Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centras
Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centro naujienos
Žiedinės tekstilės pramonės perspektyvos
2023-07-24
Žiedinės tekstilės pramonės perspektyvos
Pasaulinėje rinkoje per pastaruosius dešimtmečius sparčiai keitėsi žaliavos ir produktai. Verslas gamina vis daugiau produkcijos, vartojimas didėja, o tai veda prie neracionalaus gamtinių išteklių naudojimo. Viena didžiausių neracionalaus vartojimo pramonės šakų yra tekstilės gamyba. Tekstilės gamyba yra antra labiausiai teršianti pramonės šaka pasaulyje po naftos pramonės, ir išmeta apie 1,2 milijardo tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (daugiau nei tarptautiniai skrydžiai ir jūrų laivyba kartu paėmus) (Chen ir kt., 2021).
Be to, tekstilės sektoriuje dirba daugiau nei 1,5 mln. žmonių, jame yra daugiau nei 160 000 įmonių, o 2019 m. apyvarta siekė 162 mlrd. EUR (Europos Komisija, 2022 m.). Pasaulinės mados industrijos vertė siekia 3 000 milijardų JAV dolerių, sudaro daugiau nei 2 % pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP) (Shirvanimoghaddam ir kt., 2020). Vos per kelerius metus žiedinė ekonomika tapo pagrindiniu pramonės ir aplinkosaugos politikos principu Kinijoje, Afrikoje, Europos Sąjungoje (ES) ir JAV (Corvellec ir kt., 2022).
Mažiau nei 1% drabužių yra perdirbami visame pasaulyje, iš dalies dėl tinkamos technologijos trūkumo (Europos Komisija, 2022). Šiuo atveju techninių vartotojų – gamybinių įmonių ar apskritai verslų – atsakomybė yra labai didelė. Kadangi jie turi peržiūrėti esamas technologijas, nusistovėjusias strategijas ir pardavimo politiką, techniniai vartotojai turėtų nustatyti strategijas, pagrįstas tvarumu, ekologiškos ekonomikos principais, socialiai atsakingu verslu ir viešąja gėrybe. Šių principų integravimas yra ilgas ir sudėtingas procesas.
Tekstilės pramonės kontekste žiedinės ekonomikos paradigma pabrėžia būtinybę pereiti nuo tradicinio modelio „imk-padaryk-išmesk“ prie tvaresnės ir atsinaujinančios sistemos. Tam reikia įgyvendinti tokias strategijas kaip tekstilės perdirbimas, pagerinimas ir pakartotinis naudojimas, taip pat skatinti ekologišką dizainą, gaminių ilgaamžiškumą ir didesnę gamintojo atsakomybę (Clark ir kt., 2016). Žiedinė tekstilės pramonė vis dažniau minima tarptautiniuose susitarimuose ir politikos strategijose. Vienas iš Jungtinių Tautų tekstilės sektoriaus tikslų yra tvarumo įgyvendinimo planų 12 tikslas, kuriame kalbama apie tvarią gamybą ir vartojimą, kurios tikslas yra pakeisti tiekimo grandinę, kad ji apimtų visą ciklą nuo gaminio gamybos iki šalinimo (Muthu & Gardetti, 2020).
Nors įvairių autorių aprašytos žiedinės tekstilės ekonomikos principų charakteristikos skiriasi, tačiau pagrindinė idėja yra sumažinti išteklių naudojimą, permąstant kiekvieno vartotojo pasirinkimus ir motyvus renkantis naudotą tekstilę ar atnaujinant esamą. Žiedinė tekstilės pramonė skatina tris pagrindines veiklas: išteklių mažinimą, šiukšlių mažinimą, pakartotinį naudojimą ir perdirbimą, būdingą tradiciniam atliekų tvarkymo metodui (Ozili, 2021). Sumažinimas apima atliekų mažinimą visuose gamybos etapuose (įskaitant minimalų žaliavų naudojimą) ir skirtinguose vartojimo bei naudojimo etapuose. Pakartotinis naudojimas šiuo atveju reikalauja persvarstyti gamybą, kad būtų galima lengvai perdirbti arba naudoti produktus, skirtus kitoms reikmėms. Galų gale, padidėjęs pakartotinis naudojimas sumažina padidėjusią gamybos paklausą (Chen ir kt., 2021). Žiedinės tekstilės pramonės principai yra šie: tekstilės rūšiavimas; tekstilės biorūšiavimas; tekstilės atsisakymas; tekstilės permąstymas; tekstilės perdirbimas; pakartotinis tekstilės naudojimas; tekstilės vartojimo sumažinimas; tekstilės atnaujinimas.
