Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centras
Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centro naujienos
Transporto inžinerijos fakulteto mokslininkų indėlis „Metų Automobilio 2024“ rinkimuose
2023-12-07
Transporto inžinerijos fakulteto mokslininkų indėlis „Metų Automobilio 2024“ rinkimuose
Šiais metais VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakulteto (TIF) mokslininkų ir tyrėjų komanda prie konkurso „Metų automobilis 2024“ prisidėjo vertinant pačius svarbiausius automobilių eksploatacijos rodiklius – važiavimo saugumą, ekonomiškumą ir komfortą. Matavimai buvo atliekami uždaroje Lietuvos sporto centro „Druskininkai“ teritorijoje.
Prie šio konkurso automobilių bandymų stovyklos jau ne vienerius metus prisideda VILNIUS TECH TIF Automobilių inžinerijos katedros mokslininkai – doc. dr. Vidas Žuraulis, doc. dr. Robertas Pečeliūnas, Transporto inžinerijos ir logistikos laboratorijos technikas Gabrielius Mejeras ir vyresnysis inžinierius Vilius Mejeras.
Važiavimo saugumas, kaip ir eilę metų iki šiol, bandymų metu buvo vertinamas pagal automobilių stabdymo efektyvumą ir autonominio avarinio stabdymo funkcijų veikimą. Tarp konkurso dalyvių vis didesnę dalį užima elektromobiliai, kurių didesnė masė turėtų mažinti stabdymo efektyvumą, tačiau vienodomis sąlygomis atlikti matavimai parodė, kad gamintojams pavyksta susidoroti su padidėjusia automobilių inercija, nes patikimai stabdo tiek lengviausias konkurso pretendentas „Renault Clio Hybrid“ (1238 kg), tiek sunkiausias „Audi SQ8 Sportback e-tron“ (2650 kg).
Ne ką mažiau intriguoja ir kasmet naujų lūkesčių sulaukia avarinio stabdymo funkcijų tyrimai. Šios saugumo sistemos jau yra privalomos visiems Europos Sąjungoje parduodamiems automobiliams, tačiau jų veikimo efektyvumas vis dar labai varijuoja priklausomai nuo eismo situacijos ir važiavimo sąlygų. Šįmet Transporto inžinerijos fakulteto tyrėjų komanda avarinio stabdymo efektyvumą bandė keliais skirtingais scenarijais (skirtingi pradiniai greičiai, kliūtis iš priekio ir iš galo), tačiau vėl pastebėjo gana reikšmingų skirtumų tarp konkursui pateiktų automobilių. Skyrėsi sustojimo iki kliūties atstumas, stabdymo intensyvumas, įspėjimo signalų suveikimo momentas, o kartais pasitaikė ir atvejų, kai automobilio sistema apskritai nesureagavo į kliūtį!
Kitas, tik šiais metais, VILNIUS TECH mokslininkų atliekamų bandymų planą papildęs testas buvo skirtas ekonomiškumui, o tiksliau elektromobilių važiavimo efektyvumui įvertinti pagal regeneracinio stabdymo veikimą. Tyrėjai vertino funkcijų pasirinkimo patogumą, skirtingų regeneracijos lygių galimybes ir šio stabdymo efektyvumą pagal išvystomą lėtėjimo pagreitį.
Važiavimo komfortas taip pat yra labai svarbi automobilio savybė, kurią Transporto inžinerijos fakulteto komanda šįmet vertino dviem etapais. Pirmiausia buvo matuojamas visų konkursui pateiktų automobilių važiavimo komfortas pagal sėdynės zonoje vairuotoją veikiančius virpesius. Visais automobiliais buvo važiuojama pastoviu 50 km/h greičiu prastos kokybės keliu. Specialus prietaisas fiksavo sėdynės zonoje veikiančius pagreičius ir juos konvertavo į žmogui jautrių komfortabilumo indeksų reikšmes. Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad vieni automobiliai itin maloniai ir komfortiškai važiavo geros kokybės keliais, tačiau priešingai pasirodė važiuojant keliu be dangos ir atvirkščiai. Siekiant kuo objektyviau įvertinti važiavimo komfortą ateityje numatoma matavimus atlikti ant dviejų skirtingų kelio dangų. Nemaža dalis bandomų automobilių turi važiuoklės reguliavimo galimybes, o tokius modelius kaip „Lexus LM“ ar „Mercedes Benz EQE500“ norisi matuoti ne iš vairuotojo, bet iš gale prabangiai sėdinčio keleivio vietos. Šiuos testus kasmet organizuojantis Automobilių inžinerijos katedros profesorius dr. Vidas Žuraulis sako, kad nors tai ir nėra moksliniai tyrimai, tačiau tai yra puiki proga išbandyti turimą įrangą su naujausiais automobiliais. Tokios bandymų stovyklos metu neretai gimsta naujų minčių kaip korektiškai ir objektyviai atlikti matavimus ar kaip efektyviau išnaudoti įrangą.
Dar vienas komforto vertinimas buvo skirtas tik elektromobiliams. Tai sėdynių ir vairaračio šildymo funkcijų efektyvumo tyrimas. Siekiant racionaliai naudoti elektromobilio bateriją šios funkcijos žiemos sąlygomis yra itin svarbios. Matavimams buvo naudojama infraraudonųjų spindulių kamera, kuria buvo matuotas sėdynės ir vairaračio šilimo intensyvumas bei šildymo plotai pagal šildymo elementų išdėstymą.
