Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centras
Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centro naujienos
VILNIUS TECH alumnai prisidėjo prie pirmojo pasaulyje DI elektroninio žurnalo kūrimo
2023-12-20
VILNIUS TECH alumnai prisidėjo prie pirmojo pasaulyje DI elektroninio žurnalo kūrimo
Pasitelkus dirbtinio intelekto (DI) įrankius „ChatGPT“ ir „Midjourney“, sukurtas pirmas pasaulyje elektroninis žurnalas apie AEC (angl. architecture, engineering, construction) temas. Šį specialųjį leidinį sukūrė „Statyba ir architektūra“ komanda, kurios dalimi tapo ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) alumnai Mintarė Palevičiūtė, Simonas Barsteiga ir statinių skaitmeninio ir informacinio modeliavimo technologijų centro inžinierius Žygimantas Pagalys.
Nuo žurnalo idėjos iki įgyvendinimo
Žurnalą kūrusi komanda siekė ne tik skatinti aukštųjų technologijų profesionalų įsitraukimą į industriją, bet ja sudominti ir jaunąją kartą.
„Labai norėjome, kad tai kalbėtų tiek apie globalius pokyčius, kurie labai smarkiai siejasi su statybų sektoriumi, tiek apie tai, kaip tai palies statybų aikštelės vidaus ateitį“, – pasakoja Ž. Pagalys.
DI žurnalo idėja gimė dar vasaros pradžioje: „Planavome rašyti apie dirbtinį intelektą, bet įsibėgėjus „ChatGPT“ naudojimo bumui ir nuolat tobulėjant kitiems kalbų modeliams, drauge su komanda pagalvojome plačiau bei nusprendėme dirbti išvien su dirbtiniu intelektu“, – pasakoja Ž. Pagalys.
Pasitelkiant DI, buvo nagrinėjamos tokios temos kaip „Dirbtinio intelekto vystymosi lygiai“, „Papildytoji realybė požeminių inžinierinių tinklų statyboje siekiant saugumo, tikslumo ir efektyvumo“, „Komunikacija AEC sektoriuje XXI a. Kas naujo?“, „Kaip išplėstinė realybė keičia BIM procesų valdymą AEC sektoriuje?“.
AEC sektoriaus stagnacija
Pasak statinių skaitmeninio ir informacinio modeliavimo technologijų centro inžinieriaus Ž. Pagalio, statybų sektorius yra dažnai aplenkiantis pasaulyje egzistuojančias inovacijas.
„Pradėkim nuo paprasto BIM (angl. Building information modeling) proceso atsiradimo, kuris yra pirmasis žingsnis į statybų skaitmeninį amžių. BIM dėka, kaupiami sisteminiai duomenys gali padėti statybų inovacijoms vystytis toliau. BIM duomenis galime atvaizduoti kitose technologijose, kaip, pavyzdžiui, virtuali (VR) ir papildytoji realybė (AR). Taip pat šie duomenys palengvina statybų proceso optimizavimą: sukūrimą, sekimą ir priežiūrą“, – savo mintimis dalinasi Ž. Pagalys.
Nuotrauka Alekso Jauniaus
Nuo žurnalo idėjos iki įgyvendinimo
Žurnalą kūrusi komanda siekė ne tik skatinti aukštųjų technologijų profesionalų įsitraukimą į industriją, bet ja sudominti ir jaunąją kartą.
„Labai norėjome, kad tai kalbėtų tiek apie globalius pokyčius, kurie labai smarkiai siejasi su statybų sektoriumi, tiek apie tai, kaip tai palies statybų aikštelės vidaus ateitį“, – pasakoja Ž. Pagalys.
DI žurnalo idėja gimė dar vasaros pradžioje: „Planavome rašyti apie dirbtinį intelektą, bet įsibėgėjus „ChatGPT“ naudojimo bumui ir nuolat tobulėjant kitiems kalbų modeliams, drauge su komanda pagalvojome plačiau bei nusprendėme dirbti išvien su dirbtiniu intelektu“, – pasakoja Ž. Pagalys.
Pasitelkiant DI, buvo nagrinėjamos tokios temos kaip „Dirbtinio intelekto vystymosi lygiai“, „Papildytoji realybė požeminių inžinierinių tinklų statyboje siekiant saugumo, tikslumo ir efektyvumo“, „Komunikacija AEC sektoriuje XXI a. Kas naujo?“, „Kaip išplėstinė realybė keičia BIM procesų valdymą AEC sektoriuje?“.
AEC sektoriaus stagnacija
Pasak statinių skaitmeninio ir informacinio modeliavimo technologijų centro inžinieriaus Ž. Pagalio, statybų sektorius yra dažnai aplenkiantis pasaulyje egzistuojančias inovacijas.
„Pradėkim nuo paprasto BIM (angl. Building information modeling) proceso atsiradimo, kuris yra pirmasis žingsnis į statybų skaitmeninį amžių. BIM dėka, kaupiami sisteminiai duomenys gali padėti statybų inovacijoms vystytis toliau. BIM duomenis galime atvaizduoti kitose technologijose, kaip, pavyzdžiui, virtuali (VR) ir papildytoji realybė (AR). Taip pat šie duomenys palengvina statybų proceso optimizavimą: sukūrimą, sekimą ir priežiūrą“, – savo mintimis dalinasi Ž. Pagalys.
Nuotrauka Alekso Jauniaus
Žurnalo „Statyba ir architektūra“ numerį galite rasti čia.
