Vis daugiau žmonių domisi sveiku gyvenimo būdu, sveikesniais maisto produktais. Vartotojams aktualu, kad maistas būtų ne tik skanus, bet ir naudingas, kad jame būtų kuo mažiau sintetinių priedų, galinčių sukelti įvairias alergines reakcijas, padidinti vėžio riziką. Tuo tarpu natūralūs maisto priedai daug sveikesni, praturtinantys maistą naudingomis medžiagomis, pasižyminčiomis gydomosiomis, bioaktyviomis savybėmis. 

Vieni iš natūralių maisto priedų, turinčių antioksidacinių savybių ir gebančių surišti laisvuosius radikalus bei nuslopinti aktyviąsias deguonies formas yra karotinoidai – klasė natūralių pigmentų nuo oranžinės iki raudonos spalvos. Karotinoidai mityboje užima labai svarbią vietą - apsaugo nuo vėžinių susirgimų, nutukimo, akių ir širdies ligų, kai kurie jų gali virsti vitaminu A, o taip pat suteikia maistui spalvą. Deja, karotinoidai yra labai jautrūs šviesai, temperatūrai, rūgštims, ir žmogus su maistu jų pasisavina nepakankamai, todėl yra didžiulis poreikis naujų karotinoidų formuluočių, kurios padidintų jų stabilumą ir tirpumą, bei papildomai pasižymėtų antimikrobinėmis, prebiotinėmis ir maistinėmis savybėmis. Tokių formuluočių kūrimu ir tyrimais užsiima Molekulinės biotechnologijos laboratorijos podoktorantūros stažuotojas dr. Antanas Strakšys. Vykdydamas LMT finansuojamą projektą „Naujos formuluotės karotinoidų pernašai“ (Nr. 09.3.3-LMTK-712-19-0064) pagal veiklą "Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas" stažuotojas kuria naujas beta-karoteno - ksilooligosacharidų formuluotes. Ksilooligosacharidai, su kuriais kompleksuojamas beta-karotenas, yra funkciniai oligosacharidai, pasižymintys imunostimuliuojančiu poveikiu,  antimikrobiniu ir priešuždegiminiu aktyvumu, antioksidacinėmis savybėmis, turintys didelį prebiotinį potencialą, ir dėl visapusės naudos žmogaus sveikatai naudotini kaip funkcinio maisto ingredientai. O gautus karoteno-ksilooligosacharidų kompleksus papildomai dengiant bioaktyvumu pasižyminčiais biopolimerais, tokiais kaip laktoferinas, poli-gamma-gliutamo rūgštis  (PGA) ar fukoidanas, galima ne tik padidinti karotinoido stabilumą, bet ir suteikti dalelėms naujų savybių. Tikėtina, kad naujos formuluotės tarnaus beta-karoteno įterpimui į maistą, didinant jo stabilumą ir tirpumą bei pasižymės antimikrobinėmis, prebiotinėmis ir nutraceutinėmis savybėmis.  

Į natūralių maisto priedų tyrimus jungiasi ir jauniausi Molekulinės biotechnologijos laboratorijos tyrėjai. LMT finansuojamame studentų mokslinės kompetencijos ugdymo per praktinę mokslinę veiklą projekte Nr. 09.3.3-LMT-K-712-25-0056 dalyvaujanti VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto Chemijos ir bioinžinerijos katedros Bioinžinerijos studijų programos studentė Aistė Galinskaitė vykdo nizino  kompleksavimo mokslinius tyrimus tema „Fukoidano panaudojimo nizino pernašai tyrimas“. Kalbant apie sveikesnį maistą, labai svarbus maisto produktų mikrobiologinis saugumas jų laikymo metu. Ir čia vis didesnis dėmesys kreipiamas į natūralius biokonservantus, kur vienas iš populiariausių plataus poveikio natūralių antimikrobinių peptidų yra nizinas. Tačiau nizino antimikrobinis aktyvumas bei stabilumas gali mažėti dėl sąveikos su maiste esančiais junginiais, ar dėl aplinkos veiksnių, todėl, siekiant to išvengti, kuriamos sistemos, kur antimikrobinis peptidas įterpiamas į apsauginės medžiagos matricą, ar apgaubiamas jos apvalkalu. Tokioms kapsuliuotoms nizino pernašos sistemoms kurti Aistė Galinskaitė naudoja fukoidaną – jūrinės kilmės vandenyje tirpų polisacharidą, pasižymintį puikiu bioaktyvumu, įskaitant antivirusinį, priešnavikinį, antitrombozinį, priešuždegiminį ir antioksidacinį aktyvumą. Studentė tyrimų metu siekia atrinkti optimalias nizino-fukoidano sintezės sąlygas, bei ištirti gautų dalelių savybes. Projekto metu gauti rezultatai bus pristatyti mokslinėse konferencijose ir pasitarnaus kuriant bei tiriant naujas nizino-fukoidano formuluotes sveiko ir saugaus maisto vartojimui, o studentė įsigilins į naujų natūralių medžiagų pagrindu paruoštų formuluočių kūrimą, tyrimą ir jų naudą, įsisavins naujus tyrimo metodus ir būdus, praplės žinias ir darbo laboratorijoje įgūdžius.

Sveikesnio maisto paieškos ir problemos, su kuriomis susiduriama siekiant šio tikslo, yra aktualios visoms EU šalims, todėl svarbu, kad kuo daugiau kvalifikuotų tyrėjų prisidėtų prie šių problemų sprendimo paieškų ir tyrimų. EU struktūrinių fondų lėšos, skirtos  „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklai ne tik prisideda prie tyrėjų kvalifikacijos ir mokslinės kompetencijos ugdymo, bet ir padeda spręsti šiuos svarbius uždavinius.