Lietuvoje šiuo metu auginama daugiau nei 180 tūkst. avių. Iš jų vilnos gaminant verpalus susidaro itin daug vilnos atliekų, kurios yra netinkamos pakartotinei verpalų gamybai. Didžioji jų dalis yra sunaikinama specialiuose sąvartynuose. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai rado būdą, kaip šias vilnos atliekas galima panaudoti praktiškai – pasiūlė gaminti ekologiškas termoizoliacines medžiagas.

 

„Tokių termoizoliacinių medžiagų savybės yra labai panašios į šiuolaikinių klasikinių termoizoliacinių medžiagų savybes. Tačiau iš vilnos perdirbimo atliekų pagaminta medžiaga yra ekologiška, t. y. pagaminta tik iš natūralių atsinaujinančių išteklių, tokios medžiagos visą jų naudojimo laikotarpį yra draugiškos aplinkai, tad nekelia pavojaus žmogaus sveikatai, o jų naudojimo ciklo pabaigoje yra lengvai sunaikinamos naudojant mechaninį perdirbimą“, – pasakojo VGTU Termoizoliacinių medžiagų laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas doc. dr. Sigitas Vėjelis.

 

VGTU specialistai Termoizoliacinių medžiagų laboratorijoje atliko pirminius vilnos atliekų tyrimus, parinko sudėtis ir pagamino bandyminę termoizoliacinės medžiagos iš vilnos atliekų partiją. Gamybos etape mokslininkai bendradarbiavo su Raseinių rajone veikiančios daniško kapitalo kiliminių verpalų gamybos bendrovės UAB „Danspin“ specialistais. Jų gamykloje buvo pagaminti atskiri termoizoliacinei medžiagai formuoti reikalingi klodai, kurie laboratorijoje buvo papildomai apdoroti, paruošti skirtingų tankių bei storių gaminiai ir ištirtos jų savybės.

 

Pasak S. Vėjelio, tyrimų rezultatai parodė, kad iš vilnos atliekų sukurta medžiaga puikiai tinka naudoti tiek termoizoliacinių medžiagų, tiek akustinių medžiagų gamybai. „Pastatų konstrukcijose šios medžiagos gali būti panaudotos pastato vidinių pertvarų tarp patalpų įrengimui kaip garsą sugeriantis sluoksnis, taip pat išorinių sienų, perdangų ar stogų, kur neveikia apkrovos, apšiltinimui. Toks gaminys, tinkamai apdorojus, gali būti pritaikytas ir kitose srityse – čiužinių, pagalvių ar baldų, akustinių barjerų biuruose ir gamyklose gamyboje“, – teigė S. Vėjelis.

 

 

Jis atkreipė dėmesį, kad nors minėtos medžiagos nėra pigesnės už įprastas, nes jų žaliavos brangesnės bei gamyba yra imlesnė darbo sąnaudoms, mat pluoštai turi būti paruošiami atliekant eilę mechaninio apdorojimo operacijų, tačiau iš vilnos atliekų pagamintos medžiagos yra visiškai natūralios ir ekologiškos.

Anot S. Vėjelio, šiuo metu ieškoma galimybių jų sukurtas medžiagas gaminti pramoniniu būdu, nes efektyvios ekologiškos termoizoliacinės medžiagos iš augalinės kilmės atsinaujinančių išteklių į Lietuvos rinką dabar yra tiekiamos iš užsienio šalių.

 

„Ekologiškų medžiagų paklausa Vakarų Europoje, o ypač Skandinavijos šalyje, yra milžiniška, todėl didžioji dalis Lietuvoje pagamintų termoizoliacinių medžiagų iš vilnos žaliavos galėtų būti lengvai parduodamos užsienio rinkoje. Lietuvoje taip pat yra nemažai besidominančių ekologiškomis termoizoliacinėmis medžiagomis“, – atkreipė dėmesį VGTU mokslininkas. Anot jo, Lietuvoje pradėjus gaminti termoizoliacines medžiagas iš vilnos atliekų, atsirastų didesnis žaliavos poreikis, o kartu atsirastų poreikis įrengti ir vilnos plovimo įrenginius, kurių Lietuvoje iki šiol nėra ir tai stabdo avininkystės plėtrą.

 

S. Vėjelis taip pat pasakojo, kad augalinės kilmės atsinaujinančiais ištekliais ir jų panaudojimu termoizoliacinių medžiagų gamyboje VGTU pradėjo domėtis jau beveik prieš 10 metų: „Per šį laiką VGTU Termoizoliacijos mokslo instituto Termoizoliacinių medžiagų laboratorijoje buvo sukurta apie 10 naujų medžiagų iš įvairių atsinaujinančių žaliavų: šiaudų, linų, kanapių, durpių. Šia tema jau parengtos dvi daktaro disertacijos ir dar dvi disertacijos baigiamos rengti“.