Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centras
Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centro naujienos
XX a. Architektūros ir Kraštovaizdžio architektūros paveldo vertė ir saugojimo praktika
2023-11-22
XX a. Architektūros ir Kraštovaizdžio architektūros paveldo vertė ir saugojimo praktika
2023 m. lapkričio 20 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros fakulteto studentai lankėsi Vilniaus miesto savivaldybėje ir dalyvavo specialistų paskaitose, kurių pagrindinė tema „XX a. architektūros ir kraštovaizdžio architektūros paveldo vertė ir saugojimo praktika“.
Doc. dr. Liutauras Nekrošius, siekdamas praplėsti „Modernioji ir šiuolaikinė architektūra“ modulio paskaitas, pakvietė Architektūros ir Kraštovaizdžio architektūros studijų programų 3 kurso studentus į išvykstamąją paskaitą Vilniaus miesto savivaldybėje.
Miestovaizdžio skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Čeponytė papasakojo studentams apie charakteringą Vilniaus miestovaizdį ir kad vienas reikšmingiausių jo elementų yra gamtinė aplinka. Vilniaus miestas išsiskiria savo reljefu, šlaitais, upės slėniu bei želdiniais ir želdynais. Specialistė pristatė, kad želdiniai svarbūs ne vien dėl estetikos, funkcinio ar klimato kaitos poveikio mažinimo aspektų, bet ir tam tikrais atvejais jie gali būti svarbūs ir kultūros paveldo fone. Kraštovaizdžio architektė pasidalino praktiniais projektų pavyzdžiais Vilniuje ir padėjo studentams geriau įsivaizduoti jų profesinio lauko kontekstą bei kasdienius iššūkius.
Studentai taip pat išklausė Kultūros paveldo skyriaus vedėjos Donatos Armakauskaitės pranešimą. Kultūros paveldo specialistė supažindino studentus su svarbiausiais Vilniaus miesto nekilnojamojo kultūros paveldo objektais ir ypatingą dėmesį skyrė moderniosios ir šiuolaikinės architektūros temai, kurią studentai tyrinėja šį semestrą. D. Armakauskaitė pateikė Energetikos ir technikos muziejaus, Santuokų rūmų bei Sporto rūmų pavyzdžius ir pabrėžė, kad nekilnojamojo kultūros paveldo įveiklinimas yra būtinoji sąlyga objektų išlikimui.
Skyriaus vedėja pasakojo, kokie iššūkiai ir diskusijos kyla, kalbant apie XX a. amžiaus architektūrą, ir pateikė „Mokslininkų namą“ prie Baltojo tilto kaip pavyzdį. D. Armakauskaitė dalinosi galimu kultūros paveldo suvokimo ir vertinimo ribų praplėtimu, nurodydama socialinį aspektą, į kurį šiuo metu nėra pakankamai atsižvelgiama. Pabaigoje kultūros paveldo specialistė kvietė studentus diskutuoti bei galvoti ne vien apie naują architektūra, bet ir bandyti ieškoti galimų naujų pritaikymo, įveiklinimo būdų, konversijos ar kitų formų esamai architektūrai.
Trečiakursiai turėjo progą susipažinti su Vilniaus miesto savivaldybės veikla ir kompleksiškai pažvelgti į profesiją realiame Vilniaus miesto kontekste. Vizito metu studentai taip pat tyrinėjo įspūdingo dydžio Vilniaus miesto medinį maketą bei apžvelgė Vilniaus miestovaizdį.
Miestovaizdžio skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Čeponytė papasakojo studentams apie charakteringą Vilniaus miestovaizdį ir kad vienas reikšmingiausių jo elementų yra gamtinė aplinka. Vilniaus miestas išsiskiria savo reljefu, šlaitais, upės slėniu bei želdiniais ir želdynais. Specialistė pristatė, kad želdiniai svarbūs ne vien dėl estetikos, funkcinio ar klimato kaitos poveikio mažinimo aspektų, bet ir tam tikrais atvejais jie gali būti svarbūs ir kultūros paveldo fone. Kraštovaizdžio architektė pasidalino praktiniais projektų pavyzdžiais Vilniuje ir padėjo studentams geriau įsivaizduoti jų profesinio lauko kontekstą bei kasdienius iššūkius.
Studentai taip pat išklausė Kultūros paveldo skyriaus vedėjos Donatos Armakauskaitės pranešimą. Kultūros paveldo specialistė supažindino studentus su svarbiausiais Vilniaus miesto nekilnojamojo kultūros paveldo objektais ir ypatingą dėmesį skyrė moderniosios ir šiuolaikinės architektūros temai, kurią studentai tyrinėja šį semestrą. D. Armakauskaitė pateikė Energetikos ir technikos muziejaus, Santuokų rūmų bei Sporto rūmų pavyzdžius ir pabrėžė, kad nekilnojamojo kultūros paveldo įveiklinimas yra būtinoji sąlyga objektų išlikimui.
Skyriaus vedėja pasakojo, kokie iššūkiai ir diskusijos kyla, kalbant apie XX a. amžiaus architektūrą, ir pateikė „Mokslininkų namą“ prie Baltojo tilto kaip pavyzdį. D. Armakauskaitė dalinosi galimu kultūros paveldo suvokimo ir vertinimo ribų praplėtimu, nurodydama socialinį aspektą, į kurį šiuo metu nėra pakankamai atsižvelgiama. Pabaigoje kultūros paveldo specialistė kvietė studentus diskutuoti bei galvoti ne vien apie naują architektūra, bet ir bandyti ieškoti galimų naujų pritaikymo, įveiklinimo būdų, konversijos ar kitų formų esamai architektūrai.
Trečiakursiai turėjo progą susipažinti su Vilniaus miesto savivaldybės veikla ir kompleksiškai pažvelgti į profesiją realiame Vilniaus miesto kontekste. Vizito metu studentai taip pat tyrinėjo įspūdingo dydžio Vilniaus miesto medinį maketą bei apžvelgė Vilniaus miestovaizdį.
