Laikai, kai kelionės maršrutas būdavo planuojamas remiantis vien popieriniu žemėlapiu, jau seniai praeityje. Visgi net ir dabar įvairios transporto planavimo sistemos turi minusų – jos ne visada informuoja apie situacijas, iškylančias kelionės metu ir galinčias pakoreguoti maršrutą. Poreikis operatyviai reaguoti į pasikeitusias aplinkybes Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) mokslininkus paskatino ieškoti sprendimų. Apie atliktus tyrimus ir jų rezultatus kalbame su Verslo vadybos fakulteto docente daktare Aurelija Burinskiene.

Šie sprendimai – tai išmaniosios kontekstą atpažįstančių paslaugų sistemos, naudojamos efektyviems krovinių transportavimo kelionės maršrutams sudaryti. Prie šių sistemų kūrimo prisidėjo ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) komanda – doc. dr. Aurelija Burinskienė, habil. prof. dr. Dalė Dzemydienė, doc. dr. Kristina Čižiūnienė ir Arūnas Miliauskas.

„Kartu su komanda susisteminome šios srities žinias ir parengėme konceptualų modelį. Sukurtam konceptualiam modeliui pateikėme patentinę paraišką Pasaulinei intelektinės nuosavybės organizacijai“, – dalijasi Aurelija Burinskienė.

Anot doc. dr. A.Burinskienės, aplinkos kontekstą nustato ir pirminę informaciją surenka sensoriai. Tam, kad duomenys būtų surinkti ir perduoti į sistemas, kurios apdoroja pirminę informaciją, reikalingos el. duomenų perdavimo paslaugos. Dažniausiai tam yra pasitelkiamos daiktų interneto technologijos.

„Šiuo metu kalbame apie daiktų interneto technologijų vystymąsi, kuris, be abejo, palies transporto ir logistikos sektorius, todėl svarbus bus išmaniųjų paslaugų teikimas operatyviam krovinių transportavimui valdyti“, – apie projekto svarbą pasakoja mokslų daktarė.

Kaip konteksto atpažinimo sistemos gali būti integruotos į intelektualias transporto valdymo sistemas ir veikti krovininio transporto procesuose mokslininkai atskleidė monografijoje „Išmaniųjų kontekstą suvokiančių paslaugų krovinių gabenimui kūrimas skirtas operatyvinės veiklos valdymui“. Ją 2022 m. išleido prestižinė Springer leidykla.
 
Mokslininkų sprendimas turi pranašumą prieš kitus metodus

Mokslininkai atliko išsamius tyrimus, kurių metu daugiausia dėmesio skyrė krovinių pavojingumo situacijoms ir iš kooperuojančių daiktų interneto įrenginių bei aplinkos gautos informacijos vertinimui. Pagrindinis jų tikslas – naudojant inovatyvią ryšių tinklo infrastruktūrą, kontekstinės informacijos atpažinimo metodus ir daugiakriterinį duomenų naudingumo vertinimą pasiūlyti išmanią paslaugų teikimo sistemą, pritaikytą daugiafunkciams krovininio transporto logistikos poreikiams.

„Mokslinių tyrimų metu taikyti tyrimo metodai, susiję su komunikacijos technologijų galimybių panaudojimu, taip pat naudoti semantiniai žinių bazės formavimo, situacijų prognozavimo,  išmaniųjų paslaugų scenarijų modeliavimo  metodai, tokie kaip genetinio algoritmo meta-euristinis metodas, daugiakriteriniai duomenų naudingumo vertinimo metodai“, – sako Aurelija Burinskienė.

Naudojant šiuo metodus buvo pasiekta rezultatų, galinčių prisidėti prie operatyvaus krovinių transportavimo valdymo. Vienas iš pasiekimų – pasiūlyta metodologinė sistema, integruojanti algoritmus, naudojamus kontekstiniam aplinkybių suvokimui, situacijų nustatymui, transporto infrastruktūros objektų atpažinimui.

„Ji taip pat integruoja pranešimų svarbos vertinimo algoritmą, leidžiantį klasifikuoti pranešimus pagal jų svarbą transporto saugumui ir atsisakyti nereikalingų duomenų perdavimo vykdant nuolatinę krovinių transportavimo stebėseną“, – vardija VILNIUS TECH mokslininkė.

Tuo tarpu reagavimui į realias krovinių vežimo situacijas pasiūlytas struktūrinis metodas, įtraukiantis sukurtą operatyvinę sprendimų priėmimo sistemą. „Ji remiasi tokiais metodais kaip linijiniai ir nelijiniai matematiniai modeliai, matematiniai-statistiniai metodai ir prognozavimo metodai bei daugiakriterinio vertinimo metodai, kurie atsižvelgia į informacijos srautų ir saugos kriterijus.“

Intelektualiam transporto valdymui, kuomet pasitelkiamos konteksto atpažinimo sistemos, taikomas autorių eksperimentiškai išbandytas ir pasiūlytas genetinio algoritmo sprendimas. Jis turi pranašumą prieš kitus metodus, koreguojant pasirinktus transporto maršrutus ir gali ženkliai pagreitinti sprendimo priėmimą dėl alternatyvaus krovinio transportavimo maršruto pasirinkimo, ypač aktualų esant nenumatytoms krovinio transportavimo metu atsiradusioms aplinkybėms.

„Ateityje reikėtų kurti sistemos veikimo prototipą ir pradėtus tyrimus išplėtoti įvairiomis kryptimis, įtraukiant daugiau operatyviniam krovinių transportavimui aktualių situacijų ir tokiu būdu praplėsti sistemos pritaikomumą“, –  dalijasi doc. dr. A.Burinskienė.

Straipsnį rengė VILNIUS TECH Viešosios komunikacijos direkcijos išorinė komunikacijos projektų vadovė Giedrė Gedeikytė.

Nuotr. Alekso Jauniaus.