Tarptautinė saulės energijos bendrovė (ISES-Europe) gegužės 3-ąją paskelbė Saulės diena. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į saulės energijos galimybes, primena apie saulės galios neįkainojamą potencialą spręsti energetikos problemas, mažinti anglies dioksido išmetimus ir kovoti su klimato kaita. Saulės moduliai, anksčiau laikyti prabanga, dabar tampa kasdienybe miestų teritorijose ir net tolimose vietovėse, neturinčiose prieigos prie tradicinių elektros tinklų. Ši saulės energijos demokratizacija suteikia galimybę bendruomenėms gaminti savo švarią energiją ir mažinti priklausomybę nuo fosilinių kuro šaltinių.

Miestuose investuojant į saulės infrastruktūrą galima ne tik sumažinti anglies dioksido kiekį, bet ir sukurti darbo vietas, skatinti ekonominį augimą ir padidinti energetinį saugumą. Tokios iniciatyvos kaip saulės energijos naudojimas viešųjų pastatų apšvietimui, viešbučiams ir skatinimas gyventojams įrengti saulės baterijas ant savo namų, gali prisidėti prie tvaraus ir atsparaus miesto kūrimo.

Ši diena yra puiki proga visuomenei primini apie saulės energijos privalumus ir įkvėpti imtis veiksmų. Ar tai būtų tvariosios energetikos politikos rėmimas, ar saulės baterijų įrengimas ant savo namo, kiekvienas galime prisidėti prie perėjimo prie aplinkai nekenksmingos energijos.
    

