Liepos pabaigoje pasibaigus pagrindiniam priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas etapui, tūkstančiai šalies abiturientų jau sužinojo, kur rudenį pradės studijuoti. Pageidavimą mokytis Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) šiemet išreiškė daugiau nei 8 tūkst. jaunuolių, arba beveik dešimtadaliu daugiau nei pernai.

„Stojančiųjų pasirinkimams daugiausiai įtakos turi keli veiksniai: aukštosios mokyklos istorija, jos gyvavimo laikotarpis, vieta oficialių reitingų skalėje, absolventų sėkmė darbo rinkoje ir kt. Vertinamos ir galimybės dalyvauti universiteto organizuojamose veiklose bei projektuose, suteikiančiuose galimybę iš arti susipažinti su mokyklos aplinka, dėstytojais, ir netgi dalyvauti paskaitose. Tačiau didžiausią įtaką turi aukštosios mokyklos reputacija visuomenėje“, – sako VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė.

Renkasi tiek įdomias studijų programas, tiek ir miestą

VILNIUS TECH atliktos būsimųjų studentų apklausos duomenimis, renkantis, kur studijuoti, daugiau nei kas antras pirmakursis svarbiausiu aspektu nurodė studijų programą, o kas ketvirtas pirmiausia rinkosi universitetą, ir tik tada – dominančias studijas. Tuo metu 15 proc. apklaustųjų nurodė rinkęsi ne konkrečią aukštąją mokyklą, o miestą, kuriame norėtų studijuoti.

Universiteto skaičiavimais, didžiausią dalį per pagrindinį priėmimo į studijas etapą pakviestų studentų sudaro jaunuoliai iš Vilniaus miesto ir rajono, o antroje vietoje – iš Klaipėdos regiono. Tuomet rikiuojasi Panevėžys, Šiauliai ir Kaunas bei šių miestų rajonai.

„Renkantis konkrečią, dominančią studijų programą jaunuoliams įtakos turi tiek atsiliepimai apie pačią programą, tiek ir draugų, tėvų, artimųjų nuomonė. Labai dažnai pasirinkimus nulemia brandos egzaminų rezultatai. Tačiau net kas septintas, apklausoje dalyvavęs stojantysis yra prisipažinęs, kad tik dėl visiško atsitiktinumo pasirinko tokią studijų programą, kokią pasirinko“, – teigia dr. J. Rožėnė.

Motyvacija – savarankiškumas

Vertinama, kad jei daugiau nei pusė abiturientų pasirinko aukštąją mokyklą dėl jos siūlomų studijų programų, likusios dalies pasirinkimų motyvai pagrindžiami sunkiau. Nors vieno universalaus paaiškinimo nėra, anot psichologės Karolinos Bajoriūnienės, jaunuolius pirmenybę teikti studijų miestui skatina noras būti savarankiškiems.

„Ar tai bėgimas nuo įprastos namų aplinkos, ar noras kažką įrodyti, kiekvienoje prielaidoje galime įžvelgti ryškų savarankiškumo poreikį. Galima net teigti, kad kuo jaunesnis žmogus, tuo jam labiau atrodo, kad „jūra – iki kelių“, ir jis viską sugebės, viskas jam pavyks. Todėl jaunuoliai ieško galimybių išvykti, studijuoti kitame, didesniame mieste, kur atsiveria didesnės ir platesnės galimybės“, – sako K. Bajoriūnienė.

Tačiau psichologė įspėja, kad toks laukiančios ateities įsivaizdavimas gali būti pernelyg romantizuotas. Vis dėlto, būdų su tuo susitvarkyti – yra.

„Artėjantis gyvenimo kitame mieste laikotarpis gali atrodyti tikrai šauniai, bet atėjus laikui teks susidurti ir su ne visai maloniais iššūkiais. Noras būti savarankišku reiškia ne tik pasirinkimą studijuoti norimame universitete, bet ir būtinybę pasirūpinti pačiu savimi, maistu, buitimi ir pan. Svarbu suprasti, kad nuo šiol už kiekvieną sprendimą esi atsakingas tik tu pats, ir tam reikia ruoštis“, – tikina specialistė.

