Jos istorija – tai ne tik asmeninis atsidavimas žinioms, bet ir įkvėpimas jaunajai kartai, o ypač – moterims moksle. Interviu metu mokslininkė atvirai pasakoja apie iššūkius, laimėjimus bei savo viziją, susijusią su mokslo ateitimi Lietuvoje.

– Savo mokslinę karjerą pradėjau dar studijuodama universitete. Galima sakyti, kad universitete esu nuo tada, kai būdama pirmakursė, bakalauro studentė, įžengiau į Vilniaus Gedimino technikos universitetą (VILNIUS TECH). Po bakalauro ir magistro studijų mokslinę karjerą tęsiau studijuodama doktorantūrą tame pačiame VILNIUS TECH. Čia apgyniau ir savo pirmąjį daktaro laipsnį. Vėliau išvykau studijuoti į Karališkąjį technikos universitetą Švedijoje, kur apsigyniau antrąjį daktaro laipsnį.

Šiuo metu esu VILNIUS TECH Strateginės partnerystės centro direktorė, Ekonomikos inžinerijos katedros docentė, dėstau VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultete. Be to, tęsiu ir savo mokslinius tyrimus. Kaip tik baigiu podoktorantūros stažuotę, kurios metu turėjau progą stažuotis Azijos technologijos institute Bankoke.
 

– Ar mokslininkės kelias buvo sunkus? Dauguma moterų teigia, kad Lietuvos mokslininkės (būtent moterys) patiria daug įvairių nesklandumų, pavyzdžiui derinant mokslus ir motinystę.
 

– Taip, mokslininkės kelias nebuvo lengvas. Studijuodama doktorantūrą tiek Lietuvoje, tiek Švedijoje turėjau mažą dukrą. Atsimenu, kad buvo tokių naktų, kai dukra užmigdavo apie dvyliktą nakties, o aš sėsdavau rašyti disertaciją iki trijų ar keturių ryto. Dieną tam rasti laiko būdavo labai sudėtinga. Negana to, vaikas kartais pabusdavo gana anksti, apie septintą ar aštuntą ryto. Tai buvo išties sunkios naktys, tačiau šeima mane labai palaikė. Jos pagalba buvo neįkainojama. Manau, kad moterims mokslininkėms stiprus artimųjų palaikymas ir darbe, ir namuose yra labai svarbus.

– Kaip manote, kodėl Lietuvoje (ir ne tik) svarbu populiarinti mokslą? Ką tai duoda žmonėms ir visai visuomenei?

– Mokslas yra visuomenės tobulėjimo variklis. Populiarindami mokslą mes ugdome inovatyvią visuomenę, ugdome žmonių smalsumą bei kritinį mąstymą. Šiais laikais mūsų pasaulyje itin svarbų vaidmenį atlieka socialiniai tinklai. Anksčiau galėdavai susidurti su įvairiais iššūkiais ar net patyčiomis, jei atstovaudamas rimtai profesijai būdavai aktyvus socialiniuose tinkluose. Tačiau laikai keičiasi. Dabar galiu drąsiai pasakyti, kad visų man pasiūlytų darbo pozicijų ar kvietimų į darbo pokalbius sulaukiau dėl to, kad žmonės matė mane socialiniuose tinkluose. Darbo pasiūlymai buvo įvairūs: nuo prodekano iki prezidento patarėjo pozicijos.

Savo socialiniuose tinkluose aš praleidžiu nemažai laiko. Ypač aktyvi esu instagrame. Čia stengiuosi populiarinti mokslininko profesiją pristatydama kasdienį mūsų gyvenimą: ką veikiame, kaip pradedame rytą, kokias problemas sprendžiame, kokie susitikimai vyksta, ir netgi ką valgome, kaip juokiamės ir liūdime. Įdomu tai, jog nors mano darbas yra gana specifinis, instagrame turiu išties didelį sekėjų skaičių.

– Kokios mokslo sklaidos tendencijos Lietuvoje? Ar užtenka leidinių lietuvių kalba, skirtų mokslui populiarinti?

– Lietuvai mokslo sklaidos srityje dar yra kur augti. Nors pastaraisiais metais pasirodė daugiau mokslinių leidinių ir mokslo populiarinimo iniciatyvų, informatyvių ir prieinamų šaltinių, ypač lietuvių kalba poreikis – didelis. Svarbiausia, kad mokslo naujovės pasiektų kuo platesnę auditoriją ir būtų pristatomos įvairiais kanalais: socialiniuose tinkluose, tokiuose kaip instagramas, feisbukas ar „TikTok“, per televiziją ir radiją.

