Lietuvos mokslo taryba, skatindama studentus įsitraukti į aktyvią mokslinę veiklą ir kelti mokslinę kompetenciją, finansuoja studentų rudens ir pavasario semestrais laisvu nuo auditorinių užsiėmimų metu vykdomus tyrimų projektus, vadovaujant tyrimo vadovui. Trys tokie projektai bus vykdomi Chemijos ir bioinžinerijos katedroje, Fundamentinių mokslų fakulteto, VILNIUS TECH. Kiekvieno iš jų biudžetas yra 2355,47 €.

Viename iš jų – „Nizino pernašos sistemoms naudojamų biopolimerų įtaka nizino proteolitiniam stabilumui“ (Nr. P-ST-22-42) – dalyvauja VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto Chemijos ir bioinžinerijos katedros Bioinžinerijos studijų programos ketvirto kurso studentė Justė Čeičytė, vadovaujama dr. Rūtos Gruškienės. Natūralių konservantų, išskiriamų iš augalų ir mikroorganizmų, neturinčių sintetiniams konservantams būdingų trūkumų ir galinčių apsaugoti maistą nuo gedimo, paieška ir pritaikymas, yra svarbus uždavinys. Viena iš labiausiai susidomėjimą patraukusių natūralių medžiagų, išskiriamų iš mikroorganizmų, yra nizinas. Tačiau jo antimikrobinis aktyvumas bei stabilumas gali mažėti dėl sąveikos su maiste esančiais junginiais, ar dėl aplinkos veiksnių. Be to, būdamas peptidas, nizinas ypač jautrus proteolitiniams fermentams, o tai gali apriboti jo naudojimą kaip konservavimo priemonės.
Siekiant išvengti šių šalutinių procesų, kuriamos sistemos, kur nizinas įterpiamas į apsauginės medžiagos, dažnai biopolimero, matricą, ar apgaubiamas jos apvalkalu. Vykdant projektą, studentė paruoš skirtingas nizino pernašos sistemas ir tirs, kokį poveikį nizino proteolitiniam stabilumui turi naudojami biopolimerai. Projekto metu gauti rezultatai pasitarnaus kuriant ir tiriant naujas nizino formuluotes sveiko ir saugaus maisto vartojimui, o studentė įsigilins į natūralių medžiagų pagrindu paruoštų formuluočių kūrimą, tyrimą ir jų naudą, įsisavins naujus tyrimo metodus ir būdus, praplės žinias ir darbo laboratorijoje įgūdžius.

Kitame projekte – „Modifikuotų pirimidino heterociklinių bazių sintezė ir katabolizmo tyrimai“ (Nr. P-ST-22-105) – dalyvauja VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto Chemijos ir bioinžinerijos katedros Bioinžinerijos studijų programos II pakopos I kurso studentė Aušrinė Čekytė, jos moksliniams tyrimams vadovauja dr. Daiva Tauraitė.  Natūraliai nukleorūgštyse randama >170 skirtingų nukleotidų modifikacijų, kurios dažniausiai randamos RNR molekulėse, o apie 80 % visų RNR modifikacijų yra randama transportinėje RNR. Modifikuoti nukleotidai tRNR yra labai svarbūs struktūrai ir funkcijai. Šiuo metu RNR modifikacijos yra tiriamos dėl svarbaus vaidmens sergant mitochondrijų ligomis, neurologiniais sutrikimais ir įvairiomis vėžinėmis ligomis. Kai kurie modifikuoti nukleozidai taip pat naudojami šiuolaikinėse mRNR vakcinose. Be to, norint reguliuoti genų raišką ląstelėje, reikia surasti ir ištirti fermentus, modifikuojančius RNR bazes ir skaidančius jas iki nemodifikuotų heterociklinių bazių.
Šio projekto vykdymo metu bus sintetinami ir analizuojami modifikuoti pirimidino dariniai, tiriamas modifikuotų junginių skaidymas mikroorganizmais ir atliekama skaidymo produktų analizė. Taip pat bus vykdoma fermentų, gebančių skaidyti susintetintus modifikuotus pirimidinus, paieška. Vykdydama šį projektą studentė tobulins savo praktinius gebėjimus ir kvalifikaciją, ugdys kompetenciją bioorganinės sintezės bei biochemijos srityse.

Trečiame projekte – „Bioanodo sukūrimas, panaudojant breketų sistemą, darbui mikrobiniame kuro elemente (Nr. P-ST-22-212) – dalyvauja VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto Chemijos ir bioinžinerijos katedros Bioinžinerijos studijų programos I pakopos III kurso studentė Mariia Goman, vadovaujama doc., dr. Ingridos Bružaitės. Dantų tiesinimas breketų sistema yra ortodontijoje naudojama priemonė, kuri ištiesina dantis ir atstato paciento sąkandžio sutrikimą. Tiesinant dantis šiomis sistemomis, atsiranda daugybė rizikų, susijusių su kitomis dantų problemomis, tokiomis kaip kariesas ar ėduonis. Pasaulyje įvairūs elektronikos įrenginiai yra plačiai taikomi žmonių ar gyvūnų klinikiniame gydyme. Vienas tokių įrenginių mikrobinis kuro elementas. Šiame mikrobiniame kuro elemente, breketų karkasas bus panaudotas, kaip anodas, padengtas fakultatyviniais anaerobais tokiais, kaip Staphylococcus mutans, kurie pirmieji, nevalant dantų, suformuoja bioplėvelę. Sukurta ortodontinė sistema – breketų karkaso panaudojimas, kaip bioanodo, mikrobiniame kuro elemente, galėtų būti taikoma kaip išmanioji pažangi dantų priežiūros sistema , pritaikyta burnos higienos stebėsenai realiu laiku.
Projekto vykdymo metu, studentė  užaugins bioplėvelę ant breketo karkaso fragmento su pirminiu anaerobu S. mutans, įvertins parinktų mediatorių įtaką šių bakterijų gyvybingumui, atliks kiekybinę bioplėvelės analizę, ištirti bioanaodo panaudojimo mikrobiniame kuro elemente efektyvumą, atliekant ciklinės voltamperometrijos matavimus. Vykdant mokslinius tyrimus, studentė įgis papildomų žinių ir įgūdžių taip reikalingų Bioinžinerijos srityje.