VILNIUS TECH SKAITO vasarą – sezoninė rubrika, kurioje pristatome naujausias ir geriausiai vertinamas lietuvių bei užsienio autorių knygas. Šįsyk kviečiame susipažinti su detektyvinių romanų ir psichologinių trilerių žanru – kūriniais, pasižyminčiais įtempta atmosfera, intriguojančiais personažais ir netikėtais siužeto vingiais. Šios knygos puikiai tiks ieškantiems intelektualiai ir emociškai gilios skaitymo patirties.

Pasiskolinti grožinės literatūros knygas į namus galite per VILNIUS TECH Virtualiąją biblioteką. Gavę pranešimą apie paruoštą užsakymą, atvykite pasiimti leidinių į nurodytą vietą: Centrinę biblioteką (I a. 101 kab.) ar skaityklą fakultete. 

	Helen Fields Tobulas nusikaltimas Tamsiausią savo akimirką esi pats pažeidžiamiausias... Stivenas Beris ketina nušokti nuo tilto šalia Edinburgo, bet paskutinę akimirką jo gyvybę išgelbsti savižudybių prevencijos konsultantas, kuris jį atkalba nuo pragaištingo poelgio. Deja, neilgam – po savaitės sumaitotas Stiveno kūnas randamas aukštos uolos papėdėje... Detektyvams inspektoriams Lukui Kalanakui ir Avai Terner kyla rimtų abejonių, ar šįsyk Stivenas ryžosi šokti pats, ar buvo nustumtas... Jiedviem betiriant šio nutikimo aplinkybes, pasipila ir daugiau abejotinų savižudybių: vonioje randama negyva moteris, vyras, kraupiu būdu nutrenktas elektros srovės... Tariamų savižudžių mirtys visai nepanašios į impulsyvius bandymus nusižudyti, o veikiau į kruopščiai suplanuotas žmogžudystes. Kalanakas ir Terner nežino, kaip arti yra jų ieškomas nusikaltėlis, nes psichopatiškas žudikas Edinburge su kiekviena atimta gyvybe įgauna vis daugiau pasitikėjimo...
	Jane Harper Sausra Detektyvas „Sausra“ – debiutinis rašytojos Jane Harper kūrinys, pelnęs gausybę apdovanojimų, sulaukęs ypač didelio skaitytojų susidomėjimo ir įvertintas kaip viena įsimintiniausių 2016 metų detektyvo žanro knygų. Kievaros miestelyje Australijoje lietaus nebuvo jau dvejus metus. Negailestingos, visa žudančios sausros išsekinti gyventojai išgyvena sunkius laikus. Įtampa tampa nepakeliama, kai žmones sukrečia Hadlerių šeimos tragedija: pirma nušovęs savo žmoną ir šešiametį sūnų, Lukas Hadleris nusišauna pats. Bent jau tokia nelaimės versija tikima. Jane Harper (Džeinė Harper, g. 1980 m.) – rašytoja, gimusi Mančesteryje, tačiau nuo aštuonerių augusi Australijoje. Vėliau grįžusi į Jungtinę Karalystę, kur pabaigė anglų filologijos ir istorijos studijas. Daugiau nei 13 metų dirbusi žurnalistinį darbą, Jane Harper išbandė savo jėgas nuotoliniuose kūrybinio rašymo kursuose, kurių metu atliekamos užduotys galiausiai tapo stulbinamos sėkmės sulaukusiu detektyvu „Sausra“.
	Anthony Horowitz Apie šarkų žmogžudystes „Apie šarkų žmogžudystes“ – „New York Times“ bestseleris, dienraščio „The Washington Post“, žurnalo „Esquire“ ir JAV Nacionalinio visuomeninio radijo (NPR) „Metų knygos“ rinkimų nugalėtojas, taip pat detektyvinės literatūros „Macavity“ geriausio metų romano premijos laimėtojas. Tai dvigubas galvosūkis detektyvų mėgėjams: romanas romane, kur redaktorė, skaitydama naują leidyklai atsiųstą rankraštį, pamažu pati tampa detektyve. Netradicinis stilius, naujai interpretuojantis klasikinį Agathos Christie nusikaltimų žanrą, detektyvu meistriškai paverčia ir kiekvieną skaitytoją.  Anthony Horowitz (Entonis Horovicas, g. 1955 m.) yra vienas originaliausių ir produktyviausių šiuolaikinių britų detektyvų kūrėjų, profesionaliu rašytoju tapęs vos 20-ies. Iki šiol jo bibliografijoje jau yra daugiau nei pusšimtis knygų vaikams, keliolika romanų suaugusiems, nemažai komiksų, filmų ir TV serialų scenarijų.  2011-aisiais autorius sulaukė ypatingo pripažinimo: Arthuro Conan Doyle’io fondas A. Horowitzą pasirinko kaip oficialų Šerloko Holmso istorijos tęsėją. Naujai atgimusio bene žymiausio pasaulio seklio nuotykius A. Horowitzas aprašė romanuose „Šilko rūmai“ (2011 m.) ir „Moriartis“ (2014 m.).
