Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) novatorės, turinio kūrėjos, lektorės Aistės Ptakauskės kūrybinė ir ugdomoji veikla įvertinta ne vienu apdovanojimu. Ji – trijų prozos knygų autorė. Už vieną jų,  smulkiosios prozos rinkinį „Ieškau darbo!“ apdovanota Augustino Griciaus premija už geriausią metų prozos debiutą.  A. Ptakauskės dokumentinis filmas „Pasaulio virtuvė” apie imigrantes Lietuvoje įtrauktas į studijų programas ne viename Lietuvos bei užsienio universitete. Už trumpos formos interneto serialą „Gyvenimėlis“ tarptautiniame festivalyje „Seoul Webfest 2019” (Seulas, Pietų Korėja) moteriai įteiktas apdovanojimas „Geriausia kūrėja”. VILNIUS TECH novatorė yra kūrusi ne tik televizijos filmus ir serialus visiems didiesiems Lietuvos transliuotojams – LRT, LNK, BTV, TV3, bet ir vedusi meistriškumo kursus Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), Indijos, Prancūzijos, Belgijos bei Nyderlandų karalystės universitetuose. Nuo 2022 m. ji – Tarptautinės televizijos meno ir mokslo akademijos narė. Visa tai – tik dalis A. Ptakauskės apdovanojimų ir veiklų, kuriomis ji užsiima. Tad moteris, tikra savo srities profesionalė, pasakoja apie šiandienos turinį, esantį socialinėse medijose.


2022 m. buvote išrinkta Tarptautinės televizijos meno ir mokslo akademijos nare, kurioje vienintelė atstovaujate Lietuvą. Papasakokite, kas tai per organizacija, kodėl svarbu būti jos nare?


Tarptautinė televizijos meno ir mokslo akademija jungia per 900 narių iš daugiau kaip 50 pasaulio šalių. Visi šie žmonės – aukščiausio lygio profesionalai, atstovaujantys savo šalyse ir visame pasaulyje lyderiaujančius televizijos turinio transliuotojus, kūrėjus, gamintojus, platintojus ir tyrėjus. 

Tarptautinėje televizijos meno ir mokslo akademijoje jie nuolatos keičiasi idėjomis, pasiekimais, tariasi, kaip spręsti televizijos industrijoje kylančius iššūkius, aptarinėja, kaip formuoti savo įmonių bei globalios televizijos industrijos ateitį. 

Šios veiklos kulminacija – kasmet lapkričio mėn. Niujorke teikiami tarptautiniai „Emmy“ apdovanojimai, kuriais įvertinamos geriausios už Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ribų sukurtos televizijos laidos, transliacijos, serialai ir jų kūrėjai. 

Dalyvavimas šios organizacijos veikloje man suteikia neįkainojamų žinių apie naujausias globalios televizijos industrijos tendencijas, kurių dar nėra jokiuose leidiniuose ar viešai publikuojamuose šaltiniuose. Tai ir puiki galimybė užmegzti ryšius su aukščiausio lygio televizijos profesionalais iš viso pasaulio, susirasti partnerių naujiems projektams.  

Tarptautiniams „Emmy“ apdovanojimams pateiktų darbų peržiūra ir vertinimas – galimybė prisidėti prie pasaulinės televizijos industrijos kokybės standartų formavimo ir mokytis iš pačių geriausių savo srities specialistų.


Šiuolaikinė televizija – kokia ji? Kaip keitėsi pastaraisiais metais?


Televiziją beveik neatpažįstamai pakeitė spartus šiuolaikinių komunikacijos technologijų vystymasis. Žiūrovams jau nebereikia mesti visų darbų ir skubėti prie televizoriaus konkrečią valandą, kai bus rodoma jų mėgstama televizijos programa. Jie šią programą gali pasižiūrėti bet kuriuo jiems patogiu metu, per bet kurį patogų įrenginį. Tai reiškia, kad kardinaliai pasikeitė televizijos žiūrėjimo įpročiai. 

Televizija jau nebėra pramoga visai šeimai. Ji – pramoga, kuri gali tenkinti net ir labai nedidelių auditorijos grupių poreikius. Dėl to televizijos turinys tampa vis įvairesnis ir drąsesnis, besigilinantis į aktualias, specifines, o dažnai – ir labai opias visuomenės problemas. Televizija nebėra, kaip anksčiau, visuomenės normų puoselėtoja, ji vis ryžtingiau tas normas dekonstruoja ir kvestionuoja.


Ekspertai teigė, kad socialiniai tinklai pakeis televiziją, bet taip neįvyko. Priešingai – televizijos žiūrimumas tik išaugo. Kaip manote, kodėl?


Pati televizijos prigimtis leido puikiai prisitaikyti prie pagrindinio dalyko, kuris būdingas ir socialiniams tinklams – serijiškumo. Televizijos pasakojimai gali tęstis savaites ir mėnesius, jie gali būti pateikiami reguliariai. O būtent prie tokio pasakojimo būdo auditoriją pripratino socialiniai tinklai. 

Bet net ir prisitaikiusi prie visų technologinių pokyčių, televizija neprarado savo esmės – gebėjimo kurti intymaus tarpasmeninio santykio su žiūrovais ir atverti jiems dar nepažįstamus pasaulio klodus. Juk pats žodis televizija, visų pirma, reiškia pamatyti tai, kas toli. Toli ne tik atstumo, bet ir pasaulėvokos prasme – tai, apie ką galbūt niekada net nesusimąstėme.


Kokiais turinio kūrėjais turėtų būti Kūrybinių industrijų fakulteto studentai? Į ką, paskaitų metu, atkreipiate jų dėmesį? 


Atvirais pasauliui! Šiuolaikinės technologijos suteikia galimybes pasiekti auditoriją bet kuriame pasaulio taške. Bet vien tik išmanyti technologijas nepakanka. Norint rasti ryšį su auditorija, reikia suprasti jos įpročius, mąstyseną, emocinius poreikius. O tai galima padaryti, tik bendraujant su kuo įvairesniais žmonėmis.

Atvirumas nuomonių ir pasaulėžiūrų įvairovei gali padėti susirasti net tik auditoriją, bet ir bendraminčių bet kuriame pasaulio krašte. Kadangi garso ir vaizdo įrašymo įranga dabar nesunkiai prieinama visiems, pradedantiesiems kūrėjams dažnai susidaro įspūdis, kad jie gali viską padaryti vieni patys. Bet tai – pavojingiausias mitas, kuriuo tik galima patikėti! 

Gerai dirbanti, profesionali ir išmintingai suformuota komanda visada sukurs įdomesnį, vertingesnį ir kokybiškesnį turinį, negu bet kuris pavienis asmuo.