Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centras
Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centro naujienos
Ukrainos kultūros paveldui skirta architektūrinio tarptautinio projekto UREHERIT konferencija - susitikimas dėl Ukrainos ateities
2023-11-07
Ukrainos kultūros paveldui skirta architektūrinio tarptautinio projekto UREHERIT konferencija - susitikimas dėl Ukrainos ateities
Spalio 13 d. įvyko pirmasis viešas tarptautinio kultūrinio-architektūrinio projekto „U-RE-HERIT. Architektai Ukrainos paveldui: atkuriant atmintį ir identitetą“renginys – konferencija, skirta išsamiam projekto pristatymui. Nepaisant karo, Ukrainoje lankėsi ekspertai iš trijų šalių – Lietuvos, Estijos ir Rumunijos. Konferencijos metu net 120 (70 gyvai ir 50 nuotoliniu) pranešėjų pristatė projekto tikslus, veiklas, renginius, kvietė Ukrainos specialistus ir bendruomenes teikti paraiškas prisijungti prie projekto darbo grupių. Iš viso renginyje buvo apie 300 dalyvių ir klausytojų.
Konferencijos metu Rūta pristatė projektą, moderavo pirmąją diskusiją po kurios kartu su Martynu Marozu ir Svetlana Biriuk iš NSAU pristatė metodus holistiniam sovietinio būsto atnaujinimui.
Konferencija prasidėjo NSAU prezidento Oleksandro Chyzhevskio sveikinimo kalba. Jis pabrėžė: "Paveldas randamas ne tik didmiesčiuose: Kijeve, Lvive. Lankytinos vietos mažuose miesteliuose ir kaimuose“. Pagrindinio renginio – tarptautinės konferencijos – metu taip pat vyko Ukrainos vyriausybės, Europos ir pasaulio kultūrinių, architektūrinių organizacijų atstovų diskusijos:
Kultūros paveldo atkūrimo Ukrainoje strategijos ir koordinavimas:
Pristatymų, bei diskusijų metu iškelta svarbiausi užduotis – sukurti kultūros paveldo vertinimo algoritmą, kuris būtų pagrįstas esamais Europos protokolais ir teisės aktais, pasauliniais atvejais, tarptautinių fondų vaidmeniu, bei sistemingu specialistų – architektų, restauratorių rengimu, siekiant susidoroti su personalo stygiumi.
Pasak Ruth Schagemann, kultūros paveldo atkūrimo procesą reikia orientuoti aplink žmogų: "Turime kalbėti apie žmones, kurie gyvena miestuose, kur jie turi jaustis saugūs, atrasti savo tapatybę. Tik patys ukrainiečiai gali to pasiekti. Jei lauksime politikų, veiksime per lėtai, turime dirbti kartu, kaip viena bendruomenė”.
Diskusijos metu architektė, parlamentarė Anna Bondar išskiria keturias savybes, kurios garantuoja darnų bet kurios sistemos funkcionavimą: institucinis valdžios pajėgumas, specialistų kvalifikacija ir išsilavinimo lygis, procedūros ir jų metodiškumas bei lėšos. Jų sinergija suteikia galimybę perkrauti vieną sritį, ko Ukrainai šiuo metu kaip tik reikia.
Oksana Prodan pristatė Ukrainos miestų asociacijos poziciją paminklosaugos klausimu, jaučiamą bendruomenės lygmeniu. Kultūros paveldo išsaugojimo karo, bei už karinių operacijų kontekste išskyrė šiuos prioritetus: kultūros paveldo apsaugos režimo laikymasis vietos savivaldos institucijose ir apsaugos sutarčių sudarymas, kompleksinis požiūris į darbą su monumentais (ypač trūkstant finansavimo), skaidrios stebėsenos, vietos savivaldos institucijų dalyvavimo tobulinant kultūros paveldo apsaugos srityje dirbančių asmenų kvalifikaciją ir patraukiant baudžiamojon atsakomybėn už pažeidimus, švietėjišką veiklą ir bendruomenės įtraukimą.