Visi tyrimų rezultatai ir Lietuvos žurnalistų autoklubo narių verdiktas išrenkant tris metų automobilius skirtingose kainų kategorijose buvo paskelbti gruodžio 1 d., VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakulteto patalpose. Daugiau informacijos apie konkurso rezultatus galite rasti čia.
Tekstą rengė Automobilių inžinerijos katedros profesorius dr. Vidas Žuraulis.
Prie šio konkurso automobilių bandymų stovyklos jau ne vienerius metus prisideda VILNIUS TECH TIF Automobilių inžinerijos katedros mokslininkai – doc. dr. Vidas Žuraulis, doc. dr. Robertas Pečeliūnas, Transporto inžinerijos ir logistikos laboratorijos technikas Gabrielius Mejeras ir vyresnysis inžinierius Vilius Mejeras.
Važiavimo saugumas, kaip ir eilę metų iki šiol, bandymų metu buvo vertinamas pagal automobilių stabdymo efektyvumą ir autonominio avarinio stabdymo funkcijų veikimą. Tarp konkurso dalyvių vis didesnę dalį užima elektromobiliai, kurių didesnė masė turėtų mažinti stabdymo efektyvumą, tačiau vienodomis sąlygomis atlikti matavimai parodė, kad gamintojams pavyksta susidoroti su padidėjusia automobilių inercija, nes patikimai stabdo tiek lengviausias konkurso pretendentas „Renault Clio Hybrid“ (1238 kg), tiek sunkiausias „Audi SQ8 Sportback e-tron“ (2650 kg).
Ne ką mažiau intriguoja ir kasmet naujų lūkesčių sulaukia avarinio stabdymo funkcijų tyrimai. Šios saugumo sistemos jau yra privalomos visiems Europos Sąjungoje parduodamiems automobiliams, tačiau jų veikimo efektyvumas vis dar labai varijuoja priklausomai nuo eismo situacijos ir važiavimo sąlygų. Šįmet Transporto inžinerijos fakulteto tyrėjų komanda avarinio stabdymo efektyvumą bandė keliais skirtingais scenarijais (skirtingi pradiniai greičiai, kliūtis iš priekio ir iš galo), tačiau vėl pastebėjo gana reikšmingų skirtumų tarp konkursui pateiktų automobilių. Skyrėsi sustojimo iki kliūties atstumas, stabdymo intensyvumas, įspėjimo signalų suveikimo momentas, o kartais pasitaikė ir atvejų, kai automobilio sistema apskritai nesureagavo į kliūtį!
Kitas, tik šiais metais, VILNIUS TECH mokslininkų atliekamų bandymų planą papildęs testas buvo skirtas ekonomiškumui, o tiksliau elektromobilių važiavimo efektyvumui įvertinti pagal regeneracinio stabdymo veikimą. Tyrėjai vertino funkcijų pasirinkimo patogumą, skirtingų regeneracijos lygių galimybes ir šio stabdymo efektyvumą pagal išvystomą lėtėjimo pagreitį.
Važiavimo komfortas taip pat yra labai svarbi automobilio savybė, kurią Transporto inžinerijos fakulteto komanda šįmet vertino dviem etapais. Pirmiausia buvo matuojamas visų konkursui pateiktų automobilių važiavimo komfortas pagal sėdynės zonoje vairuotoją veikiančius virpesius. Visais automobiliais buvo važiuojama pastoviu 50 km/h greičiu prastos kokybės keliu. Specialus prietaisas fiksavo sėdynės zonoje veikiančius pagreičius ir juos konvertavo į žmogui jautrių komfortabilumo indeksų reikšmes. Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad vieni automobiliai itin maloniai ir komfortiškai važiavo geros kokybės keliais, tačiau priešingai pasirodė važiuojant keliu be dangos ir atvirkščiai. Siekiant kuo objektyviau įvertinti važiavimo komfortą ateityje numatoma matavimus atlikti ant dviejų skirtingų kelio dangų. Nemaža dalis bandomų automobilių turi važiuoklės reguliavimo galimybes, o tokius modelius kaip „Lexus LM“ ar „Mercedes Benz EQE500“ norisi matuoti ne iš vairuotojo, bet iš gale prabangiai sėdinčio keleivio vietos. Šiuos testus kasmet organizuojantis Automobilių inžinerijos katedros profesorius dr. Vidas Žuraulis sako, kad nors tai ir nėra moksliniai tyrimai, tačiau tai yra puiki proga išbandyti turimą įrangą su naujausiais automobiliais. Tokios bandymų stovyklos metu neretai gimsta naujų minčių kaip korektiškai ir objektyviai atlikti matavimus ar kaip efektyviau išnaudoti įrangą.
Dar vienas komforto vertinimas buvo skirtas tik elektromobiliams. Tai sėdynių ir vairaračio šildymo funkcijų efektyvumo tyrimas. Siekiant racionaliai naudoti elektromobilio bateriją šios funkcijos žiemos sąlygomis yra itin svarbios. Matavimams buvo naudojama infraraudonųjų spindulių kamera, kuria buvo matuotas sėdynės ir vairaračio šilimo intensyvumas bei šildymo plotai pagal šildymo elementų išdėstymą.
Visi tyrimų rezultatai ir Lietuvos žurnalistų autoklubo narių verdiktas išrenkant tris metų automobilius skirtingose kainų kategorijose buvo paskelbti gruodžio 1 d., VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakulteto patalpose. Daugiau informacijos apie konkurso rezultatus galite rasti čia.
Tekstą rengė Automobilių inžinerijos katedros profesorius dr. Vidas Žuraulis.