Lapkričio 29 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Edukacinių kompetencijų grupė ir Kūrybinių industrijų fakulteto Kūrybos technologijų laboratorija VGTU dėstytojus subūrė į diskusiją, skirtą aptarti gerąsias dėstymo praktikas iš užsienio universitetų. Diskusijos metu buvo pristatyta „Mokymo(si) atkodavimo“ (angl. “Decoding the Disciplines“) metodika bei jos taikymo praktikos Europos aukštojo mokslo institucijose.

Mokymo(si) atkodavimo  metodika nepritaria senamadiškai nuostatai, kad dėstytojas turi būti visažiniu pamokslautoju, kurio pagrindinis darbas – įskiepyti studentams teisingus atsakymus. Vietoj to, ši metodika kviečia dėstytoją drauge su studentais leistis į ieškojimų ir atradimų kelionę, kūrybiškai žiūrint į mokymo ir mokymosi procesą.

Mokymo(si) atkodavimo  metodika išvystyta JAV esančiame Indianos universitete, kur jos taikymas davė puikių vaisių – 30 proc. pagerėjo studentų rezultatai ir įsitraukimas į mokymosi procesą. Nuo 2016-ųjų iki 2019-ųjų metų „Erasmus+“ Bendradarbiavimo ir keitimosi gerąja patirtimi programa parėmė mokymo(si) atkodavimo metodikos taikymą aukštojo mokslo institucijose Lietuvoje, Airijoje, Blegijoje ir Italijoje. Šiam trejų metų „Erasmus+“ projektui vadovavo VGTU Kūrybinių industrijų televizijos vadovė, ne vienu tarptautiniu apdovanojimu įvertinta turinio kūrėja ir dėstytoja Aistė Ptakauskė. 

„Mokymo(si) atkodavimo metodika įkūnija svarbią paradigmos kaitą šiuolaikinėje edukologijoje. Ji skatina dėstytojus ne tiesiog duoti studentams teisingus atsakymus, o parodyti mąstymo kelią, kuriuo studentai turi eiti, kad tuos atsakymus rastų patys. Tai galima padaryti tik drauge su studentais kuriant ir eksperimentuojant. Europos dėstytojams, su kuriais man teko dirbti, šis procesas nebuvo lengvas, nes jis pareikalavo nulipti nuo „išminčiaus pjedestalo“ ir kuriam laikui vėl atsidurti „nežiniuko“ kailyje. Dauguma mūsų projekto dėstytojų savo užsiėmimuose buvo įpratę aiškinti, ką studentai turi žinoti, bet ne tai, kaip tą žinojimą susiformuoti“, – įžvalgomis dalijosi A. Ptakauskė.

Nors taikant mokymo(si) atkodavimo metodiką Europos aukštojo mokslo įstaigose neapsieita be iššūkių, anot A. Ptakauskės, šis procesas davė gerų rezultatų: projekte dalyvavę dėstytojai pastebėjo, kad pagerėjo studentų rezultatai, įsitraukimas į studijas, pasitenkinimas dėstytoju ir bendra atmosfera paskaitų metu.

Mokymo(si) atkodavimo metodiką galima taikyti dėstant visų studijų sričių dalykus. Diskusijoje dalyvavusios dėstytojos doc. dr. Vida Navickienė,  doc. dr. Lina Bagdžiūnaitė-Litvinaitienė ir doc. dr. Ramunė Žurauskienė akcentavo, kad metodo taikymo poreikis pirmiausia turėtų kilti pačiam dėstytojui, kai jis nustato savo dėstomo dalyko mokymosi kliuvinius ir apgalvoja, kaip studentams atskleisti tų kliuvinių mąstymo operacijas. Doc. dr. Ramunė Žurauskienė visiems diskusijos dalyviams pademonstravo mąstymo operacijų kelią skaičiuojant ir taikant sudėtingas formules, kurias, pritaikius mokymo(si) atkodavimo metodikos pirmuosius žingsnius, lengvai suprato visi diskusijos dalyviai.