Diskusijų metu, svarstant apie kultūros paveldo išsaugojimą, bei atkūrimą, Maryana Oleskiv, Ukrainos turizmo plėtros agentūros vadovė, teigia:" Matydami, kaip mūsų kultūros paveldą naikina Rusija, pradedame skirti daugiau dėmesio. Suvokėme, kaip jis daugelį metų buvo niokojamas mūsų pačių rankomis“.
Antroje ir trečioje konferencijos dalyse pranešimai ir diskusijos buvo skirti Ukrainos kultūros paveldui vertės, karo padarytos žalos ir restauravimo poreikių įvertinimui. Diskusijų temos svarbą puikiai atskleidžia Vasyl Petryk žodžiai: "Mūsų paveldas yra mūsų tapatybė, ji – nešą mūsų vertę pasauliui."
Ukrainos kultūros paveldo vertės ir karo padarytos žalos įvertinimas:
Bendruomenių įsitraukimo į kultūros paveldo rekonstrukciją užtikrinimas:
Tvarus Ukrainos atstatymas. Paveldo išteklių naudojimas rekonstrukcijoje:
Ukrainos ir užsienio ekspertų pagrindinė aptarta tema – sovietmečiu pastatytų būstų renovacijos planavimo metodus. Olga Terefejeva diskusiją apibendrino pasakydama: "Šiandiena turėtų atnešti ramybę mūsų bendruomenei. Tai – suvokimo pradžią. Paveldo tema pilna nesusipratimų, spragų ir pasenusių metodų, nors visi ekspertai siekia to paties tikslo – išsaugojimo“.
Kutūros paveldas kaip architektūros edukacijos tema. Ukrainos profesionalų / ekspertų žinių poreikis:
Jurijus Verbovetskis: „Kai esame tokiame virsme, kaip karas, mus motyvuoja laimėti tik aukšti, labai aukšti, gal net nepasiekiami tikslai“.
Lietuvos architektų sąjungos inicijuotas projektas ko-finansuojamas Europos sąjungos programos „Kūrybiška Europa“ ir Lietuvos kultūros tarybos. Trejus metus truksiančio kultūrinio projekto metu Europos ir Ukrainos architektai mokslinių tyrimų, kūrybinių dirbtuvių, viešų diskusijų, renginių, kvalifikacijos kėlimo kursų ir architektūros studijų metu nagrinės Ukrainos kultūros paveldo apsaugos ir atkūrimo temas.
Nuotraukos: Arsen Fedosenko
Konferencija vyko hibridiniu būdu, Lvive, Ukrainoje, bei transliuojama gyvai. Konferencijos įrašą galima peržiūrėti čia.
Visos projekto naujienos talpinamos UREHERIT projekto tinklapyje ir socialinėje medijoje: www.ureherit.eu, FACEBOOK, Instagram, LinkedIn
Susisiekite: crypt:aW5mb0B1cmVoZXJpdC5ldQ==:xx; crypt:bWVkaWFAdXJlaGVyaXQuZXU=:xx
Projektą finansuoja Europos Sąjunga. Tačiau išreikštos nuomonės yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos arba EACEA nuomonę. Už jas negali būti atsakinga nei Europos Sąjunga, nei paramą suteikianti institucija.
Naujieną parengė: Lietuvos architektų sąjunga
Lankytojus pasitiko paroda: „Holistinė modernizmo kvartalų renovacija”, parengta Lietuvos architektų sąjungos Šios iniciatyvos tikslas – išplėsti daugiabučių renovacijos sąvoką ir neapsiriboti tik apšiltinimu ar inžinerinių tinklų atnaujinimu. Kokybiška renovacija turi apimti kiekvieno buto, bendrų vidaus ir lauko erdvių sutvarkymą, bendruomenių stiprinimą ir aktyvinimą, kartu išlaikant viso kvartalo vizualinę kokybę ir architektūrinį vientisumą.
