliekamąja verte. Inžinieriai – ateities kūrėjai: pasitelkdami naujausias technologijas ir medžiagas, jie nuolat kuria, atnaujina mus supančią aplinką ir taip prisideda prie lokalių bei globalių pokyčių.
Nors statybos pramonė – viena seniausių pasaulyje, dabartiniai procesai nė iš tolo nebeprimena tų, kurie buvo naudojami statant Egipto piramides. Statybos pramonė dabar – moderni, pažangi, skaitmenizuota. Anot doc. dr. R. Šalnos, projektuojant pastatus iškart galvojama, kaip jie bus utilizuoti po šimto metų. Jau nieko nebestebina ir išmanieji pastatai, kuriuose yra įmontuoti jutikliai, fiksuojantys įvairią informaciją ir leidžiantys pastatui save stebėti, analizuoti, pranešti apie tam tikrus pokyčius.
„Skaitmenizacija statyboje – visiška norma. Net teisės aktuose reglamentuojama, kad pastatas nuo tam tikros vertės turi turėti skaitmeninį modelį – dvynį. Skaitmeninis dvynys apjungia visus pastato projektavimo procesus, tad, tarkim pakeitus vieną pastato elementą, visas statybos ciklas, operacijos, kaštai pasikeičia. Taip pat, galima nusiskenuoti bet kokį statinio elementą ir iš skaitmeninio dvynio gauti visą informaciją – kur, kada jis pirktas, kokia jo garantija ir kada ką reikia pakeisti“, – dalijasi mokslininkas.
Stiprius pokyčius statybos inžinerijoje liudija ir kompetencijos, kurių tikimasi iš jaunų specialistų. Dabar statybos inžinieriai, priešingai nei anksčiau, turi mokėti ne tik projektuoti pastatus, braižyti brėžinius ir rūpintis jų įrengimu, bet ir pasižymėti programavimo įgūdžiais, mat naudojant programinius algoritmus kuriami skaitmeniniai pastatų modeliai. Informacinių technologijų mokslai yra įtraukti į visas Statybos fakulteto studijų programas.
Kiekvienoje programoje ugdomi ir minkštieji įgūdžiai. R. Šalna įsitikinęs: be jų neįmanoma išugdyti visapusiškų specialistų.
„Statybos inžinierius-vadovas turi bendrauti su labai daug įvairių sričių atstovų. Kuriant projektą, reikia derinti architektų, elektros, šildymo-vėdinimo, oro kondicionavimo ir vandentiekio įrengimo ir kitų specialistų darbus. Svarbiausia, kad visa tai turi atitikti užsakovo poreikius, tad yra būtina gebėti valdyti projektus ir efektyviai komunikuoti“, – sako doc. dr. R. Šalna.
Mokslininkas pastebi, kad neretai vadovaujančias pareigas šiame sektoriuje užima moterys, nors vis dar gajus mitas, kad statybos inžineriją renkasi tik vyrai. Statistika rodo, kad merginų inžinerijos studijų programose skaičius nuosekliai auga, pasaulinę tendenciją liudija ir VILNIUS TECH statistika.
„Nors statybos inžineriją studijuojančių merginų procentas vis dar yra šiek tiek mažesnis, pagrindinėse Lietuvos statybos įmonėse inžinierių skyriams su 50-100 darbuotojų dažnai vadovauja moterys“, – šypsosi doc. dr. R. Šalna.
Stipendijoms skirs apie 30 tūkstančių eurų
Nenuostabu, kad statybos inžinierių paklausa yra didžiulė – trečio kurso studentai po praktikos įsidarbina tose pačiose įmonėse. Vis tik karjeros galimybės neapsiriboja Lietuva – statybos inžinierių laukia tarptautinė rinka.
