Sveikiname pabaigus VGTU ir Windesheim‘o taikomųjų mokslų universitetą Nyderlanduose, gavote dvigubą diplomą, taigi norėtume paklausti, kas paskatino Jus vykti, o gal domėjotės pati tokiomis galimybėmis?

Dar prieš pradedant studijuoti visąlaik galvojau, jog pasinaudosiu mainų programų siūlomomis galimybėmis, tačiau antraisiais studijų metais prisijungiau prie VGTU tinklinio komandos, o trečiaisiais prie VGTU SA TIF. Tai buvo pagrindinės priežastys stabdžiusios mane nuo išvykimo į Erasmus (net ir pusei metų). Bet 2018-ųjų pavasarį VGTU TIF dėstytojas Aidas Vasilis-Vasiliauskas paskaitos metu paklausė grupės: ,,kodėl niekas nesidomi dvigubo diplomo studijomis?" Tada prasidėjo diskusija apie šią galimybę - iš studentų reakcijos buvo galima suprasti, kad ne daug studentų yra girdėję apie tokias galimybes ir kokius privalumus jos suteikia.
Dėstytojui pasakius, jog liko vos keletas dienų siųsti aplikaciją, už keletos valandų jau kalbėjausi su tėvais ir tą pačią dieną nusprendžiau - važiuoju! Taigi, tas sprendimas buvo priimtas gan greitai ir be didelių dilemų - žinojau, jog visada norėjau išbandyti save užsienyje, Nyderlandai taip pat pasirodė tobula šalis tęsti ir pabaigti studijas, kadangi ten logistikos praktika ir infrastruktūra yra viena pažangiausių Europoje. Dėl dvigubo diplomo galimybių pasiryžau paaukoti paskutinius metus svetur, žinojau, jog su tuo atkeliaus ir begalė sunkumų bei neuronų deginimo, tačiau taip pat žinojau, jog ta patirtis, tiek teigiama, tiek neigiama, visada išeis į naudą vėliau.

Kokios apgyvendinimo Nyderlanduose sąlygos?

Windesheim universitetas turi tam tikrą skaičių bendrabučių ir kambarių (per sutartį su studentų apgyvendinimo įmonėmis), kuriuos skiria užsienio studentams, todėl gyvenamosios vietos paieškos nebuvo didelė problema, tačiau visad patariama tuo užsiimti kuo anksčiau - vėliau tikimybė nebegauti kambario auga. Nors, iš visos to semestro Erasmus grupės negirdėjau apie nė vieną atvejį, kad Erasmus studentas negautų universiteto skiriamo kambario. Taip pat buvo galimybė pasirinkti bendrabutį, nuo ko priklausė ir tai, ar gyvensi vienas, ar su kambarioku. Apgyvendinimas tikrai kokybiškas, tai gal toks komentaras iš finansinės pusės - lygiai tiek kiek gavau Erasmus stipendijos, išleidau kambario nuomai, papildomai reikėjo naudotis studijų paskolomis. Dirbti išvykus į Erasmus nerekomenduoju, jei tik yra galimybė. Visiškai nesigailiu neieškojusi darbo, nors ir teko kartais kiek prisiveržus diržą pagyventi, tačiau norėjau iš savo Erasmus išvykos išspausti maksimaliai pozityvių patirčių, o darbas būtų užkrovęs papildomo streso, atsakomybės bei suvaržymo.

Kaip sekėsi rengti baigiamąjį darbą?  Kaip buvo įvertintas Jūsų darbas?