	Bond, P. (2022). „Solar Surveyors: Observing the Sun from Space“ – pasakojimas apie žmonijos pastangas per amžius perprasti tikrąją Saulės sistemos dominuojančio objekto – Saulės – prigimtį. Apdovanojimų pelnęs Peteris Bondas išsamiai aprašo, kaip per tūkstantmečius mūsų idėjos apie Saulę pasikeitė, pradedant klasikinės astronomijos paprastais stebėjimais ir tęsiant teleskopinius stebėjimus iki branduolinės fizikos amžiaus. Jis parodo, kaip mes atradome Saulės pagrindines charakteristikas – jos atstumą, dydį, temperatūrą ir sudėtį – ir paskui aprašo, kaip, naudodami vis sudėtingesnius prietaisus, sužinojome apie Saulės milžinišką energijos išleidimą, jos atmosferą ir sprogimus, kurie iššauna magnetizuoto dujų debesį ir aukštos energijos daleles. Didžioji dalis šios knygos skirta Kosmoso amžiui. Kiekviena iš misijų yra išsamiai aprašyta, pateikiant jų tikslų, kosminių laivų dizaino, mokslinių krovinių ir rezultatų santraukas. Knyga taip pat žvelgia į ateitį, aprašydama būsimas misijas, kurios padės atskleisti likusias Saulės paslaptis.
	Bradford, T., & Fairbank, S. (2006). „Solar Revolution: The Economic Transformation of the Global Energy Industry“ – pristato inovatyvę analizę apie perėjimą prie saulės energijos, ypač fotovoltinių ląstelių naudojimą. Jis tvirtina, kad šis perėjimas ne tik yra ekonomiškai naudingas ir neišvengiamas, bet, palyginti su informacijos ir ryšių technologijų revoliucija, turės transformacinį poveikį. Bradfordas prognozuoja, kad per ateinančius dvidešimt metų saulės energija taps geriausiu ir pigiausiu pasirinkimu daugumai elektros ir energijos taikymų. Jis pabrėžia, kaip fotovoltinių ląstelių pramonės plėtra padarė tiesioginį elektros generavimą iš fotovoltinių ląstelių ekonomiškai efektyviu ir įgyvendinamu. Nors daugelis mano, kad fotovoltinė technologija yra skirta tik premium rinkos segmentui, Bradfordas rodo, kad ji jau tapo populiari pagrindiniams namų ūkiams ir verslams daugelyje pasaulio rinkų. Jis teigia, kad saulės energija galiausiai taps pigiausiu energijos šaltiniu beveik visose rinkose ir vietose dėl jos gebėjimo apeiti tradicinį elektros tinklą. Didėjant fotovoltinių ląstelių gamybai ir mažėjant išlaidoms, paklausa viršys pasiūlą dar metams į priekį. Bradfrodas tvirtina, kad saulės revoliucija jau vyksta ir bus tokia transformacinė kaip praėjusio amžiaus informacijos ir ryšių technologijų revoliucijos.
	Engvold, O., Vial, J.-C., & Skumanich, A. (2018). „The Sun As a Guide to Stellar Physics“ – knyga iliustruoja saulės reikšmę suprasti žvaigždes. Nuosekliai nuo teorijų iki modeliavimo, skaitinių simuliacijų, prietaisų ir duomenų apdorojimo, knygoje pateikiama apžvalga to, ką šiuo metu suprantame ir kaip saulė gali būti modelis, kurį pasitelkus galime gauti daugiau žinių apie žvaigždžių fiziką. Taip pat knyga atnaujina saulės fizikos naujienas ir jų taikymą žvaigždžių fizikai, stiprindama saulės-žvaigždžių sąsają ir apibendrindama tai, ką žinome apie Saulę žvaigždžių, kosmoso ir geofizikos bendruomenėms. Knyga taip pat pritaiko stebėjimus, teorinį supratimą, modeliavimo galimybes ir fizinius procesus, pirmiausia atskleistus saulei, žvaigždžių fizikos studijoms, ir iliustruoja, kaip Proksimos Solaris studijos prisidėjo prie pažangos erdvės moksle, žvaigždžių fizikoje ir susijusiose srityse.
	Hemingway, E. (2004). „Fiesta: The Sun Also Rises“ – šis klasikinis Hemingway romanas pasakoja apie Amerikos ir Europos kultūrų susidūrimą ir keliavimą po Ispaniją. Nors knyga tiesiogiai nesisieja su saulės energija, ji gali suteikti įdomių minčių apie gyvenimo prasmę ir gyvenimo kokybę, kurios yra svarbios ir saulės energijos kontekste. Hemingway kūrinyje daug dėmesio skiriama bendravimui, draugystei, meilės paieškoms ir gyvenimo iššūkiams, kuriuos herojai patiria keliaudami po Ispaniją. Tai klasikinis romanas, kuriame galima rasti gilesnių prasmių ir apmąstymų, kurie siejasi su gyvenimo esme ir žmogaus sąveika su pasauliu.
	Lem, S. (1978). „Soliaris“ – šis klasikinis mokslinės fantastikos kūrinys pakviečia skaitytojus į paslaptingą planetą, kurios paviršių dengia gyvosios jūros. Knyga ne tik atskleidžia mokslininkų ekspedicijos į šią paslaptingą vietą nuotykius, bet ir suteikia galimybę giliau pažvelgti į žmonių sąveiką su gamta bei suprasti saulės energijos svarbą. Lem pasitelkia įdomius veikėjus ir įtemptą siužetą, priversdamas skaitytojus klausinėti apie žmogaus vaidmenį pasaulyje ir mūsų supratimą apie kosmoso paslaptis. „Soliario“ siužetas – daugiasluoksnis, jame persipina intymumas ir meilė, žmogaus pasąmonės gelmės, detektyvo linija, mokslinė analizė. Tai knyga apie žmogaus bandymą pažinti nežemiško proto prigimtį ir nežemiško proto bandymą pažinti žmogų.
