Iki šiol namuose viskas buvo paprasta – šaldytuve laukia maistas, spintoje - išskalbtos kojinės, o sąskaitas tvarkydavo tėvai. Bet vieną rugsėjo dieną durys užsidaro ir prasideda pirmasis savarankiško gyvenimo puslapis – su nuoma, sąskaitomis, maisto pirkimu ir ta nauja realybe, kurioje šampūnas ir tualetinis popierius kainuoja tavo pinigus.

Pirmieji savarankiško gyvenimo mėnesiai dažnai tampa impulsyvių sprendimų maratonu. Nauji batai, vakarienės mieste, prenumeratos, spontaniški savaitgalio planai – viskas atrodo smulkmenos. Bet mėnesio pabaigoje paaiškėja, kad piniginėje – vos keli eurai, o maisto spintelėje – tik makaronai.

Apie tai, kodėl jaunimas susiduria su finansiniais iššūkiais ir kaip suvaldyti šią finansinę realybę, kai prieš akis – daugybė pagundų, kalba VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedros docentės dr. Algita Miečinskienė ir dr. Irena Danilevičienė.
 

„Susidūrimas su finansine kasdienybe gali būti net labai stresinė situacija“

Studentiškas gyvenimas – ne tik paskaitos, vakarėliai ar pirmosios darbo patirtys. Tai ir pirmieji realūs finansiniai iššūkiai. Ir nors vis daugiau jaunų žmonių pradeda dirbti dar mokykloje, išėjimas iš tėvų namų vis tiek atneša naujų išlaidų, apie kurias anksčiau net nesusimąstydavo: maistas, švaros priemonės, sąskaitos, net tokie „smulkūs“ dalykai kaip šiukšlių maišai ar visuomet namų spintelėje buvęs pipirų indelis.

„Dažnas pirmakursis pradeda atskirą nuo tėvų gyvenimą. Tame tarpe ir finansinį. Jei dienpinigiai ir buvo įprasta jaunuolio praktika, tai čia atsiranda ir įsipareigojimai: savarankiškai mokėti už gyvenamąjį būstą, už komunalines paslaugas, buities prekes ir net priimti sprendimą, kokius maisto produktus ir kokiais kiekiais pirkti,“ – sako doc. dr. Algita Miečinskienė.

Ji pastebi, kad ne visiems tai lengvas startas: „Vienam jaunuoliui tai gali būti įprasta praktika, jei jis buvo „finansiškai“ auklėjamas, buvo įtrauktas į šeimos biudžeto planavimo procesus. Tačiau viso to neturėjusiam, susidūrimas su finansine kasdienybe gali būti net labai stresinė situacija.“

Būtent čia daugelis studentų „užstringa“: realybė atsiremia į patirties stoką, o impulsyvūs sprendimai – į tuštėjančią sąskaitą.
 

„Studentai – impulsyvūs vartotojai“

„Studentų biudžeto sudarymas yra svarbi tema, kuri glaudžiai persipina su finansiniu raštingumu, atsakingu pinigų valdymu ir tinkamais vartojimo įpročiais,“ – teigia VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto docentė dr. Irena Danilevičienė.
Analizuojant studentų biudžetą išryškėja ir ekonominės elgsenos svarba, atskleidžianti tendencijas, kaip jaunimas yra linkęs skirstyti savo pinigus, taupyti, vartoti ar investuoti. Pasak pašnekovės, studentai – vieni impulsyviausių vartotojų: „Jie iš karto išleidžia turimus pinigus ir retai taupo, todėl toks jų nepastovumas lemia dažnesnius finansinius sunkumus ateityje.“

Ši tendencija puikiai pažįstama daugeliui. Vieną savaitę atrodo, kad stipendijos užteks visam mėnesiui, o po kelių dienų – vakarienės „Wolt’e“, kelių kavos puodelių pirktų kavinėje, vakaro su bendramoksliais mieste ir naujos sportinės aprangos dėka – piniginė jau beveik tuščia.
 

Gero elgesio su pinigais taisyklės

Kaip išvengti tokio šoko? Pasak dr. A. Miečinskienės, verta vadovautis gero elgesio su pinigais taisyklėmis:
„Visų pirma – biudžeto planavimas, jo subalansavimas. Antra - išlaidų skirstymas į: būtinąsias ir privalomas, tokias kaip: mokestis už būstą, komunaliniai mokesčiai, transporto išlaidos ar pan., būtinąsias, bet kontroliuojamas – tokias kaip maisto produktai, išlaidos drabužiams, - ir tokias, kurios yra pasirenkamosios – pvz., išlaidos laisvalaikiui.“

Tiems, kurie sako „bet koks jaunimas be pramogų!“, dėstytoja primena – pramogauti galima ir nešvaistant.
„Pradžiai susipažinkite, ką siūlo jūsų studijų mokykla – universitetai ar kolegijos dažnai turi klubų, į kurių veiklą galima įsilieti visai nemokamai: šokių, dainų kolektyvai, sporto būreliai, dramos trupės – vienos populiariausių veiklų. Be to, tai vienas iš būdų, kaip susirasti bendraminčių pasikeitusioje aplinkoje.“

Pašnekovė primena, jog studijuodami jaunuoliai turi progą pasinaudoti nuolaidomis jiems įprastose pramogų vietose: nuo sporto klubų iki kino teatrų. „Daugelis pardavėjų supranta, kad studentija yra labai imlus, žingeidus ir atviras segmentas, kuris turi gana daug laisvo laiko, bet turi mažiau pajamų, todėl siūlo įvairias nuolaidas.“
 

