Pasak Aplinkos apsaugos instituto mokslininko doc. dr. Tomo Januševičiaus, akustinių medžiagų gamyboje galima panaudoti įvairios prigimties atliekas – tiek organines, tiek polimerines, susidarančias žemės ūkyje, pramonėje ar buityje. Vis tik akustinių medžiagų gamybai tinka ne visos atliekos – greitai biodegraduojančių, maisto ir užterštų atliekų šiuo atveju panaudoti negalima. 

 

Prieš paverčiant akustinėmis medžiagomis, atliekos įprastai yra apdorojamos, susmulkinamos, o tuomet panaudojamos skirtingais būdais.

 

„Atliekos gali būti naudojamos kaip konstrukcijos užpildas ar priedas. Pavyzdžiui, plastiko, šlako ar gumos granulės panaudojamos betone ar asfalte. Kitas būdas – įvairių rišančių medžiagų pagalba pavertimas plokštėmis, pavyzdžiui, susidėvėjusių padangų gumos granulės šaltu arba karštu būdu suklijuojamos į akustines plokštes“, – vardija doc. dr. Tomas Januševičius.

 

Vis dėlto pagaminti medžiagas taip, kad jos ne tik gerai sugertų arba izoliuotų garsą, bet ir pasižymėtų pakankamai geromis mechaninėmis savybėmis, yra gana sudėtinga ir kelia daug iššūkių. 

 

„Nors pramonė vis labiau domisi akustinių medžiagų gamyba iš atliekų, reikia eksperimentuoti ir atlikti dar daug tyrimų. Jie reikalauja didelių laiko ir finansinių sąnaudų, todėl reikalinga parama“, – sako doc. dr. T. Januševičius.

 

Nauda – ir aplinka, ir piniginei

 

Augantis susidomėjimas atliekų panaudojimu akustinių medžiagų gamyboje – neatsitiktinis. Pasak mokslininko, tai iš dalies lemia ES žaliojo kurso reikalavimas, kad medžiagos atitiktų žiedinės ekonomikos principą. Siekiama, kad bent dalis medžiagų kompozitinėse konstrukcijose būtų perdirbtos. 

 

Be to, atliekos yra pigesnės už pirmines žaliavas, todėl toks akustinių medžiagų gaminimo procesas yra ekonomiškai naudingas. Vis tik tuo nauda neapsiriboja, tvirtina doc. dr. T. Januševičius. 

 

„Antrinis atliekų panaudojimas sumažina išmetamą CO2 kiekį, o gaminant kai kurias medžiagas CO2 netgi surenkamas iš aplinkos, pavyzdžiui, naudojant kanapes. Kadangi nereikia apdirbti pirminių žaliavų, sunaudojamas mažesnis energijos kiekis.

 

Be to, dalį atliekų panaudojus akustinių medžiagų gamyboje, sąvartynuose jų lieka mažiau, jas perdirbant neišskiria teršalai. Šiuo atveju galima panaudoti ir sunkiai perdirbamas atliekas“, – dalijasi  mokslininkas.

 

Prie atliekų panaudojimo gaminant akustines medžiagas prisideda ir VILNIUS TECH Aplinkos apsaugos instituto mokslininkai. Šiuo metu jie su su verslo atstovais vykdo projektą, kurio metu kuria triukšmą mažinantį barjerą, sudarytą iš perdirbto plastiko ir sudėvėtų padangų gumos. 

 

„Iš atliekų taip pat kuriame aktualias vėdinimo įrenginių konstrukcijas – vidines akustines atitvaras, kurios yra laidžios orui, tačiau sugeria ir mažina garsą. Šias konstrukcijas vėliau vėl bus galima perdirbti ir nekenkti aplinkai. Be to, iš sudėvėtų padangų granulių kuriame įvairios paskirties akustines plokštes, kurios pilnai atitinka žiedinės ekonomikos koncepciją“, – dalijasi docentas.