Parengė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Ekonomikos inžinerijos katedros doc. dr. Vladislavas Petraškevičius

Kinija jau daugelį metų buvo laikoma pasaulio dirbtuvėmis, kurios užėmė bene svarbiausią vietą Europos ir kitų šalių tiekimo grandinėse. Tačiau tuo pačiu Kinija tapo pirmąja šalimi, kurioje prasidėjo pandemijos protrūkis, vėliau išplitęs visame pasaulyje. Vėliau sekė didžiulė infliacija, kuri skaudžiai smogė daugelio šalių ekonomikai. Infliacija –ekonominių procesų pasekmė, o jos priežasčių reikia ieškoti visai kitur. Dėl ko gi visa tai įvyko?

Prasidėjus pandemijai Kinijos valdžia žaibiškai reagavo į jos protrūkį, drastiškai uždarinėdama atskiras vietoves, netgi miestus, prekybinius uostus, tuo pačiu stabdydama tiek produkcijos gamybą, tiek ir visą prekybą. Laivybos analizės įmonės „Windward“ duomenimis, balandžio mėnesį 20 proc. iš maždaug 9 tūkst. aktyvių konteinerių laivų pasaulyje, laukė užstrigę kamščiuose, netoli perpildytų uostų.

Spaudimas padidėjo ir kitiems Kinijos uostams, laivams, bandant rasti alternatyvius uostus prisišvartavimui. „Lloyd's List Intelligence“ duomenimis, nuo kovo mėnesio pabaigos laivai vis dažniau buvo užlaikomi šalia Ningbo-Džoušano, trečio pagal dydį pasaulyje uosto, esančio mažiau nei už šimto mylių nuo Šanchajaus. Uostuose pradėjo kauptis sukomplektuoti ir išsiuntimui paruošti konteineriai, o tuščių konteinerių poreikis nuolat augo. Pastarieji buvo nuolat plukdomi į Kiniją iš viso pasaulio už bet kokią kainą. Konteineriai kaupėsi ir dėl sunkvežimių trūkumo, dėl kurių konteinerių prastovos siekė net iki 15 dienų. 

Sumaištis uostuose jau paveikė ir kitas Kinijos gamyklas, o kartu ir visą užsienio prekybą, kadangi gamintojams teko ilgiau laukti žaliavų. Jiems taip pat buvo sunkiau išsiųsti savo produkciją klientams. Gatavų prekių atsargos išaugo iki aukščiausio lygio per pastarąjį dešimtmetį, kadangi dėl sumažėjusios paklausos šioms prekėms kilo sunkumų ieškant sunkvežimių, produktai pradėjo kauptis sandėliuose.

Ateityje mažėjant apribojimams, susijusiems su COVID-19, rinka turėtų normalizuotis, tad tiekimo grandinė vėl įgaus įprastus požymius. Tačiau tai nereiškia, jog greitu metu galime tikėtis mažesnių žaliavų kainų ar žemesnių produkcijos gabenimo tarifų. Pasauliniai konteinerių vežėjai jau pajuto išaugusių krovinių gabenimo kainų naudą savo verslui, todėl visiškai neskuba grąžinti pervežimų apimčių į buvusį lygį. Prie to prisideda ir auganti produkcijos pervežimo paklausa, susijusi su artėjančia kalėdine prekyba Europoje ir kitose pasaulio šalyse. Todėl mažėjančių produkcijos ir paslaugų kainų kurį laiką gali tekti dar palaukti.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Verslo vadybos fakultete organizuojamų Ekonomikos inžinerijos studijų metu ruošiami specialistai, kurie geba kompleksiškai analizuoti, kritiškai mąstyti, vertinti, suprasti pasaulį ir jame veikiančius dėsnius. Geopolitinės situacijos – vienos iš jų, todėl šuo metu ypač aktualios tokios žinios. 

Studijų metu itin daug dėmesio skiriama duomenų srautų valdymui, ekonomikos procesų, įvairių regionų ekonomikos specifikos ir joms būdingų bruožų analizei, ekonomikos raidos vertinimui. Paskutiniame kurse studentai gali rinktis vieną iš trijų specializacijų: Ekonominių duomenų analitikos, Investicijų ekonomikos ir Tarptautinių ekonominių ryšių. Besimokantieji turi galimybę įgyti dvigubą diplomą, (Kyungpook National University ekonomikos mokslų bakalauro) metus studijuojant Pietų Korėjoje. Taip sudaromos sąlygos plėsti akiratį, susipažinti su kitomis kultūromis ir įgyti tarptautinių žinių, vėliau jas pritaikyti praktiškai. 

Šiuo metu vyksta Bendrasis priėmimas į bakalauro ir vientisąsias studijas, kurio metu registruojami prašymai, laikomi stojamieji egzaminai ir kt.

Daugiau informacijos apie galimybes studijuoti VILNIUS TECH galima rasti čia.

Daugiau informacijos apie Ekonomikos inžinerijos bei kitas Verslo vadybos fakultete siūlomas studijų programas stojantiesiems galima rasti čia.