Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Mokslo direkcija kasmet organizuoja geriausių mokslo straipsnių konkursą, kuriame vertinami tarptautiniuose aukšto lygio žurnaluose publikuoti darbai. Tai – reikšminga akademinė iniciatyva, skatinanti mokslininkus siekti aukščiausios kokybės tyrimų bei prisidedanti prie universiteto tarptautinio matomumo. Komisija, vadovaujama mokslo ir inovacijų prorektoriaus prof. dr. D. Navakausko, išrinko 2024 metų nugalėtojus.
Džiaugiamės, kad tarp laureatų – net keli mūsų fakulteto bendruomenės nariai. Kviečiame susipažinti su jų darbais ir problemomis, kurias jie nagrinėja – juk kiekvienas šių tyrimų yra ne tik akademinis pasiekimas, bet ir aktualus visuomenei
 

Vadybos mokslo kryptis

Pirma vieta
Prof. dr. Jurgita Raudeliūnienė, dr. Ibrahim Matar

The influence of knowledge storage on knowledge management processes in higher education institutions
(Žinių išsaugojimo įtaka žinių valdymo procesams aukštojo mokslo institucijose)

Kaip organizacijose žinių išsaugojimo procesas daro poveikį žinių valdymui? Tyrimo rezultatai parodė, kad tinkamas žinių išsaugojimas turi stiprų poveikį tokiems žinių valdymo procesams kaip žinių įgijimas, kūrimas, dalijimasis žiniomis ir žinių taikymas. Ši tema yra itin aktuali aukštojo mokslo institucijoms, siekiančioms plėtoti savo žinių potencialą.

Antra vieta
Prof. dr. Renata Korsakienė, dr. Neringa Vilkaitė - Vaitonė, doc. dr. Laima Jesevičiūtė-Ufartienė

 Exposed to the media: Intentions to gamble and problem gambling
(Žiniasklaidos poveikis: lošimo ketinimai ir probleminis lošimas)

Ar lošimų reklama žiniasklaidoje gali paskatinti priklausomybę? Šiame tyrime nagrinėjama, kaip reklama ir žmonių elgsena susiję su ketinimu lošti bei rizika tapti probleminiu lošėju.

Trečia vieta
Prof. dr. Ieva Meidutė-Kavaliauskienė su bendraautoriais

Exploring the dynamics of high-growth determinants for gazelle companies using interpretive structural modeling
(Įmonių "gazelių" augimo veiksnių dinamikos tyrimas, taikant interpretacinį struktūrinį modeliavimą)

„Gazelės“ - tai įmonės, kurios pasižymi sparčiu augimu per trumpą laiką. Kodėl vienoms įmonėms pavyksta šauti į viršų, o kitoms – ne? Nustatyti veiksnius, lemiančius tokį plėtimąsi, yra itin svarbu, nes šios įmonės daro reikšmingą poveikį ekonomikai – jos generuoja daugiau darbo vietų bei pritraukia investicijas iš investuotojų, ieškančių naujų galimybių.
 

Ekonomikos mokslo kryptis

Pirma vieta
Doc. dr. Viktorija Stasytytė, doc. dr. Nijolė Maknickienė, doc. dr. Raimonda Martinkutė-Kaulienė

Hedging basic materials equity portfolios using gold futures
(Pagrindinių žaliavų akcijų portfelių apdraudimas naudojant aukso ateities sandorius)

Ar auksas vis dar yra „saugus uostas“ investuotojams? Šio straipsnio tikslas – palyginti pagrindinių žaliavų sektoriaus akcijų portfelį su panašiu portfeliu, apdraustu auksu. Tai aktualu tiek finansų rinkų dalyviams, tiek plačiajai visuomenei, besidominčiai investavimu.


Antra vieta
Prof. dr. Viktorija Skvarciany, prof. dr. Daiva Jurevičienė

Measuring efficiency of commercial banks and other deposit institutions: DEA-Malmquist approach
(Komercinių bankų ir kitų indėlių institucijų efektyvumo vertinimas: DEA-Malmquist metodas)

Ar visi komerciniai bankai veikia vienodai efektyviai? Efektyvi komercinių bankų veikla galėtų lemti ekonomikos stabilumą, didesnį finansinį atsparumą ir tvarų augimą. Tyrimas analizuoja bankų sektoriaus efektyvumo ir produktyvumo pokyčius Lietuvoje remiantis DEA (duomenų apgaubties analizės) metodu priešpandemijos, pandemijos ir popandemijos laikotarpiu. Tyrimo rezultatai parodė bendrą nagrinėtų bankų produktyvumo pokytį, siejamą su teigiama technologine pažanga. Nepaisant pandemijos sukeltų iššūkių, Lietuvos bankų sektorius pademonstravo atsparumą ir nuolatinį produktyvumo bei technologinio efektyvumo augimą. Nuolatinės inovacijos ir naujų technologijų pritaikymas užtikrina bankų konkurencinį pranašumą.

Trečia vieta
Doc. dr. Kristina Astikė, prof. dr. Viktorija Skvarciany

Measuring the level of performance of country’s cultural economics: The case of EU11
(Kultūros ekonomikos vertinimas: ES11 šalių atvejis)

Straipsnis pateikia metodiką, leidžiančią objektyviai įvertinti kultūros ekonomikos konkurencingumą. Kultūros ekonomika yra susijusi tiek su privačiu, tiek su viešuoju sektoriais bei jų pajamomis, o tai tiesiogiai prisideda prie bendros visos šalies ekonomikos ir jos vystymosi.

Sveikiname mūsų fakulteto tyrėjus ir didžiuojamės jų pasiekimais tarptautiniu mastu!