„Ši tema aktuali visoms šalims, kurios turi didžiulį pokario laikotarpio palikimą – didžiulius modernizmo kvartalus (mikrorajonus). Ukrainai būsto atnaujinimo tema itin svarbi. Šalyje kokybiško ir įperkamo būsto poreikis milžiniškas, o dvidešimtojo amžiaus antroje pusėje statytų masinių daugiabučių kvartalų potencialas – taip pat”, – sako Rūta Leitanaitė, UREHERIT projekto koordinatorė.
„Ši tema aktuali visoms šalims, kurios turi didžiulį pokario laikotarpio palikimą – didžiulius modernizmo kvartalus (mikrorajonus). Ukrainai būsto atnaujinimo tema itin svarbi. Šalyje kokybiško ir įperkamo būsto poreikis milžiniškas, o dvidešimtojo amžiaus antroje pusėje statytų masinių daugiabučių kvartalų potencialas – taip pat”, – sako Rūta Leitanaitė, UREHERIT projekto koordinatorė.
Konferencijos metu Rūta pristatė projektą, moderavo pirmąją diskusiją po kurios kartu su Martynu Marozu ir Svetlana Biriuk iš NSAU pristatė metodus holistiniam sovietinio būsto atnaujinimui.
Konferencija prasidėjo NSAU prezidento Oleksandro Chyzhevskio sveikinimo kalba. Jis pabrėžė: "Paveldas randamas ne tik didmiesčiuose: Kijeve, Lvive. Lankytinos vietos mažuose miesteliuose ir kaimuose“. Pagrindinio renginio – tarptautinės konferencijos – metu taip pat vyko Ukrainos vyriausybės, Europos ir pasaulio kultūrinių, architektūrinių organizacijų atstovų diskusijos:
Kultūros paveldo atkūrimo Ukrainoje strategijos ir koordinavimas:
- Anna Bondar – Verkhovna Rada narė, Ukraina;
- Vasyl Petryk – Ukrainos kultūros ministerijos urbanistikos departamentas, Ukrainos infrastruktūros ministerija (TBC), Ukrainos švietimo ministerija (TBC),
- Mariana Oleskiv – Ukrainos turizmo plėtros valstybinės agentūros vadovė;
- Maryna Solovjova – KMDA Kultūros vertybių apsaugos departamento direktorė;
- Roksolana Yasynska – LODA Architektūros ir urbanistikos departamento Kultūros paveldo vertinimo ir išsaugojimo poskyrio viršininkė, Lvovo srities vyriausioji architektė;
- Chiara Dezzi Bardeschi – UNESCO biuro Ukrainoje vadovas;
- Yuliia Fediv – kultūros ir žiniasklaidos vadovas, Ukrainos instituto priežiūros tarybos narys;
- Mykola Bevz – COMOS viceprezidentas;
- Oleksandr Chyzhevsky – Ukrainos nacionalinės architektų sąjungos prezidentas;
- Ruth Schagemann – Europos architektų tarybos prezidentė;
- Oksana Prodan – Ukrainos miestų asociacijos pirmininko patarėja;
Pristatymų, bei diskusijų metu iškelta svarbiausi užduotis – sukurti kultūros paveldo vertinimo algoritmą, kuris būtų pagrįstas esamais Europos protokolais ir teisės aktais, pasauliniais atvejais, tarptautinių fondų vaidmeniu, bei sistemingu specialistų – architektų, restauratorių rengimu, siekiant susidoroti su personalo stygiumi.
Pasak Ruth Schagemann, kultūros paveldo atkūrimo procesą reikia orientuoti aplink žmogų: "Turime kalbėti apie žmones, kurie gyvena miestuose, kur jie turi jaustis saugūs, atrasti savo tapatybę. Tik patys ukrainiečiai gali to pasiekti. Jei lauksime politikų, veiksime per lėtai, turime dirbti kartu, kaip viena bendruomenė”.