„Mūsų specialistai mokosi projektuoti pagal Europos projektavimo normas. Nors kiekviena šalis turi specifinius reikalavimus atestatams, toks išsilavinimas suteikia galimybę dirbti visur. Pavyzdžiui, VILNIUS TECH ketvirto kurso studentai ir absolventai drąsiai projektuoja pastatus Dubajuje, tunelius Austrijoje ir kitose šalyse, – sako R. Šalna. – Be to, statybos inžinerija neįpareigoja sėdėti konkrečioje darbo vietoje – projektuoti pastatus, tiltus ar kitus objektus galima bet kurioje pasaulio šalyje. Akivaizdu, kad perspektyvos ir galimybės tikrai yra labai plačios.“
Nepaisant to, statybos inžinierių masiškai trūksta, nes jaunimo tarpe šie mokslai nėra patys populiariausi. Anot docento, pasaulinės tendencijos rodo, kad vaikai nesidomi inžinerija, nes ieško lengvesnio būdo užsidirbti.
„Į socialinių mokslų studijų programas yra lengviau įstoti, studijuoti, pabaigti gerais rezultatais. Taip pat pasitaiko, kad mokyklose mokiniai nepasirenka mokytis fundamentaliųjų dalykų – kai susidomi inžinerija, į ją stoti nebegali, nes nebuvo pasirinkę matematikos, fizikos, chemijos“, – vardija Statybos fakulteto dekanas.
Siekdamos pritraukti daugiau talentų ir potencialių darbuotojų, stipriai įsitraukia įvairios verslo įmonės. Lietuvos statybininkų ir inžinierių asociacijos vienija jėgas su universitetais ir visomis išgalėmis bando jaunuolius paskatinti stoti į inžineriją – sritį, kurioje specialistų poreikis yra didžiulis.
„Verslo atstovai pastebi, kad Lietuvos mastu masiškai mažėja statybos inžinierių, todėl investuoja į ilgalaikę inžinerijos populiarinimo strategiją ir daug resursų skiria skatinamosioms stipendijoms. Jau antrus metus VILNIUS TECH Statybos fakultetas surenka apie 30 tūkstančių eurų paramos, kuri bus skirta patiems geriausiems studentams. Pirmakursiams stipendijos skiriamos pagal konkursinius balus, o antrame semestre atsižvelgiama į studijų rezultatus“, – sako mokslininkas.
VILNIUS TECH – lyderis statybų inžinerijos srityje
VILNIUS TECH Statybos fakultetas jau ne vieną dešimtį metų yra lyderis tiek Lietuvos, tiek tarptautiniuose reitinguose. Fakultetas gali džiaugtis ne tik aukšta ir tvirta pozicija reitinguose, bet ir stipriu mokslininkų branduoliu, pačiomis moderniausiomis laboratorijomis ir naujausia programine įranga, kurios net verslo įmonės dar nėra įsigijusios.
„Universitetas yra kaip kelrodis. Inovacijos visada ateina dėl to, kad fakultete yra labai stiprus mokslininkų branduolys. VILNIUS TECH mokslininkų sukurtos inovacijos tarptautiniame vertinime labai aukštai įvertintos. Pernai, įvertinus visą mokslo veiklą, surinkome 4 balus iš 5. Tai yra puikus rodiklis.
Fakultetas laimi labai daug mokslinių bei mokslo žinių ir technologijų perdavimo projektų, kurių metinė apyvarta siekia apie 600-700 tūkstančių eurų. Jų dėka universitetas kartu su lyderiaujančiomis statybų sektoriaus įmonėmis diegia inovatyvius šios srities sprendimus mūsų šalyje ir už jos ribų. Į tuos projektus yra įdarbinami ir studentai, kurie vysto mokslinę veiklą kartu su mokslininkais. Taip jie ne tik įgyja papildomų žinių, bet ir dar vienu žingsniu išsiveržia į priekį – sužino apie visas inovacijas, pokyčius ir tai, ko reikia statybos sektoriui. VILNIUS TECH studentai kuria rytojui: nuo naujų statybinių konstrukcijų ir medžiagų iki sprendimų, kaip sumažinti šiltnamio efektą, CO2 emisiją ir minimizuoti kitus aplinkai žalingus statybos pramonės procesus“, – sako VILNIUS TECH Statybos fakulteto dekanas doc. dr. R. Šalna.
Daugiau apie VILNIUS TECH Statybos fakulteto siūlomas bakalauro studijas rasite čia.
Straipsnį parengė VILNIUS TECH Viešosios komunikacijos direkcijos išorinės komunikacijos projektų vadovė Giedrė Gedeikytė. Nuotraukos – Alekso Jauniaus.