Universitete mes stengiamės kalbėti apie verslui reikalingas profesijas, populiarinti mokslinius tyrimus, tačiau tai tikrai galėtų būti daroma ir didesniu mastu. Mokslininkai ne visada yra savo karjeros vadybininkai. Todėl jiems tikrai reikia komunikacijos specialistų, kurie padėtų suprantamai ir drąsiai kalbėti apie mokslą bei savo tyrimų temas.

– Kaip manote, kokia mokslo ateitis Lietuvoje? Jaunųjų mokslininkų daugėja ar mažėja?

– Mano akimis, mokslo ateitis Lietuvoje atrodo perspektyviai. Europos Sąjungos statistikos duomenimis, Lietuvoje jaunųjų mokslininkų vis daugėja. Pavyzdžiui, Lietuva pagal moterų mokslininkių ir inžinierių skaičių yra tarp lyderių. Mūsų šalyje moterys sudaro 52 proc. visų mokslininkų ir inžinierių. Tai rodo teigiamas tendencijas mokslo ir technologijų sektoriuje, įskaitant augantį jaunųjų mokslininkų skaičių.

– Kaip manote, kokia mokslo ateitis Lietuvoje? Jaunųjų mokslininkų daugėja ar mažėja? 

– Mano akimis mokslo ateitis Lietuvoje atrodo perspektyviai. Europos Sąjungos statistikos duomenimis, Lietuvoje jaunųjų mokslininkų vis daugėja. Pavyzdžiui, Lietuva pagal moterų mokslininkių ir inžinierių skaičių yra tarp lyderių. Mūsų šalyje moterys sudaro 52 proc. visų mokslininkų ir inžinierių. Tai rodo teigiamas tendencijas mokslo ir technologijų sektoriuje, įskaitant augantį jaunųjų mokslininkų skaičių.

Taip pat noriu priminti, kad būtent Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungai, kai aš buvau jos pirmininkė, pavyko pasiekti reikšmingą žingsnį – padidinti stipendijas mokslininkams. Finansinė paskata yra labai svarbi. Didesnės stipendijos tapo papildomu stimulu jauniems žmonėms renkantis doktorantūros studijas, o tai reiškia ir mokslininko profesiją. Anksčiau mokslininkų stipendijos buvo apie 300–400 eurų, dabar jos yra kur kas didesnės. Be to, yra įvairiausių mokslinių projektų ir finansavimo galimybių, kaip antai podoktorantūros stažuotės, padedančios jauniesiems doktorantams ir jauniesiems mokslininkams lengviau integruotis į tolesnę jų akademinę ir mokslinę karjerą. Svarbu ir toliau skatinti jaunus žmones rinktis mokslininko kelią, suteikiant jiems reikiamus įrankius ir palaikymą nuo pat pirmųjų studijų metų.

– Kokią save, dirbančią mokslo srityje, matote po 10, o gal net ir po 20 metų? 

– Po 10 ar 20 metų tikiuosi būti dar labiau patyrusi mokslininkė. Tokia, kuri ne tik prisideda prie savo tyrimų srities plėtros, bet ir aktyviai dalyvauja populiarinant mokslą ir ugdant jaunuosius mokslininkus. Taip pat norėčiau, kad mano darbai turėtų realų poveikį visuomenei ir padėtų spręsti svarbias problemas. O šiandien turiu labai paprastą ir žemišką svajonę – norėčiau pagaliau turėti profesoriaus laipsnį. 

– Ir paskutinis klausimas: ko galėtumėte palinkėti pirmojo žurnalo „Veritas“ autoriams? 

– Pirmojo žurnalo „Veritas“ autoriams linkiu daug kūrybingumo ir įkvėpimo! Tegul Jūsų straipsniai būna įdomūs, informatyvūs ir pasiekia plačią auditoriją. Nebijokite būti drąsūs, būti kitokie ir kalbėti apie dalykus, kurie kartais yra nepatogūs. Juk žmones labiausiai ir traukia tai, kas yra nauja, kitaip nei įprasta. Tai – pats geriausias būdas siekiant atkreipti skaitytojo dėmesį. Sėkmės Jūsų kilnioje misijoje!

Orginalus straipsnio šaltinis: Delfi.lt