Pastaraisiais metais skaitmeniniai ženkliukai pasaulyje įgyja vis didesnę reikšmę visą gyvenimą trunkančio mokymosi ir jo metu įgytų kompetencijų pripažinimo srityje. Jie yra technologiškai saugūs, lengvai patikrinami, leidžiantys sužinoti detalią informaciją už ką ir kada buvo gauti, kas juos išdavė. Be to, jais galima lengvai dalintis socialiniuose tinkluose, interneto svetainėse, skaitmeniniuose gyvenimo aprašymuose. Kadangi skaitmeniniai ženkliukai padeda pripažinti studentų pasiekimus, pranešti apie jų išskirtinius gebėjimus ar aktyvumą, juos vis dažniau naudoja ir universitetai. Tiesa, pastarieji gana dažnai painiojami su mikrokredencialais – papildomais, formalizuoto ugdymo elementais. 
 

Įvertinant įvairiapusio tobulėjimo naudą ateities darbo rinkai, Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) sukūrė unikalią, sužaidybintą skaitmeninių ženkliukų sistemą, padedančią pripažinti neformalių veiklų metu įgytas žinias ir kompetencijas. Nors sistema pradėjo veikti tik  rugsėjo mėnesį, ji jau susilaukė didžiulio studentų susidomėjimo – iš viso jau išduota daugiau nei 4 tūkst. ženkliukų.
 

Pandemija sumažino studentų aktyvumą ir tarptautiškumą  
 

Pasak skaitmeninių ženkliukų sistemos kūrimo ir plėtros vadovės dr. Ingridos Leščauskienės, idėja sukurti šią sistemą kilo siekiant padidinti studentų motyvaciją dalyvauti tarptautinėse veiklose. Pandemijos metu buvo apribotas judėjimas tiek šalyje, tiek ir už jos ribų, tad studentai prarado galimybes studijuoti užsienyje pagal „Erasmus+“ studijų ar praktikos programas, išvykti į trumpalaikius tarptautinius mokymus. Visa tai turėjo neigiamų pasekmių – pasibaigus pandemijai studentų motyvacija vykti į kitas šalis bei įgyti tarptautinės patirties pastebimai sumažėjo.
 

„Skaitmeniniai ženkliukai buvo pasirinkta kaip inovatyvi, sužaidybinta priemonė, leidžianti universitetui padidinti studentų aktyvumą dalyvauti tarptautiškumą skatinančiose veiklose, pripažinti jų metu įgyjamas kompetencijas. Tačiau gana greitai įžvelgėme ir didesnį šios priemonės panaudojimo potencialą, todėl į VILNIUS TECH skaitmeninių ženkliukų sistemos kūrimo procesą įtraukėme ir kitų universitete veikiančių padalinių atstovus. Šiuo metu „Vilko“ vardu vadinama sistema apima „Karjeros“, „Tarptautiškumo“, „Mokslo ir inovacijų“, „Sporto ir sveikatingumo“, „Meno ir kultūros“, „Studentų atstovybės“ bei „VILNIUS TECH Meikerio“ programas“, – pasakoja VILNIUS TECH atstovė.
 

Lygiais pagrįsta sistema padeda užsibrėžti ilgalaikius tikslus
 

Dr. I. Leščauskienė teigia, kad sistemingas, lygiais pagrįstas tobulėjimas – VILNIUS TECH skaitmeninių ženkliukų sistemos išskirtinumas ne tik Lietuvos, bet ir pasauliniame kontekste. Kuriant „Vilko“ struktūrą buvo pasitelktos efektyviausios kompiuterinių žaidimų lygių projektavimo praktikos, padedančios užtikrinti ilgalaikę besimokančiųjų motyvaciją ir įsitraukimą.
 