Diskusijos metu architektė, parlamentarė Anna Bondar išskiria keturias savybes, kurios garantuoja darnų bet kurios sistemos funkcionavimą: institucinis valdžios pajėgumas, specialistų kvalifikacija ir išsilavinimo lygis, procedūros ir jų metodiškumas bei lėšos. Jų sinergija suteikia galimybę perkrauti vieną sritį, ko Ukrainai šiuo metu kaip tik reikia.
Oksana Prodan pristatė Ukrainos miestų asociacijos poziciją paminklosaugos klausimu, jaučiamą bendruomenės lygmeniu. Kultūros paveldo išsaugojimo karo, bei už karinių operacijų kontekste išskyrė šiuos prioritetus: kultūros paveldo apsaugos režimo laikymasis vietos savivaldos institucijose ir apsaugos sutarčių sudarymas, kompleksinis požiūris į darbą su monumentais (ypač trūkstant finansavimo), skaidrios stebėsenos, vietos savivaldos institucijų dalyvavimo tobulinant kultūros paveldo apsaugos srityje dirbančių asmenų kvalifikaciją ir patraukiant baudžiamojon atsakomybėn už pažeidimus, švietėjišką veiklą ir bendruomenės įtraukimą.
Diskusijų metu, svarstant apie kultūros paveldo išsaugojimą, bei atkūrimą, Maryana Oleskiv, Ukrainos turizmo plėtros agentūros vadovė, teigia:" Matydami, kaip mūsų kultūros paveldą naikina Rusija, pradedame skirti daugiau dėmesio. Suvokėme, kaip jis daugelį metų buvo niokojamas mūsų pačių rankomis“.
Antroje ir trečioje konferencijos dalyse pranešimai ir diskusijos buvo skirti Ukrainos kultūros paveldui vertės, karo padarytos žalos ir restauravimo poreikių įvertinimui. Diskusijų temos svarbą puikiai atskleidžia Vasyl Petryk žodžiai: "Mūsų paveldas yra mūsų tapatybė, ji – nešą mūsų vertę pasauliui."
Ukrainos kultūros paveldo vertės ir karo padarytos žalos įvertinimas:
- Vasyl Rozhko – Ukrainos paveldo stebėjimo laboratorijos vadovas;
- Kateryna Honcharova – Pasaulio monumentų fondo, Ukrainos paveldo krizių specialistė;
- Vasyl Petryk – Ukrainos kultūros ir informacijos politikos ministerijos Urbanistikos dokumentacijos skyriaus vedėjas;
- Maryna Solovyova – KMDA Kultūros paveldo apsaugos departamento direktorė.
Bendruomenių įsitraukimo į kultūros paveldo rekonstrukciją užtikrinimas:
- Volodymyr Gaidar – Ukrainos nacionalinė mokslų akademija;
- Anatoliy Nechyporchuk – Technologijos mokslų daktaras;
- Aet Ader – Estonian Union of Architects,
- Stefan Balici – Rumunijos architektų rūmai;
- Moderatorius: Olga Neshta – Ukrainos nacionalinės architektų sąjungos narė.
Ukrainą ir jos atsigavimą po karo galima išlaisvinti kuriant ryšių tinklus su regionine, Europos ir pasauline profesine bendruomene. Susirinkusieji pasidalino bendradarbiavimo vizijomis, potencialiais projektais ir architektūriniais konkursais Ukrainoje.