Perėjus prie žiedinės tekstilės ekonomikos, galima pasiekti daug naudos aplinkai. Pavyzdžiui, tai gali žymiai sumažinti neapdorotų išteklių gavybą, sumažinti energijos suvartojimą, apriboti vandens naudojimą ir sušvelninti su tekstilės gamyba susijusią taršą. Be to, žiedinė tekstilės pramonė siūlo naujų darbo vietų kūrimo, inovacijų ir naujų verslo modelių kūrimo galimybių. Siekdamos paspartinti žiedinės tekstilės pramonės plėtrą, vyriausybės, įmonės ir vartotojai turi bendradarbiauti ir derinti savo pastangas. Politinės intervencijos, pavyzdžiui, reglamentai, skatinantys žiedinę praktiką, gali paskatinti tvarios gamybos ir vartojimo modelius. Be to, vartotojų sąmoningumo skatinimas ir švietimas apie žiedinės tekstilės gaminių naudą aplinkai ir socialinei veiklai gali paskatinti paklausą ir paskatinti rinkos pokyčius.
Žiedinės tekstilės pramonė yra palyginti nauja sritis, o Europos Komisija 2022 m. buvo paskelbusi ES tvarios ir apskritos tekstilės strategiją. Šia strategine iniciatyva siekiama paskatinti žiedinės tekstilės praktikos plėtrą ir pritaikymą visoje Europos Sąjungoje, nustatant etaloną kitoms pramonės šakoms.
VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Ekonomikos inžinerijos studijų programos Globalios ekonomikos specializacijos magistrantė Ingrida Šilobrit (vad. prof. dr. Daiva Jurevičienė) atliko tyrimą, siekdama įvertinti pagrindinius pasaulio tekstilės eksportuotojus, labiausiai sąlygojančius perdirbamos tekstilės plėtrą. Tekstilės ir drabužių pramonės analizė atskleidė dešimt svarbiausių ekonomikų, kurios įneša didžiausią indėlį į pasaulinę tekstilės gamybą. Atlikus išsamų vertinimą, pagrįstą nustatytais kriterijais, nustatyta, kad Europos Sąjunga užima lyderio poziciją, antroje vietoje – Malaizija, trečioje – Kinija.
Europos Sąjungos lyderio pozicija gali būti siejama su tvirta ekonomine infrastruktūra, tvirtomis politikos sistemomis, skatinančiomis tvarumą, ir didėjančiu įsipareigojimu laikytis žiedinės ekonomikos principų tekstilės sektoriuje. Malaizijos antrajai vietai įtakos gali turėti strateginės investicijos į tekstilės pramonę, palanki verslo aplinka ir iniciatyvos, skatinančios tvarią praktiką. Trečiąją Kinijos vietą galima paaiškinti dideliais tekstilės gamybos pajėgumais, plačioms tiekimo grandinėmis ir pastangomis į tekstilės gamybą integruoti žiedinės ekonomikos principus. Tyrimo rezultatai rodo, kad reitingams įtakos turi keli veiksniai, įskaitant ekonomikos išsivystymo lygį, technologijų pažangą, gyventojų skaičių, pigios darbo jėgos prieinamumą ir mados tendencijų įtaką ir kt.
Tekstą parengė Verslo vadybos fakulteto Ekonomikos inžinerijos katedros vedėja prof. dr. Daiva Jurevičienė
Be to, tekstilės sektoriuje dirba daugiau nei 1,5 mln. žmonių, jame yra daugiau nei 160 000 įmonių, o 2019 m. apyvarta siekė 162 mlrd. EUR (Europos Komisija, 2022 m.). Pasaulinės mados industrijos vertė siekia 3 000 milijardų JAV dolerių, sudaro daugiau nei 2 % pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP) (Shirvanimoghaddam ir kt., 2020). Vos per kelerius metus žiedinė ekonomika tapo pagrindiniu pramonės ir aplinkosaugos politikos principu Kinijoje, Afrikoje, Europos Sąjungoje (ES) ir JAV (Corvellec ir kt., 2022).
Mažiau nei 1% drabužių yra perdirbami visame pasaulyje, iš dalies dėl tinkamos technologijos trūkumo (Europos Komisija, 2022). Šiuo atveju techninių vartotojų – gamybinių įmonių ar apskritai verslų – atsakomybė yra labai didelė. Kadangi jie turi peržiūrėti esamas technologijas, nusistovėjusias strategijas ir pardavimo politiką, techniniai vartotojai turėtų nustatyti strategijas, pagrįstas tvarumu, ekologiškos ekonomikos principais, socialiai atsakingu verslu ir viešąja gėrybe. Šių principų integravimas yra ilgas ir sudėtingas procesas.
Tekstilės pramonės kontekste žiedinės ekonomikos paradigma pabrėžia būtinybę pereiti nuo tradicinio modelio „imk-padaryk-išmesk“ prie tvaresnės ir atsinaujinančios sistemos. Tam reikia įgyvendinti tokias strategijas kaip tekstilės perdirbimas, pagerinimas ir pakartotinis naudojimas, taip pat skatinti ekologišką dizainą, gaminių ilgaamžiškumą ir didesnę gamintojo atsakomybę (Clark ir kt., 2016). Žiedinė tekstilės pramonė vis dažniau minima tarptautiniuose susitarimuose ir politikos strategijose. Vienas iš Jungtinių Tautų tekstilės sektoriaus tikslų yra tvarumo įgyvendinimo planų 12 tikslas, kuriame kalbama apie tvarią gamybą ir vartojimą, kurios tikslas yra pakeisti tiekimo grandinę, kad ji apimtų visą ciklą nuo gaminio gamybos iki šalinimo (Muthu & Gardetti, 2020).
