Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centras
Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centro naujienos
VILNIUS TECH SKAITO mokslas: Tarptautinė ozono sluoksnio apsaugos diena
2021-09-17
VILNIUS TECH SKAITO mokslas: Tarptautinė ozono sluoksnio apsaugos diena
Tarptautinės ozono sluoksnio apsaugos dienos proga rubrikoje „VILNIUS TECH SKAITO mokslas“ siūlome susipažinti su moksline informacija apie ozono sluoksnį. Bibliotekos prenumeruojamos duomenų bazės Environment Complete straipsnyje Ozone: From Discovery to Protection apžvelgiami moksliniai tyrimai nuo ozono aptikimo atmosferoje iki lenktynių su laiku stabdant ozono sluoksnio nykimą.
Ozonas yra cheminis junginys aptinkamas ore nuo Žemės paviršaus iki maždaug 50 km aukščio, tačiau didžiausia jo koncentracija yra 8-20 km aukštyje. Ši Žemės atmosferos dalis ir yra vadinama ozono sluoksniu. Žemės paviršiuje ozonas yra nuodingas, tačiau aukščiau atmosferoje esantis ozonas absorbuoja ultravioletinę radiaciją ir atlieka skydo vaidmenį, kuris saugo žemės paviršių nuo pavojingos Saulės ultravioletinės spinduliuotės.
1985 metais buvo pastebėta ozono sluoksnio „skylė“ virš Antarkties. Iš pradžių buvo manoma, kad ozono sluoksnio plonėjimas būdingas tik Antarkties regionui, tačiau 1991 metais ozono „skylės“ buvo pastebėtos ir Šiaurės pusrutulyje, virš Vakarų Europos ir šiaurinėje Norvegijoje.
Manoma, kad ozono sluoksnio nykimas sietinas su pastaraisiais dešimtmečiais padažnėjusiais odos vėžio susirgimais, ultravioletiniai spinduliai daro neigiamą poveikį akių tinklainei, manoma, kad turi įtakos planktono ir žuvų mailiaus nykimui taip pat žemės ūkio kultūrų derliaus mažėjimui.
1985 m. NASA paskelbė, kad jų atlikti tyrimai patvirtino, jog ozono nykimui įtaką daro chlorfluorangliavandenilio (CFC) junginiai, vadinamieji freonai, kurie naudojami šaldytuvų, lakų, dezodorantų, izoliacinių medžiagų, tepalų ir valymo priemonių gamyboje. Tais pačiais metais 100 šalių pasirašė Vienos konvenciją, o 1987 m. buvo pasirašytas Monrealio protokolas, kuriuo šalys įsipareigojo riboti ozoną ardančių medžiagų naudojimą gamyboje.
Praėjus beveik 30 metų po susitarimo pastebėtas ozono sluoksnio atsikūrimas: Emergence of healing in the Antarctic ozone layer. Tačiau atsikvėpti kol kas negalima, nes 2020 m. pavasarį vėl užfiksuotas rekordiškai žemas ozono kiekis Arktyje: Record low ozone values over the Arctic in boreal spring 2020.
Jeigu studijuojate, tyrinėjate ar tiesiog domitės aplinkosauginėmis temomis, moksliniais tyrimais paremtą informaciją rasite VILNIUS TECH Bibliotekos prenumeruojamoje duomenų bazėje Environment Complete EBSCOhost platformoje. Joje pateikiama daugiau nei 900 mokslinių pilno teksto žurnalų aplinkosaugos technologijų, gamtos išteklių, taršos ir atliekų tvarkymo, atsinaujinančių energijos šaltinių, ekologijos, jūrų ir gėlųjų vandenų mokslo, geografijos, viešosios politikos, miesto planavimo ir susijusiomis temomis.
Prieiga prie duomenų bazės iš namų galima prisijungus prie VILNIUS TECH kompiuterių tinklo per VPN.
Daugiau VILNIUS TECH prenumeruojamų mokslinių duomenų bazių rasite bibliotekos duomenų bazių skiltyje >>>
Ozonas yra cheminis junginys aptinkamas ore nuo Žemės paviršaus iki maždaug 50 km aukščio, tačiau didžiausia jo koncentracija yra 8-20 km aukštyje. Ši Žemės atmosferos dalis ir yra vadinama ozono sluoksniu. Žemės paviršiuje ozonas yra nuodingas, tačiau aukščiau atmosferoje esantis ozonas absorbuoja ultravioletinę radiaciją ir atlieka skydo vaidmenį, kuris saugo žemės paviršių nuo pavojingos Saulės ultravioletinės spinduliuotės.
1985 metais buvo pastebėta ozono sluoksnio „skylė“ virš Antarkties. Iš pradžių buvo manoma, kad ozono sluoksnio plonėjimas būdingas tik Antarkties regionui, tačiau 1991 metais ozono „skylės“ buvo pastebėtos ir Šiaurės pusrutulyje, virš Vakarų Europos ir šiaurinėje Norvegijoje.
Manoma, kad ozono sluoksnio nykimas sietinas su pastaraisiais dešimtmečiais padažnėjusiais odos vėžio susirgimais, ultravioletiniai spinduliai daro neigiamą poveikį akių tinklainei, manoma, kad turi įtakos planktono ir žuvų mailiaus nykimui taip pat žemės ūkio kultūrų derliaus mažėjimui.
1985 m. NASA paskelbė, kad jų atlikti tyrimai patvirtino, jog ozono nykimui įtaką daro chlorfluorangliavandenilio (CFC) junginiai, vadinamieji freonai, kurie naudojami šaldytuvų, lakų, dezodorantų, izoliacinių medžiagų, tepalų ir valymo priemonių gamyboje. Tais pačiais metais 100 šalių pasirašė Vienos konvenciją, o 1987 m. buvo pasirašytas Monrealio protokolas, kuriuo šalys įsipareigojo riboti ozoną ardančių medžiagų naudojimą gamyboje.
Praėjus beveik 30 metų po susitarimo pastebėtas ozono sluoksnio atsikūrimas: Emergence of healing in the Antarctic ozone layer. Tačiau atsikvėpti kol kas negalima, nes 2020 m. pavasarį vėl užfiksuotas rekordiškai žemas ozono kiekis Arktyje: Record low ozone values over the Arctic in boreal spring 2020.
Jeigu studijuojate, tyrinėjate ar tiesiog domitės aplinkosauginėmis temomis, moksliniais tyrimais paremtą informaciją rasite VILNIUS TECH Bibliotekos prenumeruojamoje duomenų bazėje Environment Complete EBSCOhost platformoje. Joje pateikiama daugiau nei 900 mokslinių pilno teksto žurnalų aplinkosaugos technologijų, gamtos išteklių, taršos ir atliekų tvarkymo, atsinaujinančių energijos šaltinių, ekologijos, jūrų ir gėlųjų vandenų mokslo, geografijos, viešosios politikos, miesto planavimo ir susijusiomis temomis.
Prieiga prie duomenų bazės iš namų galima prisijungus prie VILNIUS TECH kompiuterių tinklo per VPN.
Daugiau VILNIUS TECH prenumeruojamų mokslinių duomenų bazių rasite bibliotekos duomenų bazių skiltyje >>>