„Šią naują karjerai ir asmeniniam tobulėjimui skirtą sistemą sudaro septyni pasauliai (programos), kuriuose gyvena keturių skirtingų galingumų vilkai – dalyvavimo, veiklų, meta ir uber lygių. Žaidėjo tikslas – tapti pačiu stipriausiu vilku. Tam jis turi susikurti skaitmeninių ženkliukų rinkimo strategiją, vykdyti su ja susietas veiklas, pateikti įrodymus programų administratoriams ir gauti jų patvirtinimą. Skirtingas programas sudarantys skaitmeniniai ženkliukai skiriasi: lengviausia gauti dalyvavimo ženkliukus, jie skiriami už  dalyvavimą fakultetų ir universiteto organizuojamuose renginiuose, atvirose paskaitose, ekskursijose į įmones. Tai pati dinamiškiausia „Vilko“ dalis, nes studentams skirtų  renginių ir mokymų įvairovė VILNIUS TECH – tikrai plati. Sudalyvavus bent dviejuose renginiuose galima pereiti į aukštesnį – veiklos vilkų lygį“, – apie projektą pasakoja skaitmeninių ženkliukų sistemos kūrimo ir plėtros vadovė.
 

Ji taip pat pabrėžia, kad, pavyzdžiui, norint gauti „Erasmus+“ studijų ženkliuką, reikia mažiausiai tris mėnesius studijuoti užsienyje, o norint gauti seniūno ženkliuką (veiklos lygmens), reikia bent dvejus metus eiti akademinės grupės seniūno pareigas.  Norint gauti antrojo, meta lygmens ženkliuką, reikia surinkti du ar tris veiklos ženkliukus, o turint reikiamą kiekį meta lygmens vilkų, pagaliau galima tapti aukščiausiojo, uber lygmens vilku, pabrėžiančių išskirtinį aktyvumą pasirinktoje srityje.
 

Studentus skaitmeninius ženkliukus rinkti motyvuoja noras išbandyti įvairias veiklas
 

Pirmo kurso Elektronikos inžinerijos studijų programos studento Renaldo Badikonio, aktyviai renkančio VILNIUS TECH skaitmeninius ženkliukus, teigimu, pastarieji jam priminė jau gerai žinomus kompiuterinių žaidimų pasiekimus (angl. Achievements), kuriuos žaidėjas gauna atlikęs tam tikras užduotis, įveikęs iššūkius. Jis, dar būdamas vaikas, mėgo juos rinkti, kolekcionuoti ir lygintis su kitais žaidėjais.
 

„Šiuos ženkliukus mane dar labiau paskatino rinkti mano mėgiama lektorė Dovilė Kurpytė–Lipnickė, pranešusi, jog už juos prie studijų diplomo bus įmanoma gauti kompetencijų aplanką, kuris bus reikšmingas po studijų integruojantis į darbo rinką. Šis faktas labai mane nudžiugino, nes mano, kaip studento, tikslas – jaustis užtikrintam, jog ateityje tikrai turėsiu gerai apmokamą darbą. Šių skaitmeninių ženkliukų rinkimas – būdas įrodyti, jog aš to esu vertas“, – teigia R. Badikonis.
 

Ketvirto kurso Verslo vadybos studijų programos studentė Gintarė Byčenkaitė, šiuo metu turinti didžiausią skaitmeninių ženkliukų kolekciją, pasakoja, kad įvairias veiklas, už kurias pastarieji suteikiami, ji vykdė ir prieš atsirandant VILNIUS TECH skaitmeninių ženkliukų sistemai. Tačiau jai atsiradus, G. Byčenkaitė pradėjo registruoti savo atliktus darbus ir gerokai nustebo, nes jų įgyvendinusi buvo išties nemažai.
 

„Ženkliukų rinkimas – natūralus procesas, kurį laikau svarbiu profesinio augimo laipteliu. Labiausiai didžiuojuosi publikuotais straipsniais, kurie yra parašyti vadovaujant doc. dr. Aurelijai Burinskienei bei pirmuoju universitete gautu uber lygmens ženkliuku. Man tai be galo svarbu – visa tai suteiks daugiau galimybių norint tęsti studijas aukštesnėse pakopose, o nuolatinis tobulėjimas ir naujos kompetencijos yra integrali mokslinės veiklos dalis“, – pasakoja G. Byčenkaitė.