	Mary Beth Keane Prašyk dar kartą  Frensis Glisonas ir Brajanas Stenhoupas – du jauni, neseniai šeimas sukūrę Niujorko policijos pareigūnai – 1973-iaisiais paskiriami drauge patruliuoti Bronkso gatvėmis. Porininkų keliai netrukus išsiskiria, jiems taip ir nespėjus tapti artimais draugais. Tik Frensio žmona Lena, sužinojusi, kad po kurio laiko į gretimą beveik idiliško užmiesčio namą atsikrausto Stenhoupai, tikisi pakeisti padėtį ir užmegzti šiltus santykius tarp šeimų. Tačiau už kiekvienų durų verda savas gyvenimas, ir, kad ir kiek stengtųsi Lena, keistai priešiškas ir dažnai nepaaiškinamas Anės Stenhoup elgesys užkerta kelią bet kokiam artimam ryšiui. Metams bėgant įtampa tarp šeimų auga, kol vieną dieną ją vainikuoja tragiškas įvykis, ne tik kardinaliai pakeičiantis visų pasaulius, bet ir galintis sugriauti beužsimezgančią vienturčio Stenhoupų sūnaus Piterio ir Glisonų jaunėlės Keitės meilę. Mary Beth Keane švelniais, neskubriais potėpiais tapo sudėtingą šeimos ir mylimųjų santykių dinamiką, psichikos ligos paveiktų artimųjų, mėginančių tyla užgožti klausiamus aplinkinių žvilgsnius ir bijančių likti nesuprastų, paveikslą. Autorė jautriai prisiliečia prie pirmosios meilės, vaikystės traumų, priklausomybių demonų ir subtiliai kintančio pasaulio suvokimo, taip suteikdama galią ne tik naujai išvysti įsisenėjusias skriaudas, bet ir išmokti už jas atleisti. Mary Beth Keane (Merė Bet Kyn, gim. 1977) – airių kilmės amerikiečių rašytoja. 2005 m. Virdžinijos universitete įgijo vaizduojamojo meno magistro laipsnį. Trečioji autorės knyga „Prašyk dar kartą“, daugelio laikoma iki šiol geriausiu jos kūriniu, pelnė „Vogue“, „People“, „Elle“ ir NPR metų knygos apdovanojimus ir pateko į „New York Times“ bestselerių sąrašą. Lietuviškai jau išleistas M. B. Keane romanas „Šiltinė“ („Baltos lankos“, 2020).
	Howard Phillips Lovecraft Tykantis tamsoje  Amerikiečių rašytojo, siaubo ir weird fiction, keistosios literatūros, klasiko H. P. Lovecrafto (1890–1937) tekstai – tarsi skiepai nuo egocentrizmo. Jie primena apie žmogaus vienatvę ir menkumą nepažinaus, neaprėpiamo, šalčiu alsuojančio kosmoso akivaizdoje. Didžiausio siaubo šaltinis – susidūrimas su absoliučiu nežmogiškumu. Knygos istorijose – rafinuoti estetai kapų plėšikai, menininkai, kuriems pavyksta užčiuopti Visatos paslaptis, mokslininkai, trokštantys atrasti tai, kas galbūt net neskirta žmogui, apleistos tolimos vietovės, tapusios šiurpių būtybių priebėga... H. P. Lovecrafto kūriniai padarė milžinišką įtaką elitinei literatūrai, autoriniam ir pramoginiam kinui, šiuolaikinei filosofijai. Taip pat metalo muzikai, komiksams, kompiuteriniams žaidimams. Savo mokytoju jį laikė W. S. Burroughsas, S. Kingas, juo žavėjosi J. L. Borgesas, apie jį rašo M. Houellebecqas ir kiti. Nors rašytojas mirė neišleidęs nė vienos knygos, šiandien jo tekstai – JAV literatūros kanono dalis. 2005 m. autoriaus kūrybos rinktinė išleista prestižinėje „The Library of America“ serijoje.
	Aslak Nore Kapas jūroje Donnos Tartt, Stiego Larssono ir Carloso Ruizo Zafóno stiliumi sukurtas literatūrinis trileris ir veržli šeimos saga, spalvinga drama apie valdžią ir paveldėjimą, įkvėpta didžiųjų XX a. pasakojimų bei šiuolaikinių televizijos serialų. Tai istorija, kurioje tiesos troškimas kovoja su lojalumu šeimai, romantiška ir tragiška kelionė per praeitį ir dabartį, kuri baigiasi lemtingu paskutiniu žingsniu stulbinamai vaizdingoje Norvegijos pakrantėje. Po 75 metų istorija nuveda prie laivo nuolaužų jūros dugne, 300 metrų po vandens paviršiumi – ten, kur palaidota šokiruojanti tiesa... Aslak Nore (g. 1978 m.) – Norvegijos žurnalistas, leidėjas ir rašytojas, rašytojo Kjartano Fløgstado sūnus. Užaugo Osle. Įgijo išsilavinimą Oslo universitete ir Naujojoje socialinių tyrimų mokykloje Niujorke, pagal Fulbright programą. Tarnavo elitiniame Norvegijos Telemarko batalione Bosnijoje. Šiuolaikinis nuotykių ieškotojas Nore gyveno Lotynų Amerikoje ir dirbo žurnalistu Artimuosiuose Rytuose bei Afganistane. Išleido keletą negrožinės literatūros knygų ir tris romanus, iš kurių paskutinis – „Ulvefelenas“ – tapo nacionaliniu bestseleriu, o 2018 m. Norvegijoje laimėjo Rivertono premiją kaip geriausias kriminalinis romanas. Gyvena Provanse, Prancūzijoje.
