VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakultete įvyko tarptautinė apvalaus stalo mokslinė diskusija, kurioje dalyvavo net septynių mokslo žurnalų redaktoriai iš Lietuvos, Latvijos, Kroatijos, Vengrijos, Lenkijos ir Kinijos. Diskusijos tema – dirbtinio intelekto (DI) taikymas mokslo žurnalų leidybos procesuose.
Susitikime dalyvavo:

• Prof. dr. Olegas Prentkovskis, VILNIUS TECH leidžiamo žurnalo TRANSPORT vyr. redaktorius;
• Prof. dr. Gintautas Bureika, VILNIUS TECH leidžiamo žurnalo AVIATION vyr. redaktorius;
• Doc. dr. Mykola Karpenko, VILNIUS TECH leidžiamo žurnalo TRANSPORT vyr. redaktoriaus pavaduotojas ir VILNIUS TECH leidžiamo žurnalo AVIATION atsakingasis redaktorius;
• Doc. dr. Paulius Skačkauskas, VILNIUS TECH leidžiamo žurnalo TRANSPORT atsakingasis redaktorius;
• Prof. dr. Irina Jackiva, Latvijos Transporto ir telekomunikacijų instituto leidžiamo žurnalo TRANSPORT AND TELECOMMUNICATION atsakingoji redaktorė;
• Doc. dr. Luka Novačko, Zagrebo universiteto leidžiamo žurnalo PROMET – TRAFFIC AND TRANSPORTATION vyr. redaktoriaus pavaduotojas;
• Prof. dr. Ádám Török, Budapešto technologijos ir ekonomikos universiteto leidžiamo žurnalo PERIODICA POLYTECHNICA: TRANSPORT ENGINEERING vyr. redaktorius;
• Prof. habil. dr. Anna Borucka, Lenkijos techninės priežiūros draugijos leidžiamo žurnalo EKSPLOATACJA I NIEZAWODNOŚĆ – MAINTENANCE AND RELIABILITY vyr. redaktorė;
• Dr. Željko Stević, JOURNAL OF INTELLIGENT MANAGEMENT DECISION (Kinija, Acadlore Publishing House) vyr. redaktorius.

Sveikindamas kolegas, Transporto inžinerijos fakulteto dekanas, mokslo žurnalo TRANSPORT vyr. redaktorius prof. dr. Olegas Prentkovskis pabrėžė, kad šis susitikimas skirtas paskatinti atvirą ir į ateitį orientuotą diskusiją apie akademinę leidybą, redakcinę praktiką bei bendrus iššūkius ir galimybes siekiant išlaikyti aukščiausius mūsų leidžiamų žurnalų standartus.

Diskusiją pradėjęs TRANSPORT atsakingasis redaktorius doc. dr. Paulius Skačkauskas išskyrė, kad DI yra dvipusis reiškinys. „Viena vertus, DI įrankiai padeda autoriams, recenzentams ir redaktoriams – nuo kalbos pagalbos ir plagijavimo tikrinimo iki duomenų analizės ar rankraščių struktūrizavimo. Kita vertus, DI kelia rimtų iššūkių – kyla klausimų dėl autoriaus atsakomybės, skaidrumo ir tyrimų patikimumo. Jau susidūrėme su rankraščiais, visiškai sugeneruotais DI, su išgalvotomis literatūros apžvalgomis ir neegzistuojančiomis nuorodomis“ – teigia doc. dr. P. Skačkauskas.

Kiti žurnalų redaktoriai akcentavo įvairius su DI susijusius panaudojimo aspektus. Prof. dr. Gintautas Bureika, kalbėdamas apie DI, akcentavo, kad „geografinis ar kultūrinis artumas nėra būtina sąlyga bendradarbiavimui, tačiau susitikimai gyvai skatina atvirumą ir gyvesnes mokslininkų diskusijas. Tokį ryšį sunkiai pakeis DI“.

Prof. dr. Ádám Török iškėlė ypač aktualų klausimą dėl DI panaudojimo žurnalų leidybos pramonėje, teigdamas, kad DI gali padėti autoriams ir recenzentams, bet ar jis gali padėti ir patiems redaktoriams? Atliepdamas šį klausimą, doc. dr. Mykola Karpenko pabrėžė, kad „didžiosios mokslo duomenų bazės, tokios kaip Web of Science ar Scopus, jau seniai integruoja DI įrankius. Jie gali padėti atrinkti straipsnius, atlikti pirminius patikrinimus, parinkti recenzentus. Tačiau galutinis sprendimas, kas yra gera mokslinė publikacija, vis dar turi likti žmogaus atsakomybėje“.
Prof. dr. Irina Jackiva pasidžiaugė, kad mokslo periodikos leidyboje jau naudojami įrankiai, kurie leidžia ne tik patikrinti sutaptis, bet ir aptikti DI sugeneruotus fragmentus rankraščiuose.

Doc. dr. Luka Novačko iškėlė klausimą dėl DI priemonių patikimumo teigdamas, kad „DI gali paspartinti rašymą, bet jo silpnoji pusė – vis dar išgalvotos nuorodos. Realaus žmogaus įsikišimas šiandien yra būtinas, siekiant užtikrinti mokslinės produkcijos patikimumą“.
Jam pritarė ir dr. Željko Stević, kuris taip pat akcentavo patikimumo aspektą, naudojant DI: „Esu prieš dominuojantį DI naudojimą moksle, nes jis remiasi internete esančia, ne visada patikima informacija. DI gali padėti atliekant antrinius uždavinius, bet pagrindinės mokslinės atsakomybės negali perimti“.

Mokslinę diskusiją užbaigė prof. habil. dr. Anna Borucka, kuri pažymėjo, kad DI naudojimas moksle jau yra neišvengiama realybė. „Mūsų, kaip redaktorių, užduotis – ne stabdyti šiuos pokyčius, o kurti aiškią sistemą, kuri leistų DI naudoti kūrybiškai, etiškai ir atsakingai. Svarbiausia – išlaikyti mokslo patikimumą ir autoriaus atsakomybę“ – teigia Lenkijos techninės priežiūros draugijos leidžiamo žurnalo EKSPLOATACJA I NIEZAWODNOŚĆ – MAINTENANCE AND RELIABILITY vyr. redaktorė.

Apibendrindamas diskusiją prof. dr. Olegas Prentkovskis pažymėjo, kad redaktoriaus darbas – tai balanso paieška tarp pagalbos autoriams, recenzentų darbo koordinavimo ir žurnalų kokybės bei matomumo užtikrinimo. „Todėl tokie susitikimai yra ypatingai vertingi – jie leidžia drauge ieškoti sprendimų, kaip iššūkius paversti galimybėmis“ – teigia mokslo žurnalo TRANSPORT vyr. redaktorius.

Mokslo žurnalų redaktorių susitikimas parodė, kad DI jau seniai tapo neatskiriama mokslo leidybos dalimi. Tačiau sėkmingas jo taikymas priklausys nuo bendro redaktorių požiūrio, atsakomybės ir etinių standartų palaikymo. Dalyviai sutarė, jog atviras dialogas ir tarptautinis bendradarbiavimas yra raktas išlaikyti aukščiausius akademinių leidinių standartus.

Tekstą parengė: Transporto inžinerijos fakulteto mokslo ir komunikacijos prodekanė doc. dr. Kamilė Taujanskaitė