Stanfordo (JAV, Kalifornija) universiteto dažniausiai cituojamų įvairių disciplinų mokslininkų 2020 m. sąraše, tarp 2 proc. daugiausiai cituojamų pasaulio mokslininkų yra 27 Lietuvos mokslo atstovai. Tarp jų, dvyliktoje vietoje – kelininkas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) prof. habil. dr. Henrikas Sivilevičius bei kiti penki universiteto mokslininkai. Pilname civilinės inžinerijos mokslo krypties sąraše yra pateiktos 42 054 pasaulio mokslininkų pavardės, jame H. Sivilevičius yra 760 vietoje. 

Prof. habil. dr. H. Sivilevičius vienas ir su bendraautoriais mokslo leidiniuose, įtrauktuose į Lietuvos ir užsienio tarptautines duomenų bazes, paskelbė 67 straipsnius, iš kurių 48 žurnaluose, turinčiuose citavimo rodiklį. Asmeninis citavimo rodiklis (h–index), lygus 18. Jis rodo, kad mokslininko publikuoti 18 straipsnių pacituoti ne mažiau kaip 18 kartų. Šis rodiklis yra vienas iš svarbiausių, vertinant mokslininko tyrimų svarbą. 

H. Sivilevičius 1972 m. baigė Vilniaus inžinerinio statybos instituto (VISI; dabar – VILNIUS TECH) automobilių kelių specialybę, jam suteikta kelių inžinieriaus kvalifikacija. Studijų baigiamajame darbe „Mineralinių medžiagų nevienalytiškumo įtaka projektuojamo asfaltbetonio sudėčiai“ sprendė asfalto mišinio problemas.

Pirmoji (technikos mokslų kandidato (dabar – mokslų daktaro) disertacija buvo apginta 1984 m. birželio 21 d. Maskvos automobilių ir kelių institute (MADI) nuolat veikiančios specializuotos tarybos posėdyje, pirmininkaujant žinomam to meto profesoriui V. F. Babkovui. 

Apsigynęs disertaciją, H. Sivilevičius tęsė mokslinį darbą, rengė mokslines publikacijas, galvojo apie habilitacinio darbo rengimą. Esminį postūmį suteikė Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas, išreikšdamas pasitikėjimą ir moralinę paramą. 

Profesorius E. K. Zavadskas, būdamas talentingas mokslininkas ir atsakingas vadovas, skatino ir kitus universiteto darbuotojus tobulėti bei siekti aukštesnių rezultatų. Likus maždaug dvejiems metams iki Lietuvos mokslo laipsnių dvipakopės sistemos (daktaras ir habilituotas daktaras) reformos į vienpakopę – daktaras H. Sivilevičius parengė habilitacijos disertacinį darbą „Asfaltbetonio mišinio gamybos technologinio proceso kokybės gerinimo sistema“, kurį viešai apgynė Vilniaus Gedimino technikos universitete 2003 m. liepos 4 d. ir tapo pirmuoju nepriklausomoje Lietuvoje (taip pat ir Baltijos šalyse) kelininku, habilituotu mokslo daktaru. 

H. Sivilevičiaus habilitaciniame darbe pateikti asfalto mišinio gamybos kokybės vertinimo ir gerinimo teoriniai principai bei metodai, jo struktūros elementų sąveikos modeliai bei šią sąveiką nulemiantys mišinio gamybos procesai. Ištyrinėti asfalto dangos patikimumą mažinantys veiksniai per visą jos gyvavimo ciklą, pradedant asfalto mišinio sudėties projektavimu, baigiant eksploatuojamos dangos leistina sudėtimi. Atlikta asfalto mišinio gamybos technologinių principų taikymo įvairiose asfalto maišyklėse lyginamoji analizė. 

H. Sivilevičius nuo 2000 m. pradėjo dalyvauti doktorantūros procese, rengdamas mokslo daktarus. Jam vadovaujant buvo apgintos 5 daktaro disertacijos (R. Vitkūno, L. Maskeliūnaitės, J. Bražiūno, A. Ružinsko, D. Naviko). Buvo dviejų disertacijų (D. Mučinio ir V. Rimšos) mokslinis konsultantas. Henrikas Sivilevičius yra VILNIUS TECH, VDU, KU, KTU Transporto inžinerijos mokslo krypties Jungtinės doktorantūros komiteto narys. Šiuo metu yra dviejų doktorantų (Mindaugo Martišiaus ir Manto Makulavičiaus) vadovas. 

H. Sivilevičius dirba VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakulteto Mobiliųjų mašinų ir geležinkelių transporto katedros profesoriumi bei Transporto ir logistikos kompetencijos centro vyriausiuoju mokslo darbuotoju.