	Bartosz Polonski Robčikas Pirmosios meilės išbandymai, praleistos pamokos, prekyba psichotropinėmis medžiagomis, savęs paieškos, pastangos nenuvilti draugų ir šeimos, triukšmingi vakarėliai – tokia romano „Robčikas“ veikėjų kasdienybė. Šiame romane personažai prabyla slengu, kuris sujungia slavų, lietuvių ir anglų kalbų elementus. Kalba šioje knygoje „Robčikas“ – svarbiausias tapatybės raiškos įrankis. Lenkų mokyklos moksleivis Darekas, iš kurio perspektyvos pateikiama istorija, bando užsidirbti pinigų ir padėti savo artimiesiems, todėl susiduria su nusikalstamu pasauliu. Rašoma ir apie jo romantiškus nuotykius, pažintį su skautų bendruomene, įvairių subkultūrų nariais. Romanas parašytas pagaulia, natūralia kalba, išsiskiria psichologiškai stipriais charakteriais, o dinamiškas veiksmas įtraukia.
	Felicja Romanowska Vilnietiškas detektyvas 1933 metų gegužės 12 dieną Vilnių kaip žaibas apskriejo žinia – Bernardinų sode pagrobta Vilniaus vaivados dukrelė Agatka. Ryžtingai nusiteikęs slaptosios policijos viršininkas Mańkowskis nieko nelaukdamas imasi keblios bylos. Palaidų siūlų daug. Įtariamųjų sąraše – mergaitės auklė, vietiniai banditai, komunistai. Galimi motyvai – politinis šantažas, išpirkos pinigai. O gal pagrobimas dėl meilės? Nusikaltimo pėdsakai tyrėjus vedžioja už nosies pažįstamomis Vilniaus gatvėmis ir požemiais, atveda iki Krokuvos ir net Paryžiaus. Įnirtingos gaudynės, susišaudymai ir politinės intrigos neišvengiamos, siekiant surasti pagrobtą mergaitę. Felicjos Romanowskos slapyvardžiu pasirašytas Vilnietiškas detektyvas – tai ir kriminalinis romanas, ir tarpukario Vilniaus satyra, pašiepianti ne vieną to meto kultūros ir politikos veikėją. Pirmą kartą romanas dalimis buvo publikuotas 1933 metų pavasarį Vilniaus laikraštyje Słowo, o niekam iki tol negirdėtos autorės Felicjos slapyvardžiu dangstėsi tokie patyrę literatūros vilkai kaip Józefas Mackiewiczius, Stanisławas Mackiewiczius-Catas, Jerzy'is Wyszomirskis ir Walerianas Charkiewiczius.
	Elizabeth Strout Olivija Kiteridž Elizabeth Strout už „Oliviją Kiteridž“ pelnė prestižinę Pulitzerio premiją, knygą puikiai įvertino ir skaitytojai, ir literatūros kritikai. Pagal ją sukurtas populiarus HBO serialas, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Frances McDormand, gavo aštuonias Emmy statulėles ir beveik tris dešimtis kitų apdovanojimų. Žemyno pakraštyje įsikūręs Krosbio miestelis Meino valstijoje gali pasirodyti Dievo pamiršta vieta, tačiau rašytoja Elizabeth Strout jame sutalpina visą pasaulį ir visas didžiausias žmonijos dramas – aistrą, nusivylimą, pavydą, viltį ir meilę. Trylika ryškių pasakojimų į vientisą romaną jungia nepamirštamos veikėjos – Olivijos Kiteridž – paveikslas. Kartais griežta, kartais kantri, kartais įžvalgi, o kartais liūdnai nenuovoki Olivija Kiteridž yra į pensiją išėjusi mokytoja. Ji bamba dėl pokyčių mažame Krosbyje ir visame pasaulyje, tačiau ne visuomet pastebi, kaip keičiasi aplinkiniai žmonės – netgi suaugęs sūnus, kurį slegia neracionalus jos prieraišumas, ir vyras Henris, kurio atsidavimas santuokai virto ir palaima, ir prakeiksmu. Miestelio gyventojams grumiantis su dideliais ir mažais iššūkiais, Olivija vis geriau supranta ir įvertina savo gyvenimą – kartais skausmingai, bet visuomet negailestingai atvirai.

Užsakę norimą knygą per VILNIUS TECH Virtualiąją biblioteką ir gavę pranešimą apie paruoštą užsakymą, atvykite pasiimti leidinių į nurodytą vietą: Centrinę biblioteką (I a. holas) ar skaityklą fakultete.