Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) akademinis choras „Gabija“, vadovaujamas meno vadovės ir dirigentės Rasos Viskantaitės, Naujuosius metus pradeda Felikso Viskanto, buvusio ilgamečio choro vadovo, VGTU darbuotojo, gimtadienio minėjimui skirtu koncertu. Šiemet koncertas vyko Vilniaus Šventosios Dvasios (Dominikonų) bažnyčioje. Kasmet šiai progai skirtas koncertas organizuojamas vis kitoje Vilniaus bažnyčioje. Jau aplankytos beveik visos Vilniaus katalikų ir evangelikų bažnyčios bei kai kurios cerkvės, todėl šioje bažnyčioje choras koncertavo jau antrąjį kartą.

Po lenkų kalba vykusių pamaldų choras „Gabija“ giedojo lietuviškas giesmes ir vieną ukrainietišką. Choristai atliko B. W. Dennard aranžuotą tradicinį spiričiuelą „Hush! Somebody‘s Callin‘ My Name“ (solo Salomėja Bečelytė-Jurgutienė), A. Remesos „Tėve mūsų“, L. Abario „Lakštingalų pilį“ bei kitus kūrinius. Aukšti skliautai ir plačios bažnyčios erdvės jaukiai gaubė choristų balsus ir kūrė unikalų skambesį bei puikią akustiką. Choras džiaugėsi galėdamas nustebinti gausiai susirinkusius klausytojus.

Šventosios Dvasios Bažnyčia lankytojus stebina savo grožiu ir unikalumu, tačiau ne visi žino apie paslaptimis apipintus jos požemius. Nors ekskursijos požemiuose nėra vedamos, tačiau bažnyčios vargonininko Romualdo Seniut dėka choristai gavo išskirtinę galimybę aplankyti šias erdves. Požemiuose anksčiau yra buvęs ir kalėjimas (čia kalėjo sukilėlis K. Kalinauskas), ir laidojami žmonės (taip pat ir maro aukos), ir netgi vienu metu buvo ateizmo muziejus. Po koncerto bažnyčios vargonininkas pakvietė gabijiečius dar pasivaikščioti ir apžiūrėti senąjį Domininkonų vienuolyną – paslėptą Vilniaus perliuką – puoštą baroką menančiomis nuostabiomis freskomis ir jose paslėptais krikščioniškais ženklais.

Tekstą parengė Jonas Motiejauskas
Nuotraukos Oliver Clare