Visą semestrą Kūrybinių industrijų fakulteto studentai tyrinėjo daugiabučių Šnipiškių rajono dalį, siekdami atskleisti ir įveiklinti šio rajono potencialą per kūrybinius projektus. Rezultatus studentai pristatė gruodžio mėnesį: aktyvaus laisvalaikio maršrutai, mikro-skulptūrų kūrimas su vaikais ir jų tėvais, rajono viešosioms erdvėms skirti žaiaimai, kolektyviniam piešimui ir pasiūlymams dėl rajono pagerinimo skirtos vietos – tik dalis išbandytų sprendinių. Studentų įsitraukimas į rajono tyrimus yra Kūrybinių industrijų fakulteto vykdomo projekto, skirto kultūriniam planavimui, dalis. 

Lauko tyrimą ir kūrybines dirbtuves kuravusi doc. dr. Jekaterina Lavrinec pažymi, kad šiuo projektu siekiama sustriprinti ryšius tarp fakulteto analitinių ir kūrybinių resursų ir mieste vykstančių procesų: „intensyvios urbanizacijos metu iškyla poreikis išgryninti rajonų tapatybę, tinkamai įveiklinti miesto erdvių potencialą, neprarasti rajonų privalumų per agresyvią plėtrą. Gyvenimo kokybę rajonuose užtikrina ne tik infrastruktūros sutvarkymas, bet ir žaliųjų erdvių kokybė, jų gyvybingumas, socialiniai gyventojų kontaktai, kultūrinių veiklų įvairovė. Vienas svarbiausių iššūkių, ypač intensyvių urbanistinių pokyčių metu – tai komunikacija tarp rajonų gyventojų ir su rajonų gyventojais. Siekiame kad studijų metu mūsų studentai aktyviai įsitrauktų į fakulteto vykdomus tyrimus ir išbandytų savo kūrybinį potencialą įgyvendinami projektus mieste“. 
Tarp rajono privalumų studentai išskyrė žaliąsias erdves, aktyvių gyventojų ir rajone įsikūrusių kultūrinių organizacijų veiklas. Į rajono tyrimą įsitraukę Erasmus studentai stebėjosi chaotiškai parkuojamų automobilių kiekiu: tyrimas parodė, kad chaotiškas parkingas blokuoja ir neįgaliųjų judėjimą bei apriboja laisvalaikio vietų prieinamumą rajone, tuo tarpu žaliosios erdvės, želdiniai ir gyventojų atvirumas prisideda prie teigiamo rajono įvaizdžio. Interviu su gyventojais atskleidė, kad esama nemažai žmonių, kasdien besirūpinančių savo aplinka – pasak studentų, tai yra tarsi „vietos herojai“, kurie palaiko savo rajono gyvenimą. Kita studentų grupė, pastebėjusi gyventojų meilę sodo ir kambarių augalams, pasiūlė periodinį renginį, skirtą augalams.

Rajono kultūrinį potencialą nagrinėjusi magistrantų grupė siekė įveiklinti turimus rajono resursus: viena iš grupių kreipėsi į rajone veikiantį muzikos klubą siūlydami įtraukti rajono senjorus į klubo savanorių duomenų bazę. Sumanymas sudomino klubo vadybininkus – ir studentai ėmė rinkti savanorių kontaktus, prieš tai išbandę savanorių vaidmenį patys. „Magistrantų tikslas buvo apjungti turimus rajono resursus su gyventojų poreikiais. Kaip parodė studentų tyrimai, rajono senjorai išreiškia poreikį veikloms, vietoms susitikti, tai skatina ieškoti būdų sustiprinti ryšius tarp gyventojų ir rajone veikiančių organizacijų ir skirti daugiau dėmesio socialinėms iniciatyvoms. Tokios veiklos gali pagerinti rajono socialinį klimatą, prisidėti prie gyventojų gerovės“, – komentuoja dr. doc. Jekaterina Lavrinec. 

Kartu su VGTU KIF studentais vykdomas miesto rajonų  kultūrinio potencialo tyrimas yra VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto kartu su Baltijos jūros regiono partneriais vykdomo Interreg projekto „Kultūrinis planavimas kaip miesto socialinių inovacijų metodas“ dalis. Daugiau apie tyrimą – Kūrybinių industrijų televizijos darytame interviu: https://www.youtube.com/watch?v=bTrzBsOBBrA

VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto vykdomu projektu „Cultural Planning as method for urban social innovation (Kultūrinis planavimas kaip miesto socialinių inovacijų įrankis)“, santrumpa UrbCulturalPlanning, siekiama ištirti ir įdiegti kūrybines metodikas, skirtas įtraukiam kaimynijų vystymui, sukurti sąlygas gyventojams ir institucijų atstovams suformuoti ir taikyti kultūrinio planavimo metodus. Tokiu būdu stiprinamas Baltijos jūros regiono valstybinių institucijų, gyventojų ir vietos NVO bendradarbiavimas. Tarptautinis projektas jungia 14 projekto partnerių ir 35 asocijuotas organizacijas 8 šalyse.
Projektas finansuojamas Interreg Baltic Sea Region programos lėšomis. 
Projekto trukmė: 2019 m. sausis – 2021 m. birželis.
Biudžetas: 2,53 mln. eurų.
Daugiau apie projektą skaitykite čia ir čia.