Tvarus Ukrainos atstatymas. Paveldo išteklių naudojimas rekonstrukcijoje:
- Svitlana Biriuk, Ihor Hnes – Ukrainos nacionalinė architektų sąjunga;
- Iryna Matsevko – Charkivo architektūros mokykla;
- Gleb Ushakov – Save Kyiv Modernism;
- Alisa Sviatyna – Restauravimo ir technologijų centro Ukrainoje direktorė;
- Hanna Havryliv – Heritage.ua,
Ukrainos ir užsienio ekspertų pagrindinė aptarta tema – sovietmečiu pastatytų būstų renovacijos planavimo metodus. Olga Terefejeva diskusiją apibendrino pasakydama: "Šiandiena turėtų atnešti ramybę mūsų bendruomenei. Tai – suvokimo pradžią. Paveldo tema pilna nesusipratimų, spragų ir pasenusių metodų, nors visi ekspertai siekia to paties tikslo – išsaugojimo“.
Kutūros paveldas kaip architektūros edukacijos tema. Ukrainos profesionalų / ekspertų žinių poreikis:
- Mykola Bevz – architektūros daktaras, Lvivo politechnikumo profesorius;
- Valeriy Tovbych – architektūros daktaras, KNUBA profesorius;
- Yuriy Kryvoruchko – architektūros daktaras, NUZP, profesorius;
- Valentyn Demianov – Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos regioninių rūmų vadovas;
- Yuriy Dyba – Lvivo politechnikos universiteto doktorantūros katedros dekanas,
- Oleg Drozdov – Charkivo architektūros mokyklos įkūrėjas, vadovas;
Paskutinėje konferencijos „Kultūras paveldas kaip architektūros edukacijos tema”dalyje ekspertai išsakė savo nuomonę apie probleminius architektų, restauratorių rengimo Ukrainoje aspektus, darbo su kultūros paveldo objektais žinių ir kompetencijos lygių specifiką, dabartinę paklausą specialistams.
UREHERIT konferenciją pratęsė kūrybinės dirbtuvės: "Istorinis paveldas. Seniausių pilies vartų su pakeliamo tilto rekonstrukcija" organizuojamos nacionalinės Ukrainos Architektų Sąjungos. Jos ksirtos Sviržo pilies (ukr. Svírz Друkomu) restauravimui, bei kultūros ir meno centro įsteigimo projektui papildyti. DART vadovė Maryana Oleskiv teigia: “Šiuo metu geriausiai išsilaikę objektai dažniausiai naudojami naujoms, toli gražu ne muziejinėms, reikmėms. Nors tai geriau nei palikti juos apleistus, tačiau ne visada užtikrinamas prieinamumas. Turėdami tokio potencialo pastatus, neišnaudojame jų kaip pilnaverčių turistinių objektų, kurie pritrauktų lankytojus“.
Po ekskursijos po pilį architektas, architektūros paminklų restauravimo ekspertas, NSAU narys Jurijus Verbovetskis susirinkusiems pristatė du pranešimus – „Svirz pilis: modernumas ir ateitis“ bei „Istorinis paveldas. seniausių pilies įėjimo vartų ir medinio pakeliamojo tilto rekonstrukcija“.Svečiai, kartu su Jurijumi Verbovetsko turėjo galimybę geriau susipažinti su Svižio pilimi - renesanso ir baroko epochos gynybos ir rūmų architektūros pavyzdžiu. Kūrybinių dirbtuvių, moderuojamų architekto, Lviv architektų sąjungos nario - Bohan Goy, pabaigoje buvo aptartos dalyvių pateiktos pagrindinių pilies vartų su pakeliamu tiltu rekonstrukcijų idėjos. Jos saugomos tolesniam projekto vystymui.
UREHERIT konferenciją pratęsė kūrybinės dirbtuvės: "Istorinis paveldas. Seniausių pilies vartų su pakeliamo tilto rekonstrukcija" organizuojamos nacionalinės Ukrainos Architektų Sąjungos. Jos ksirtos Sviržo pilies (ukr. Svírz Друkomu) restauravimui, bei kultūros ir meno centro įsteigimo projektui papildyti. DART vadovė Maryana Oleskiv teigia: “Šiuo metu geriausiai išsilaikę objektai dažniausiai naudojami naujoms, toli gražu ne muziejinėms, reikmėms. Nors tai geriau nei palikti juos apleistus, tačiau ne visada užtikrinamas prieinamumas. Turėdami tokio potencialo pastatus, neišnaudojame jų kaip pilnaverčių turistinių objektų, kurie pritrauktų lankytojus“.
