Mokslinių publikacijų reikšmė akademinėje aplinkoje yra neabejotina: jose mokslininkai dalinasi savo tyrimais, jų rezultatais ir atradimais, bei diskutuoja aktualiomis temomis. Tačiau šiandien publikacijos kartu yra ir esminis mokslinės pažangos vertinimo įrankis: jų skaičius ir kokybė dažnai yra lemiami priimant įdarbinimo bei karjeros galimybių sprendimus, keliant studijų kokybę, nustatant tyrimų prioritetus, ir, atitinkamai, jų finansavimą.

Šiems tikslams pasitelkiami publikacijų ir jų cituojamumo duomenys, kurie yra kaupiami bibliografinėse duomenų bazėse. Šiandien jų yra dešimtys, tačiau įtakingiausiomis išlieka visiems jau žinomos Web of Science (WoS) ir Scopus duomenų bazės, kurias galima pavadinti bibliografinės informacijos titanais. Todėl nenuostabu, kad daugeliui mūsų publikacijų kokybė pirmiausiai asocijuojasi su jų indeksavimu šiose duomenų bazėse, ir dažnai būtent šiuo kriterijumi vadovaujamės, kuomet renkamės žurnalą publikavimui.

Bibliografinės duomenų bazės yra itin svarbios akademinėms institucijoms: jų duomenys yra naudojami pasauliniuose universitetų reitinguose ir pačios institucijos vidiniuose vertinimuose. Be to, kartu su išaugusia technologine pažanga ir galimybėmis, šios bazės taip pat išplėtė savo siūlomų paslaugų spektrą, todėl tapo labiau patraukliomis ir atskiriems vartotojams –  jose autoriai ir mokslininkai gali ne tik pasirinkti žurnalą publikavimui ar surasti jiems aktualiausią mokslinę literatūra, bet ir stebėti savo karjerą, surasti tinkamiausius partnerius ateities bendradarbiavimui ar net galimus finansavimo šaltinius.

Tačiau tiek WoS, tiek Scopus yra komercinės duomenų bazės, kurių prenumerata institucijoms kainuoja itin brangiai, todėl reta institucija išgali prenumeruoti jas abi ir joms tenka rinktis. Net jei turima galimybė naudotis abiem duomenų bazėmis, dažnai jų vartotojai nežino, kokie yra pagrindiniai šių bazių skirtumai ir apribojimai, lemiantys jų tinkamumą tiek kasdienių, tiek vertinimo ar bibliografinių analizių užduočių atlikimui.

Yra daugybė straipsnių, analizuojančių konkrečius WoS ir/arba Scopus aspektus, tačiau retas galime skirti laiko tokios literatūros gausos apžvalgai. Patys duomenų savininkai taip pat pateikia gausybę informacijos, tačiau ji išsklaidyta įvairiausiuose šaltiniuose ir dažnai pateikti duomenys skirtinguose šaltiniuose nesutampa. Todėl surinkti visą ir patikimą informaciją, reikalingą duomenų bazių tinkamumo įvertinimui, yra nelengva ir laikui imli užduotis.

Būtent toks yra šio apžvalginio straipsnio pagrindinis siekis – suteikti visiems WoS ir Scopus vartotojams visapusišką, empiriniais tyrimais ir savininkų duomenimis pagrįstą informaciją, apimančią ne tik duomenų bazėse indeksuojamą turinį, bet ir kitas funkcijas, pasitaikančias klaidas ir esminius apribojimus. Todėl ši informacija naudinga ne tik tiems, kas priima duomenų bazių prenumeratų ar jų turinio naudojimo mokslo vertinimo procesuose sprendimus, bet ir kasdieniams vartotojams, siekiantiems tikslių ir patikimų rezultatų.

Straipsnis viešai prieinamas internete >>>

Straipsnį parengė
VILNIUS TECH Bibliotekos Mokslinės informacijos skyriaus vedėja dr. Raminta Pranckutė