Pasaulyje įžvelgiamas akivaizdus žmonijos veiklos poveikis pasaulio ekosistemoms. Dar 2012 metais vykusioje Jungtinių Tautų konferencijoje dėl darnios plėtros „Rio+20“ buvo priimta svarbi rezoliucija (A/RES/66/288 - The Future We Want) kurioje pabrėžta žaliosios ekonomikos svarba. „Rio+20“ konferencijos metu buvo akcentuota, jog žalioji ekonomika darnios plėtros ir skurdo naikinimo kontekste yra laikoma kaip viena iš svarbių priemonių tvariai plėtrai pasiekti (United Nations [UNDSD], 2012). Europos Sąjunga turės priimti su žaliąja ekonomika sietinus sprendimus dėl regione egzistuojančių ekologinių, ekonominių, socialinių problemų, kaip tarša Baltijos jūros regione, nelygybė, šiltnamio dujų emisija, klimato kaita ir pan. Tačiau įdiegiant žaliosios ekonomikos principus, kyla klausimas, ar, atlikus esminius pakeitimus šalyje, tikrai galima tikėtis ekonominės ir socialinės gerovės?  

Analizuota mokslinė literatūra ir tarptautinių organizacijų ataskaitos, rezoliucijos, konferencijų susitarimai, leido absolventui Rokui Aleknai (darbo vadovė doc. dr. Eglė Kazlauskienė) sudaryti žaliosios ekonomikos plėtros vertinimui skitų rodiklių sąrašą. Tyrime analizuojamos valstybės: Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Nyderlandai, Belgija, Prancūzija, Vokietija. Visi makroekonominiai duomenys surinkti iš viešai prieinamų duomenų bazių: Eurostat, OECD, „Pasaulio bankas“. Žaliosios ekonomikos indeksas gali parodyti visuminę žaliosios ekonomikos plėtrą, tačiau kyla klausimas, kokį ryšį BVP, tenkantis vienam gyventojui, turi su analizuojamais žaliosios ekonomikos rodikliais. Siekiant tai patikrinti, buvo atlikta daugianarė regresinė analizė tarp visų pasirinktų nepriklausomų kintamųjų ir BVP vienam gyventojui. 

Apibendrinant gautus žaliosios ekonomikos normalizuotų rodiklių ir apskaičiuotų indeksų rezultatus, galima akcentuoti bendras tendencijas: analizuojamose valstybėse saugojamų sausumos ir jūros teritorijų plotai didėja, didžiojoje dalyje valstybių mažėja šiltnamio dujų emisijos, didėja atsinaujinančios energetikos mastai. Tačiau galima įžvelgti ir plėtros galimybių aktyvinimo tokiose srityse kaip komunalinių atliekų perdirbimas, investicijos į atsinaujinančią energetiką. Gauti koreliacijos koeficientai tarp žaliosios ekonomikos indekso ir BVP vienam gyventojui atskleidžia tiesioginę priklausomybę tarp rodiklių — didėjant žaliosios ekonomikos indeksui, didėja BVP vienam gyventojui. Visgi analizuojant giliau atskirų šalių rodiklių reikšmės ir  žaliosios ekonomikos plėtros prognozės išsiskyrė.

Dėl spartėjančios žaliosios ekonomikos plėtros ir priimtų tarpvalstybinių susitarimų, galima teigti, jog žalioji ekonomika yra stipriai veikiama globalizacijos procesų. Šias ir panašias problemas, susijusias su globalizacijos padariniais, analizuoja Globalios ekonomikos magistrantūros studentai. Daugiau informacijos apie programą https://cutt.ly/gtYv1PQ