Lapkričio 11-13 dienomis Italijos meno ir kultūros sostinėje Florencijoje vyko 29-oji tarptautinė konferencija „SAE World Congress Experience (WCX). The 20th Small Powertrains and Energy Systems Technology". Ši Automobilių Inžinerijos Asociacijos (angl. Society of Automotive Engineering) organizuojama konferencija yra VILNIUS TECH prestižinių konferencijų sąraše. Joje apie vandenilio įtaką slėginio uždegimo varikliui, panaudojant atsinaujinančius degalus, pristatė VILNIAUS TECH Transporto inžinerijos fakulteto mokslininkai prof. Saugirdas Pukalskas, prof. Alfredas Rimkus, doc. Romualdas Juknelevičius, kartu su savo kolega iš Čenstachavos Technologijos Universiteto prof. Stanislaw Szwaja. Pranešime buvo pristatyti mokslinių tyrimų rezultatai, gauti įgyvendinant Misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programos Nr. 02-002-P-0001/ MTEP projektą „Žaliojo vandenilio panaudojimas transporto sektoriuje" (VANTRA projekto vadovas – Saugirdas Pukalskas, 10.13-2024-9 (T24T030464)).

Į Florencija, kuri yra geriau žinoma dėl joje kūrusių žymių menininkų, tokių kaip Giotto di Bondone, Leonardas da Vinci, Dante Alighieri, Raffaello Sanzio, Giovanni Boccaccio, Michelangelo Buonarroti, šįkart susirinko virš 300 pasaulinio mąsto mokslininkų, specialistų, inžinierių ir ekspertų. Beje Florencija garsi ne tik savo menais, tačiau ir istoriniais pasiekimais inžinerinės kūrybos srityje. Būtent šiame mieste inžinieriai E. Barsanti ir L. Matteucci 1853 m. birželio 5 d. pristatė savo išradimą - „Jėgos gavimą variklyje sprogstant dujoms“, istoriškai pirmąjį vidaus degimo variklį, kurį po metų užpatentavo Anglijoje. Inžinerinės kūrybos pirmienų entuziastai Palazzo degli Affari rūmuose, kuriuose vyko konferencija, pristatė veikiančią pirmojo variklio kopiją, sukėlusią didelį renginio dalyvių susidomėjimą. Konferencijoje savo darbus pristatė tarptautiniu mastu žinomos kompanijos: Bosch, Pierburg, Brembo, ENI, Aramco, Pirelli, Toyota, AVL, Honda, Suzuki, Ducati, Kawasaki, Kubota, Yanmar, bei universitetai ir tyrimų centrai iš Graco, Daliano, Florencijos, Chalmers, Braunschweigo, Karlsruhe, Tokijo, Londono, Hokkaido, Torino, Bolonijos ir Vilniaus.

Konferencijoje veikė šios sekcijos: pažangių degimo procesų tyrimo būdai, atsinaujinančios energijos rūšys, alternatyvūs degalai, dvitakčiai varikliai, hibridinės ir elektrinės jėgainės, emisijų įtaka ir jų poveikis aplinkai, mažosios jėgainės, slėginio uždegimo varikliai, automobilių dinamika, transmisijos ir jų valdymas, medžiagos ir gamyba, matavimo ir simuliacijos sistemos.

Plenarinių sesijų metu kalbėjo tarptautines kompanijas atstovaujantys aukščiausio lygio vadovai. Hideyuki Goto, Kubota variklių inžinerijos skyriaus generalinis direktorius, yra atsakingas už variklių kūrimą, taip pat už naujas vidaus degimo variklių technologijas, įskaitant alternatyvius degalus, pvz., vandenilį, HVO (liet. hidrintas augalinis aliejus) ir kt. Savo pranešime „Be ribų, nesustabdomos variklių inovacijos“ išskyrė poveikio aplinkai svarbą ir aptarė galimybes nutiesti kelius ekologiškesnei bei tvaresnei ateičiai. Honda motociklų jėgos agregatų kūrimo skyriaus vadovas, vandenilio mažųjų mobilumo ir variklių technologijų asociacijos (HySE) pirmininkas Hiroya Ueda apibendrintai pristatė gamintojų požiūrį į fundamentinius vandenilinių vidaus degimo variklių tyrimus. ENI (ital. Ente Nazionale Idrocarburi) S.p.A. biodegalų, biokomponentų ir lenktyninių degalų kūrimo projektų vadovas Corrado Fittavolini aptarė atsinaujinančių sintetinių degalų, naujų biodegalų kūrimo ir teisinio reglamentavimo klausimus.