Windesheim'e sistema kiek skiriasi nuo VGTU - ten baigiamasis darbas rašomas full-time viso paskutinio semestro metu ir atliekant praktiką, o ne visų paskutinių metų laiku ir dažniausiai jau po praktikos. Apie įmonę, kurioje norėjau atlikti praktiką sužinojau svečio paskaitos metu - vėliau tas pats svečias buvo mano baigiamojo darbo vadovas įmonėje.
Iš vienos pusės, jaučiausi lyg man labai pasisekė jog buvau priimta, nes įmonė užsiima multimodaliniais vežimais (o tai yra tobula pagal mano studijų programą), todėl tai buvo vienintelė įmonė, kurioje norėjau gauti praktiką, ir vienintelė, kuriai siunčiau savo CV. Dėstytojai siūlė ir kitas įmones, didesnes ir tarptautines (kaip Scania, Hitachi, Abott), o galų gale, jeigu tose įmonėse nebūtų pavykę gauti praktikos, visada buvo paskutinė galimybė rengti projektą atliekant praktiką universitete. Šia galimybe naudotis nenorėjau, kadangi iš esmės, vienas iš didžiausių privalumų išvažiuojant mokytis pagal dvigubo diplomo programą yra praktikos įgyjimas. Westerman Multimodal Logistics man pateikė keletą variantų, apie ką norėčiau rašyti projektą. Vienas iš jų buvo įmonės transporto veiklos CO2 skaičiavimas ir tvarumo vadybos įgyvendinimas įmonėje - šią temą išsirinkau nė nesvarsčius. Visada turėjau šiltus jausmus ekologijai bei aplinkos tausojimui, o šioje vietoje susikirto mano nuoširdūs interesai su mano specialybe (nesakau, kad logistika nebuvo tarp mano interesų, tačiau, kai dabar apie tai pagalvojau, neturėjusi daug praktikos logistikos srityje, dar ne visiškai pilnai įsivaizdavau, kiek daug žodis logistika aprėpia).
Semestras buvo intensyvus - rengiau projektą apie tai, ko niekada nesimokiau, todėl nuo pat pradžių reikėjo išmokti labai daug. Taip pat, baigiamojo darbo rengimas bei formatavimas skiriasi nuo VGTU, tačiau tam paprašiau kitų Windesheim studentų olandų bei dėstytojų pagalbos. Tąkart išmokau seną gerą pamoką - belsk, ir bus atidaryta. Svarbiausia nebijoti klysti ir klausti, o visa kita gaunasi savaime!
Projektą apgyniau puikiais rezultatais, ir iškart po gynimo, bei dėstytojai pradėjo kalbėti apie ateities perspektyvas - buvau paklausta dviejų dalykų: ar neprieštarausiu, jeigu mano darbas bus išsiųstas atstovauti universiteto nacionaliniuose logistikos baigiamųjų darbų apdovanojimuose; taip pat paklausė, ar nenorėčiau savęs išbandyti dėstytojo kailyje ir pabandyti pravesti keletą paskaitų modulyje žiedinė ekonomika. Žinoma, sutikau su abiem pasiūlymais, nes esu įsitikinusi, jog tiek vienas, tiek kitas dalykas atneš daug patirties, smagių akimirkų bei praplės ateities perspektyvas. Deja, bet dėl nei vieno dalyko konkrečių naujienų iki šiol nesulaukiau, tačiau pirštai sukryžiuoti.
Darbo sutartį įmonė man pasiūlė vos pasibaigus praktikos sutarčiai - esu verslo plėtros vadovė viename iš įmonės padalinių. Manau ši pozicija man buvo pasiūlyta įvertinus mano entuziazmą naujiems dalykams bei atsakingumo jausmą kiekviename žingsnyje - netgi esame su vadovu juokavę, jog esu kiek "control freak", bet jie tai vertina kaip stiprybę, o ne silpnybę.

Kuo ši patirtis Jums naudinga?