Ruoštis turi ir būsimieji studentai, ir jų artimieji

Studijos aukštojoje mokykloje reiškia didžiulius pokyčius asmeniniame gyvenime: keičiasi namų aplinka, draugų ratas, nėra artimųjų šalia. Todėl psichologė pirmiausia pataria kuo realiau įvertinti situaciją, kad gali tekti atsidurti pačiose įvairiausiose aplinkybėse.

„Kitas svarbus aspektas: atitrūkimas nuo įprastos namų aplinkos. Jei namuose buvo taikoma vienokia ar kitokia kontrolė, galiojo tėvų reikalavimai, išėjus iš tų namų atsiduriama visiškoje laisvėje, kuri taip ir vilioja savo malonumais. Didžiausias būsimo studento laukiantis iššūkis – atrasti balansą tarp naujai įgytos laisvės ir tenkančių teisių bei pareigų mokytis ir kurti savo ateitį. Jei anksčiau vaikas buvo tėvų prioritetu ir visas dėmesys tekdavo tik jam, studijuoti išvykusiam naujam suaugusiajam dabar teks pačiam atrasti savo vietą pasaulyje“, – paaiškina K. Bajoriūnienė.

Vis dėlto, laukiantiems pokyčiams turi ruoštis ne tik būsimieji studentai, bet ir jų artimieji: tėvai, globėjai ir kt. Pasak pašnekovės, „tuštėjančio lizdo“ sindromas, kai vaikai palieka namus ir tampa savarankiškais, yra vienas didžiausių tėvystės iššūkių.

„Galima drąsiai sakyti, kad vaiko paruošimas suaugusiųjų pasauliui yra bene paskutinis rimčiausias išbandymas tėvams, globėjams. Jiems tenka balansuoti tarp to, kad esi dar reikalingas savo atžalai, bet jau turi jį paleisti ir leisti jam būti savarankišku, pačiam mokytis iš savo klaidų. Jei tėvai, globėjai vaikui buvo svarbiausi jo gyvenime, tai ties 18–19-aisiais gyvenimo metais jiems tenka užleisti poziciją kitiems: draugams, partneriams, romantiniams santykiams ir kt.“, – sako psichologė.

Jos teigimu, tėvams gali kilti pagunda ir toliau palaikyti šiltnamio sąlygas būsimam studentui: duoti daugiau pinigų, stengtis toliau išlaikyti vaiką ir pan. Tačiau tai gali vesti į spąstus ir sutrukdyti jaunuoliui stiprinti savarankiško gyvenimo įgūdžius.

„Todėl tėvams, globėjams, kitiems artimiesiems reikėtų atrasti tą aukso viduriuką rūpinantis būsimuoju studentu. Tiek duodant jam papildomai pinigų, tiek ir kitaip rūpinantis reikėtų mintyse turėti supratimą, kad jaunas žmogus pats turi planuoti savo biudžetą, atsakingai žiūrėti į leidžiamus pinigus. Tai yra sudėtingas iššūkis, tačiau jį teks įveikti norint, kad jūsų atžala užaugtų savarankiška ir tvirta asmenybe“, – pabrėžia psichologė K. Bajoriūnienė.

Siekiant būsimiems studentams kuo sklandžiau įveikti pereinamojo laikotarpio sunkumus, VILNIUS TECH pirmakursiams skiria dėstytojus–mentorius ir vyresnių kursų studentus–kuratorius, kurie padeda adaptuotis naujame mieste, studijų procese ir taisyklėse. Taip pat organizuojami integraciniai renginiai, kurių metu studentai gali susipažinti ir susirasti draugų.

Esant poreikiui, VILNIUS TECH specialistai gali suteikti psichologinę pagalbą ir, turint individualizuotų poreikių, parengti asmeninių studijų rekomendacijas. Be to, siekiant suteikti galimybę studentams pasirūpinti tinkama finansine padėtimi, rengiami pusmečio trukmės studijų tvarkaraščiai, leidžiantys darbą suderinti su studijomis.