Kambariokai ir bendras „namų ūkis“

Dar vienas išbandymas – gyvenimas su kambariokais. Kas perka tualetinį popierių? Kas moka už „Netflix“? Kas atsakingas už švarą?
„Būtina aptarti lėšų paskirstymą namų ūkyje, kuris virto iš „tėvai–vaikai“ į „bendraamžiai–bendraamžiai“, su visai kita finansine padėtimi, kitais finansiniais įpročiais,“ – pabrėžia dr. A. Miečinskienė. „Kaip ir bet kame kitame, taip ir šiuo, nors ir kartais atrodytų delikačiu klausimu, būtina sutarti, kokių bendrų taisyklių bus laikomasi. Taip galima minimizuoti nusivylimus, nesutarimus su gal kol kas visais svetimais žmonėmis su kuriais jus likimas suvedė gyventi ir dalintis bendru ūkiu.“
Trumpai tariant – finansinės taisyklės padeda išvengti ne tik skolų, bet ir konfliktų dėl 3 eurų.
 

Nuo taupymo – prie pirmųjų investicijų

Kai jau pavyksta suvaldyti išlaidas, natūraliai kyla klausimas – o kas toliau? Pasak dr. Irenos Danilevičienės, vis daugiau jaunų žmonių šiandien domisi investavimu dar mokykloje. Kai kurie atsidaro investicines sąskaitas, kiti seka ekonomines naujienas ar net bando investavimo simuliatorius.

„Jaunimas vis anksčiau pradeda domėtis investavimu, nes suvokia, kad tik taupydami jie ne visada galės pasiekti ilgalaikių tikslų. Įgijus esminius ekonominius įgūdžius, investavimas tampa ne tik pinigų išsaugojimo, bet ir jų padauginimo būdu.“
Dėstytoja akcentuoja, kad teigiama ekonominė elgsena sudaro sąlygas atsakingai naudoti pinigus, vengti impulsyvių pirkinių, planuoti didesnius pirkinius, todėl jaunuoliai skatinami atsakingai stebėti kainas, jas lyginti bei suprasti finansinių įsipareigojimų „pavojų“. Ugdant šiuos jaunuolių gebėjimus nuo vaikystės auga jų sąmoningumas, todėl daugelis jaunuolių pradeda domėtis investavimu, asmeninių finansų planavimu ir taip gali užsitikrinti geresnį finansinį saugumą ateityje.

Jaunuolių biudžetas ir ekonominė elgsena yra glaudžiai susiję – tinkamai suformuoti finansiniai įgūdžiai padeda išvengti klaidų ateityje, ugdo atsakomybę bei leidžia pasiekti finansinę nepriklausomybę. Kartu jaunimas įgyja ir reikalingų investavimo įgūdžių, o investuoti, pasak dėstytojos, geriausia pradėti kuo anksčiau:

• Laiko veiksnys: kuo ilgiau investuojama, tuo didesnė galima grąža ateityje.
• Finansinio raštingumo įgūdžiai: investavimas skatina domėtis ekonomika, suprasti rinkos principus, ugdo atsakomybę ir verslumą.
• Finansinio stabilumo užtikrinimas: investavimas padeda sukaupti lėšų ateities studijoms, būstui ar verslo pradžiai, kartu puoselėjant finansinę nepriklausomybę.

Finansinė nepriklausomybė – mažais žingsniais

Abi dėstytojos sutaria – finansinė nepriklausomybė nėra sprintas, tai maratonas. „Tinkamas studento biudžeto sudarymas, kūrybiška naujų pajamų šaltinių paieška ir atsakingas išlaidų planavimas bei investavimo įgūdžių puoselėjimas – tai ne tik skaičiai, bet ir finansinė elgsena bei atsakomybė,“ – reziumuoja dr. I. Danilevičienė.

Dr. Danilevičienė dalijasi ir patarimais jaunuoliams, kaip žingsnis po žingsnio stiprinti savo finansinį raštingumą:

• Sudarykite asmeninį biudžetą ir fiksuokite pajamas bei išlaidas – tai padeda matyti, kur „dingsta“ pinigai.
• Atskirkite norus nuo poreikių ir venkite impulsyvių pirkinių.
• Gavus pajamas, bent 10 % atidėkite taupymui ar investavimui – tai jūsų „finansinė pagalvė“.
• Skolinkitės tik būtinais atvejais ir investuokite tik tiek, kiek galite prarasti.
• Ieškokite papildomų pajamų šaltinių – nuo geriau apmokamo darbo iki mažų investicijų.
• Kartą per mėnesį peržiūrėkite savo finansus ir vertinkite progresą.

Galbūt pirmą mėnesį dar teks paskaičiuoti, kiek kainuoja būtiniausi produktai ir kaip ištempti iki kitos stipendijos. Bet su laiku, išmokus planuoti, sekti išlaidas ir protingai naudoti pinigus, studento biudžetas gali tapti ne galvos skausmu, o pirmu žingsniu į savarankišką gyvenimą.

Kai pirmą kartą tenka nusipirkti šluotą, nes „bute nėra kas išplauna grindis“, arba kai draugas klausia „gal pasiskolinsi man iki stipendijos?“ – supranti, kad finansinis raštingumas yra daugiau nei teorija. Tai kasdieniai sprendimai, nuo kurių priklauso, ar išgyvensi mėnesį bei susitaupysi ateities svajonėms.