Šių metų spalio 25-osios dienos ankstyvą rytmetį, neišsimiegoję, bet su gera nuotaika, VGTU Transporto inžinerijos fakulteto studentai patraukė į dekano Olego Prentkovskio iniciatyva suorganizuotą išvyką į Rygos automobilių muziejų. Kartu su studentais vyko Mobiliųjų mašinų ir geležinkelių transporto katedros dėstytojai doc. dr. Lijana Maskeliūnaitė, doc. dr. Gediminas Vaičiūnas ir lektorius Viačeslav Petrenko. Autobusu, vingiuojančia asfalto juosta per iki šiol dar geltonuojančius žydinčių rapsų laukus, netrukome pasiekti Latvijos sostinę. Rygos automobilių muziejuje mus pasitiko gidai, kurie surengė ekskursijas anglų ir rusų kalba. 

Rygos automobilių muziejus (Iv Rīgas motormuzejs) – didžiausias antikvarinių transporto priemonių muziejus Baltijos šalyse, įkurtas 1989 m. Šio muziejaus atsiradimo istorija glaudžiai susijusi su jo ekspozicija. Tai, be abejonės, yra vienas įdomiausių Latvijos muziejų, kuriame eksponuojami vakarietiški bei tarybiniai automobiliai, motociklai ir kitos mašinos. 

Rygos automobilių muziejuje mes apžiūrėjome didžiausią ir įvairiausią Baltijos šalyse senųjų motorinių transporto priemonių kolekciją:

•    Prabangių tarybinės vadovybės automobilių arba Kremliaus kolekciją, kuriai kol kas nėra analogų. Sovietų vadovai naudojo vietinius limuzinus, tokius kaip ZIL ir ZIS, tačiau su malonumu naudodavosi ir vakarietiškais prabangiais automobiliais, pvz., Rolls Royce. Šarvuoti ir neperšaunami tarybiniai ZIS svėrė iki 7300 kg. Muziejuje eksponuojami ZIL 111 G, kuriuo naudojosi N. Chrusčiovas ir ZIS 115 S, kuriuo važinėjo pats J. V. Stalinas;
•    Įspūdingą specialios, krovininės ir karinės technikos kolekciją;
•    Lenktyninių ir rekordinių automobilių kolekciją. 1938 m. kalnų lenktynių automobilis Auto Union, galintis išvystyti 320 km/h greitį tikrai vertas dėmesio reginys. 

Išgirdome apie jas nepaprastai įdomių pasakojimų. Ne kiekvienas jaunesniosios kartos atstovas žino, kad kažkada Rygoje buvo gaminami automobiliai. Latvijos automobilių pramonės istorija prasidėjo jau XIX amžiaus pabaigoje. Atkreipėme dėmesį į Russo-Balt ugnies variklį, sukonstruotą Rygoje 1912 m. Po Antrojo pasaulinio karo Tarybinė Latvija gamino mikroautobusus ir nedidelius eksperimentinius automobilius REAF 50, kurie važinėjo po visą buvusią Sovietų sąjungą. 
Kiekvienas muziejaus automobilis, kaip ir žmogus, turi savo istoriją. Kai kuriuos muziejaus eksponatus skolinosi filmų kūrėjai. Sunkvežimis, pagamintas 1956 m. Uralo automobilių gamykloje, buvo panaudotas kuriant žinomo latvių teatro ir kino režisieriaus Viesturio Kairišo istorinę dramą ,,Melanijos kronikos”, pagrįstą deportaciją į Sibirą išgyvenusios rašytojos ir žurnalistės Melanijos Vanagos gyvenimo istorija. Šio sunkvežimio vairuotojo kabina ir kėbulas dėl tuo metu buvusio metalo deficito yra pagaminti iš medžio. 
Apžiūrėjome šiame muziejuje eksponuojamus Rolls Royce, Mersedes, BMW ir kitus automobilius. Taip pat įvairius motociklus, mopedus ir dviračius. 

Muziejuje daug šiuolaikinių technologijų, interaktyvių ekspozicijų, kurios ypatingai patiko studentams. Jos neleido nuobodžiauti: grožėjomės kompiuterinių simuliatorių vaizdais, turėjome galimybę prisiminti kaip filmuose iš pravažiuojančio sunkvežimio lyderiai mojuodavo susirinkusioms minioms ir net patys pabūti lyderio vietoje, pasidaryti nuotrauką. Daug objektų gali „pačiupinėti”: ar žinai kas dedasi, kuomet automobilyje perjungi pavarą arba kas suka ratus? Muziejuje daug eksponatų, kurie detaliai išnagrinėti. Galima išbandyti jų veikimo principą. Sensoriniai ekranai leidžia pamatyti smulkiausias detales. TIfu-17 grupės studentę Veroniką Czako iš Slovakijos sužavėjo kalnų lenktynių automobilis Auto Union, o Muratui Gokmen iš Turkijos, kuris domisi istorija, patiko prabangių tarybinės vadovybės automobilių kolekcija. TLf-16/1 grupės studentas Tomas Daujotas žavėjosi gido, vedusio ekskursiją anglų kalba gebėjimu suprantamai, paprastai ir labai įdomiai pasakoti.

Taigi, išvyka į Rygos automobilių muziejų mums padėjo ne tik geriau pažinti transporto priemonių pasaulį, jų atsiradimo istoriją, raidą, išgirsti įdomių, iki šiol negirdėtų pasakojimų, bet ir geriau pažinti vieniems kitus. TIfu-17 grupės studentė Jonė Aleknavičienė džiaugėsi, kad kelionėje buvo kur kas daugiau laiko pabendrauti su grupės draugais nei paskaitų metu. 

Šios kelionės įspūdžiai dar ilgai išliks ne tik fotografijose, bet ir mūsų atmintyje.

Parengė doc. dr. Lijana Maskeliūnaitė