Lietuva yra pasaulinė lazerių kūrimo lyderė ir jos mokslininkų sukurti lazeriai plačiai naudojami pramonėje, medicinoje ar gyvybės mokslo centruose. Tačiau norint efektyviai taikyti šviesos technologijas, reikia užtikrinti precizinį lazerio spindulio krypties ir judėjimo trajektorijų valdymą. Šiam tikslui pasiekti naudojamos aukštos skyros optomechaninės ir mechatroninės pozicionavimo sistemos, kurios stipriai įtakoja lazerinių sistemų pritaikomumą. Pagrindiniai rodikliai, apibrėžiantys lazerio spindulio ar optinių elementų pozicionavimo sistemas - tai greitaveika, laisvės laipsnių skaičius ir skyra.

"Šios charakteristikos ypač aktualios gamyboje ar moksliniuose tyrimuose naudojamiems lazeriams, kur, pavyzdžiui, tiksliai nukreipus ir sufokusavus impulsinio lazerio spindulį paveikiama medžiagos atominė struktūra ir taip sukuriamos naujos medžiagos ar pakeičiamos egzistuojančių medžiagų savybės. Tokios lazerinės sistemos privalo turėti labai tikslias, nanometrinės skyros pozicionavimo sistemas, nes nuo jų valdymo tikslumo, priklauso ir lazerio taikymo galimybės", - pasakoja projekto vadovas, VILNIUS TECH FMF dekanas, prof. dr. Dalius Mažeika.

Vykdant veiklos projektą „Aukštos skyros daugelio laisvumo laipsnių pjezoelektrinės sistemos precizinėms technologijoms“, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH), Kauno technologijos universiteto (KTU) ir Vytauto didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų grupė sukūrė unikalias pjezoelektrines lazerinio spindulio nukreipimo, optinių lęšių pozicionavimo ir optinių filtrų valdymo pavaras. Šiuolaikinės lazerinės sistemos kelia aukštus reikalavimus ir lazerio spindulio pozicionavimo sistemoms t.y. jos turi būti kompaktiškos, užtikrinti nanometrinę skyrą, o  kartais netgi turi būti integruojamos į elektronikos grandynus. Trijų Lietuvos universitetų mokslininkų komanda vykdydami projektą sukūrė vieno ir kelių laisvės laipsnių pjezoelektrines pavaras, kurios atitinka šiuos reikalavimus, gali būti montuojamos tiesiogiai į spausdintines plokštes ir užtikrinti ypač aukštą lazerio spindulio nukreipimo tikslumą. Taip pat, mokslininkai sukūrė ypač tikslią lazerio spindulio intensyvumo valdymo pjezoelektrinę sistemą, valdomą nuolatinės ir kintamos srovės elektriniais signalais, penkių laisvės laipsnių pjezoelektrinę mobilią platformą, kuri leidžia tiksliai valdyti optinio lęšio židinio kampinę padėtį ir jo poziciją plokštumoje. 

Sukurtos pjezoelektrinės sistemos buvo patentuotos Europos patentų ir Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biuruose, tyrimų rezultatai pristatytos tarptautinėse konferencijose, paskelbtos aštuonios mokslinės publikacijos. Tyrimų rezultatai yra viešai prieinami verslo įmonėms ir akademinėms bendruomenėms, todėl tai leis išplėsti pjezoelektrinių sistemų taikymą precizinėms technologijoms.

Artimiau su yra Europos Sąjungos investicinių fondų veiksmų programos Nr. 01.2.2-LMT-K-718 veiklos „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“ projektu „Aukštos skyros daugelio laisvumo laipsnių pjezoelektrinės sistemos precizinėms technologijoms“ galite susipažinti čia.