Oi, ištisą knygą turbūt galėčiau parašyti apie tai. Manau viskas priklauso nuo nusiteikimo - iš kiekvienos patirties pasiimi tiek, kiek nori pasiimti. Bet mano atveju, tai pakeitė mano gyvenimą kardinaliai - pradedant jau vien nuo to, jog turiu vaikiną ir darbą užsienyje, bei daug kitų priežasčių pasilikti ten. Žinoma, emigranto etiketė paprastai neskamba itin pozityviai, tačiau natūralu, jog kiekvienas ieško savo vietos po saule. Aš savąją radau, ir dar su realiomis galimybėmis sparčiai tobulėti ir augti ne tik profesionaliai, bet ir kaip asmenybei. Manau, tai yra svarbiausia.
Šiais praėjusiais metais teko įveikti daug iššūkių, tačiau kiekvienas jų privertė mane nuolatos stengtis bei tobulėti. Pirmiausia, tai turbūt išskirčiau anglų kalbą. Skaityme bei rašyme niekada didelių sunkumų neturėjau, tačiau buvo gan sudėtinga persilaužti kalbėti angliškai. Bet sunkios dažniausiai būna tik pradžios - dabar, kai visąlaik tiek darbe tiek buityje kalbu angliškai, dažniau atsiranda problemų ieškant tinkamo lietuviško žodžio (kiek gėda dėl šio fakto, ha ha). Tai buvo tik dar vienas įrodymas, jog sunku tik pradėti, o su laiku ateina ir įgūdžiai.
Iš esmės, ši išvyka per labai trumpą laiką mane išmokė labai daug gyvenimiškos patirties. Sakyčiau, tai yra labai geras šaltas dušas, nes natūraliai esi priverstas savarankiškai spręsti bet kokias iškilusias problemas - mano nuomone, būtent tai yra ta neįkainojama patirtis, kurios turėtų siekti kiekvienas. Esu įsitikinusi, kad viskas, ko išmokau per paskutinius metus, man tarnaus visą gyvenimą, ir būtent todėl nuoširdžiai palinkėčiau kiekvienam studentui išbandyti save užsienyje - pažinsi save tokį, koks nė nenumanei esąs.

Ar studijos VGTU, bei studijos Windesheim‘o taikomųjų mokslų universitete atitiko Jūsų lūkesčius? Gavote tiek žinių kiek ir tikėjotės?

Mano nuomone, studijos Windesheim'e buvo būtent ta trūkstama dėlionės dalis VGTU studijų programoje, kadangi išvykusi ten supratau, kokia svarbi yra praktika įtvirtinant teorines žinias. Paprasčiausiai reikia įsisavinti faktą, kad modernėjant visuomenei ir visam pasauliui, mokymo metodika turi būti atnaujinama atitinkamai.
Windesheim'e nuo pirmųjų paskaitų supratau, jog sėdėti klasės gale ir naršyti internete nepavyktų net jeigu ir norėčiau. Visos paskaitos buvo interaktyvios, buvo naudojamos modernios vaizdinės bei kitos technologinės priemonės, visi iki vieno studentai buvo įtraukiami į grupines užduotis, projektus, ar paprasčiausias diskusijas. To rezultatas: ne tik išmokau, bet ir supratau, bei sugebėjau pritaikyti praktiškai. Kalbant apie VGTU privalumus, vienas dalykas mane labai maloniai nustebino. Rengdama savo baigiamąjį darbą beprotiškai nudžiugau supratusi vieną faktą - [daugiau ar mažiau] viskas, ką mokiausi visus šiuos keturis metus, viena ar kita forma panaudojau rašydama šį projektą. Ta mintis iki šiol džiugina, nes žinau, jog tie metai ir visos mano pastangos nenuėjo veltui, netgi kai daug kas iš studentų bei absolventų yra sakęs, jog pusės mokytų dalykų gyvenime nebeprireiks po egzamino. Taigi, darau išvadą, jog arba jie klydo, arba mano baigiamojo darbo tema buvo itin dėkinga plačiam žinių panaudojimui.
Aš visada buvau gan stipriai motyvuota studentė - paskaitose visada norėjau klausyti, suprasti, ir žinoti, jog visa tai prasminga. Tam tikra prasme, man pasisekė, jog buvau tokia motyvuota, tačiau daugeliui kitų studentų reikia papildomo stimulo. Būtent tai ir turiu omeny sakydama, jog mokymo metodika turi keistis, norint kad VGTU išugdytų kuo daugiau savo srities profesionalų.