	Lynall, G. (2020). „Imagining Solar Energy: The Power of the Sun in Literature, Science and Culture“ – autoriaus tyrinėja daugiaplanį ryšį tarp žmonijos ir saulės energijos literatūroje, moksle ir kultūroje. Tyrinėjant įvairias saulės energijos reprezentacijas, jų poveikį žmogaus suvokimui ir elgesiui aprašoma, kaip saulės galia buvo įsivaizduojama, mitologizuojama ir apmąstoma per visą istoriją. Nuo senovės mitų iki šiuolaikinės mokslinės fantastikos, Lynall tyrinėja būdus, kaip saulės energija buvo konceptualizuojama ir naudojama skirtinguose laikotarpiais ir kultūriniuose kontekstuose. Analizuodama literatūrines kūrinius, mokslinius pažangumus ir kultūrinius artefaktus, knyga pabrėžia ryšį tarp žmogaus vaizduotės, technologinių inovacijų ir ekologinės sąmonės. Per savo tarpdisciplininį požiūrį „Įsivaizduojant saulės energiją“ atskleidžia istorinius, socialinius ir kultūrinius saulės galios aspektus, išryškindama jos svarbą tiek kaip mokslinio reiškinio, tiek kaip kultūrinio simbolio.
	Marcinkevičius, M. (2019). „Juodoji Vilniaus saulė“ – tarpukario Vilnius. Pats viduržiemis prieš Kalėdas. Ant ryto saulės auksinamo apšerkšnijusio stogo sėdi keistas pusnuogis jaunuolis, o iš varpinės bokšto jį stebi paslaptingas neūžauga senis, saugomas žilagalvio varno. Neūžaugą smelkia nuojauta, kad virš Vilniaus kaupiasi sunkus nelaimės debesis ir niekas negali nuo jo apginti. Nebent... Nebent Vilnių saugoti imtųsi keistasis jaunuolis, kurį likimas į šį miestą atvedė iš tolimojo Tibeto kalnų. Jo laukia sunkūs išbandymai. Netikėtas, nepaprastas ir iki paskutinio puslapio įtraukiantis romanas „Juodoji Vilniaus saulė“ trina bet kokias ribas tarp fikcijos ir tikrovės. Jame kartu veikia istorinės asmenybės ir išgalvoti veikėjai, pinasi lietuvių, žydų, lenkų, rusų kultūros, gausu nuotykių ir keisčiausių nutikimų, aistros, neapykantos, juoko ir mistinių ženklų... O virš viso miestelėniško šurmulio sklendžia geroji Vilniaus dvasia, kurios negali nepamilti.
	Roy, A. (2005). „Mažmožių dievas“ – šis romanas apie Indijos kultūrą ir visuomenę taip pat gali suteikti įžvalgų apie saulės energijos naudojimą ir vaidmenį gyvenime. Knyga nagrinėja įvairius socialinius ir politinius klausimus, taip pat žmonių ryšį su gamta ir aplinka. Poetiškoje knygoje septynerių metų mergaitės akimis vaizduojama vaikystės ir meilės istorija. Po 31 metų ji grįžta į griūvančius gimtuosius namus žaliojoje Keraloje ir prisimena šiuose namuose gyvenusius žmones: aklą senelę, gašlūną dėdę Čaką, besidedantį marksistu, viso pasaulio nekenčiančią giminaitę Mažę-kočamą, nuskendusią pusseserę iš Anglijos, dvynį brolį, kurio protas neatlaikė anų baisių įvykių, vienišą gražuolę motiną ir neliečiamąjį Veluthą, gyvybe užmokėjusius už meilę… „Mažmožių Dievas“ – didinga indiška melodrama, kupina sąmojo ir išmonės. Tai pirmasis ir vienintelis indės A. Roy romanas, apdovanotas 1997 m. prestižine Bookerio premija, o kritikų priskirtas prie įdomiausių ir vertingiausių XX a. knygų, išversta į daugiau kaip 40 kalbų. Visus Holivudo pasiūlymus ekranizuoti romaną autorė atmetė.
	Satpathy, R., & Pamuru, V. (2021). „Solar PV power: design, manufacturing and applications from sand to systems“ – detalizuoja Saulės PV (fotovoltinės) energijos akumuliacijos proceso naujoves. Be to, knygoje aptariami pagrindiniai aspektai, tokie kaip saulės PV sistemų žemės montavimas, prijungtas prie elektros tinklo ir optimizavimas, ekonominės analizės, patikimumas ir veikimas. Taip pat pristatomos Saulės produktų technologijos ir patikimumo pažangos bei saulės PV elektrinių veikimas, operatyvinis ir priežiūros aspektai su pažangiomis diagnostikos technikomis, todėl ši knyga yra puiki informacijos šaltinis. Kadangi gamybos procesas sparčiai kinta, yra būtina, kad saulės elementai ir saulės PV moduliai prisitaikytų prie naujų produktų, ypač atsižvelgiant į patikimumą, finansinius aspektus ir veikimą.
	Siewers, A. K. (2013). „Re-imagining Nature: Environmental Humanities and Ecosemiotics“ – šioje knygoje tirta, kaip žmonės suvokia gamtą ir kaip su ja sąveikauja, remdamasi aplinkosauginėmis humanitarinėmis ir ekosemiotikos teorijomis. Ji atveria naujas perspektyvas ir supratimus apie žmonių santykį su gamta. Tyrinėjamos naujos aplinkosaugos studijų srities, kuriose komunikacija ir prasmė laikomos pagrindinėmis ekologinio gyvenimo dalimis, siekiant tvarumo. Knygoje analizuojamas kraštovaizdis kaip pasakojimas, o naudojant teorinius modelius iš ekofenomenologijos ir ekosemiotikos, nagrinėjamos teksto ir kraštovaizdžio sąsajos literatūroje, istorijoje ir filosofijoje.

Pasiskolinti knygas į namus galite per VILNIUS TECH Virtualiąją biblioteką. 
Gavę pranešimą apie paruoštą užsakymą, atvykite pasiimti leidinių į nurodytą vietą: Centrinę biblioteką (I a. holas) ar skaityklą fakultete.

O gal jau skaitėte šias rekomenduojamas knygas? Pasidalinkite savo įžvalgomis VILNIUS TECH SKAITO projekte >>>
VILNIUS TECH bendruomenės interviu ir rekomenduojamas knygas rasite čia >>>