Po ekskursijos po pilį architektas, architektūros paminklų restauravimo ekspertas, NSAU narys Jurijus Verbovetskis susirinkusiems pristatė du pranešimus – „Svirz pilis: modernumas ir ateitis“ bei „Istorinis paveldas. seniausių pilies įėjimo vartų ir medinio pakeliamojo tilto rekonstrukcija“.Svečiai, kartu su Jurijumi Verbovetsko turėjo galimybę geriau susipažinti su Svižio pilimi - renesanso ir baroko epochos gynybos ir rūmų architektūros pavyzdžiu. Kūrybinių dirbtuvių, moderuojamų architekto, Lviv architektų sąjungos nario - Bohan Goy, pabaigoje buvo aptartos dalyvių pateiktos pagrindinių pilies vartų su pakeliamu tiltu rekonstrukcijų idėjos. Jos saugomos tolesniam projekto vystymui.
Jurijus Verbovetskis: „Kai esame tokiame virsme, kaip karas, mus motyvuoja laimėti tik aukšti, labai aukšti, gal net nepasiekiami tikslai“.
Projekto konsorciumą sudaro 12 architektūrinių organizacijų iš Europos ir Ukrainos. Tai: Lietuvos architektų sąjunga (Rūta Leitanaitė – koordinatorius), Švedijos architektų sąjunga (Pehr Mikael Sällström), Austrijos architektų ir inžinierių rūmai – BKZT (Daniel Fügenschuh), Karališkoji Danijos akademija – IBT (Henriette Ejstrup), Rumunijos architektų rūmai (Stefan Balici), Nacionalinė Italijos architektų, planuotojų, kraštovaizdžio architektų ir konservatorių taryba – CNAPPC (Lilia Canarella), Vokietijos architektų rūmai -BAK, Estijos architektų sąjunga (Aet Ader); asocijuotas partneris – Europos architektų taryba. Ukrainai atstovauja Ukrainos nacionalinė architektų sąjunga (Olena Oliynyk, Oleksandr Chyzhevskyi, Olga Terefeyeva), „ro3kvit“ (Tetiana Oliynyk) ir Charkivo architektūros mokykla.
Lietuvos architektų sąjungos inicijuotas projektas ko-finansuojamas Europos sąjungos programos „Kūrybiška Europa“ ir Lietuvos kultūros tarybos. Trejus metus truksiančio kultūrinio projekto metu Europos ir Ukrainos architektai mokslinių tyrimų, kūrybinių dirbtuvių, viešų diskusijų, renginių, kvalifikacijos kėlimo kursų ir architektūros studijų metu nagrinės Ukrainos kultūros paveldo apsaugos ir atkūrimo temas.
Nuotraukos: Arsen Fedosenko
Konferencija vyko hibridiniu būdu, Lvive, Ukrainoje, bei transliuojama gyvai. Konferencijos įrašą galima peržiūrėti čia.
Visos projekto naujienos talpinamos UREHERIT projekto tinklapyje ir socialinėje medijoje: www.ureherit.eu, FACEBOOK, Instagram, LinkedIn
Susisiekite: crypt:aW5mb0B1cmVoZXJpdC5ldQ==:xx; crypt:bWVkaWFAdXJlaGVyaXQuZXU=:xx
Projektą finansuoja Europos Sąjunga. Tačiau išreikštos nuomonės yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos arba EACEA nuomonę. Už jas negali būti atsakinga nei Europos Sąjunga, nei paramą suteikianti institucija.
Naujieną parengė: Lietuvos architektų sąjunga