Nors įvairių autorių aprašytos žiedinės tekstilės ekonomikos principų charakteristikos skiriasi, tačiau pagrindinė idėja yra sumažinti išteklių naudojimą, permąstant kiekvieno vartotojo pasirinkimus ir motyvus renkantis naudotą tekstilę ar atnaujinant esamą. Žiedinė tekstilės pramonė skatina tris pagrindines veiklas: išteklių mažinimą, šiukšlių mažinimą, pakartotinį naudojimą ir perdirbimą, būdingą tradiciniam atliekų tvarkymo metodui (Ozili, 2021). Sumažinimas apima atliekų mažinimą visuose gamybos etapuose (įskaitant minimalų žaliavų naudojimą) ir skirtinguose vartojimo bei naudojimo etapuose. Pakartotinis naudojimas šiuo atveju reikalauja persvarstyti gamybą, kad būtų galima lengvai perdirbti arba naudoti produktus, skirtus kitoms reikmėms. Galų gale, padidėjęs pakartotinis naudojimas sumažina padidėjusią gamybos paklausą (Chen ir kt., 2021). Žiedinės tekstilės pramonės principai yra šie: tekstilės rūšiavimas; tekstilės biorūšiavimas; tekstilės atsisakymas; tekstilės permąstymas; tekstilės perdirbimas; pakartotinis tekstilės naudojimas; tekstilės vartojimo sumažinimas; tekstilės atnaujinimas.
Perėjus prie žiedinės tekstilės ekonomikos, galima pasiekti daug naudos aplinkai. Pavyzdžiui, tai gali žymiai sumažinti neapdorotų išteklių gavybą, sumažinti energijos suvartojimą, apriboti vandens naudojimą ir sušvelninti su tekstilės gamyba susijusią taršą. Be to, žiedinė tekstilės pramonė siūlo naujų darbo vietų kūrimo, inovacijų ir naujų verslo modelių kūrimo galimybių. Siekdamos paspartinti žiedinės tekstilės pramonės plėtrą, vyriausybės, įmonės ir vartotojai turi bendradarbiauti ir derinti savo pastangas. Politinės intervencijos, pavyzdžiui, reglamentai, skatinantys žiedinę praktiką, gali paskatinti tvarios gamybos ir vartojimo modelius. Be to, vartotojų sąmoningumo skatinimas ir švietimas apie žiedinės tekstilės gaminių naudą aplinkai ir socialinei veiklai gali paskatinti paklausą ir paskatinti rinkos pokyčius.
Žiedinės tekstilės pramonė yra palyginti nauja sritis, o Europos Komisija 2022 m. buvo paskelbusi ES tvarios ir apskritos tekstilės strategiją. Šia strategine iniciatyva siekiama paskatinti žiedinės tekstilės praktikos plėtrą ir pritaikymą visoje Europos Sąjungoje, nustatant etaloną kitoms pramonės šakoms.
VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Ekonomikos inžinerijos studijų programos Globalios ekonomikos specializacijos magistrantė Ingrida Šilobrit (vad. prof. dr. Daiva Jurevičienė) atliko tyrimą, siekdama įvertinti pagrindinius pasaulio tekstilės eksportuotojus, labiausiai sąlygojančius perdirbamos tekstilės plėtrą. Tekstilės ir drabužių pramonės analizė atskleidė dešimt svarbiausių ekonomikų, kurios įneša didžiausią indėlį į pasaulinę tekstilės gamybą. Atlikus išsamų vertinimą, pagrįstą nustatytais kriterijais, nustatyta, kad Europos Sąjunga užima lyderio poziciją, antroje vietoje – Malaizija, trečioje – Kinija.
Europos Sąjungos lyderio pozicija gali būti siejama su tvirta ekonomine infrastruktūra, tvirtomis politikos sistemomis, skatinančiomis tvarumą, ir didėjančiu įsipareigojimu laikytis žiedinės ekonomikos principų tekstilės sektoriuje. Malaizijos antrajai vietai įtakos gali turėti strateginės investicijos į tekstilės pramonę, palanki verslo aplinka ir iniciatyvos, skatinančios tvarią praktiką. Trečiąją Kinijos vietą galima paaiškinti dideliais tekstilės gamybos pajėgumais, plačioms tiekimo grandinėmis ir pastangomis į tekstilės gamybą integruoti žiedinės ekonomikos principus. Tyrimo rezultatai rodo, kad reitingams įtakos turi keli veiksniai, įskaitant ekonomikos išsivystymo lygį, technologijų pažangą, gyventojų skaičių, pigios darbo jėgos prieinamumą ir mados tendencijų įtaką ir kt.
Tekstą parengė Verslo vadybos fakulteto Ekonomikos inžinerijos katedros vedėja prof. dr. Daiva Jurevičienė