Konferencijoje buvo skaityta daug pranešimų susijusių su VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakulteto mokslininkų vykdomu projektu „Žaliojo vandenilio diegimas transporto sektoriuje“. Mokslininkai dalijosi atliktų tyrimų rezultatais ir išvadomis apie vandenilio – degalų mišinio susidarymo cilindre įtaką degimo procesui, vandenilio liepsnos sklidimo charakteristikų analizę, įsiurbiamo oro šildymo įtaką degimui, vandenilio – HVO dvejopo kuro sistemoje vystančio degimo proceso analizę panaudojant OH ir CH radikalų chemiluminescenciją, kibirkštinio uždegimo variklio vandenilio detonacijos charakteristikų tyrimą esant aukštam suspaudimo laipsniui.

Pristatytas pranešimas „Vandenilio įtaka slėginio uždegimo varikliuose panaudojant atsinaujinančius degalus - RME (rapsų metilo esteris) ir HVO“ (angl. „Hydrogen-Assisted Renewable Fuels RME and HVO in the Compression-Ignition Engine“), 2025 m. lapkričio 3 d. buvo publikuotas SAE International žurnale (žiūr. nuorodą https://doi.org/10.4271/2025-32-0048). Straipsnyje pateikiami projekto metu atliktų tyrimų rezultatai. Slėginio uždegimo variklyje buvo tiriamas įvairių proporcijų vandenilio dujų ir HVO bei RME mišinių degimas, variklio darbo efektyvumas, termodinaminiai parametrai ir išmetamų dujų sudėtis ir kiekiai. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad nedideliais kiekiais (iki 7% tūrio dalies) tiekiamas vandenilis nesukelia degimo detonacijos, susidarančios dėl greito vandenilio degimo ir nėra susijęs su HVO bei RME degimo detonacija.

Konferencijos metu buvo pristatytos naujausios vandenilio panaudojimo vidaus degimo varikliuose technikos. Joje galima buvo išgirsti ir susipažinti su naujausiomis politinėmis, socialinėmis ir ekonominėmis problemomis susijusiomis su žaliojo vandenilio panaudojimu, su kuriomis susiduria automobilių variklių gamintojai ir degalų tiekimo infrastruktūros vystymo įmonės. Paskutiniu metu vis dažniau girdimas automobilių gamintojų aukščiausių vadovų nepritarimas ES sprendimui nuo 2035 m. visiškai nutraukti automobilių su vidaus degimo varikliais gamybą. Vadovai neprieštarauja ES numatytam tikslui mažinti šiltnamio efekto poveikį aplinkai, tačiau kartu teigia, kad numatytas terminas, šiuo metu sėkmingai veikiantiems ir sparčiai tobulėjantiems vidaus degimo varikliams turėtų neigiamų pasekmių visai automobilių pramonei. Toks sprendimas žvelgiant į esamos geopolitinės situacijos perspektyvą yra gana pavojingas, galintis sukelti naujų priklausomybių. Siekiant sulėtinti spartėjantį klimato atšilimą, būtina vertinti visą automobilio gyvavimo ciklą ir jo metu paliekamą anglies dvideginio pėdsaką, taip pat įvertinant aplinkai neutralių, atsinaujinančių degalų, tokių kaip sintetiniai degalai, žaliasis vandenilis ir HVO poveikį.

Šią nuomonę patvirtino ir sustiprino konferencijos pranešėjų paviešinti atliktų tyrimų rezultatai bei siūlomi sumanūs sprendimai, kurių įgyvendinimas galėtų prisidėti prie gamtos išteklių tausojimo ir taršos mažinimo. Tikėtina, kad ir 2053 metais minint vidaus degimo variklio išradimo 200-ąsias metines, šis variklis, veikiantis grynu žaliuoju vandeniliu ir nepaliekantis jokio anglies dvideginio pėdsako, suras savo vietą tvarioje transporto ir energetikos sistemoje. Beje, savo pirmąjį variklį italų inžinieriai E. Barsanti ir L. Matteucci išbandė panaudodami vandenilį.