Saugios regioninės plėtros (RP) sąvoka – tai saugaus darnaus vystymosi (DV) arba, kitaip tariant, tvariosios plėtros, alternatyva, dėl kurios darnumas atsiduria dėmesio centre. Regioninių grėsmių (RG) poveikio mažinimas yra būtinas, siekiant užtikrinti darnią ir saugią regioninę plėtrą. Šiuolaikinių regioninių grėsmių (RG) literatūros analizė parodo, kad ekologinės grėsmės (EG) kenkia regionų darnumui. Tvariosios plėtros saugumas nuo ekologinių grėsmių reikalauja susijusių darnaus vystymosi tikslų (DVT), siejamų su DVT planetos saugumo temos saugumo aspektų, kurie yra susiję su ekologinėmis grėsmėmis, užtikrinimu. Ši sąvoka padeda mums kurti darnaus vystymosi ekologinio saugumo modelį, kuris nagrinėja šiuos saugumo aspektus, nes taikant esamus saugumo modelius neatsižvelgiama į šiuolaikines pasaulines ekologines grėsmes, susijusias su darnaus vystymosi tikslų (DVT) saugumo aspektais. Šioje disertacijoje nagrinėjamos ekologinės grėsmės (EG) darnaus vystymosi tikslų kontekste. Joje siūlomas tvarios ir saugios regioninės plėtros modelis, orientuotas į į darnaus vystymosi tikslų (DVT) apsaugą nuo ekologinių grėsmių, siekiant užtikrinti tinkamą regioninę plėtrą (RP). Siūlomas modelis leido sukurti įrankį, suteikiantį galimybę valdyti regioninės plėtros ekologinį saugumą. Rodiklių sistema, naudojama minėtam įrankiui sukurti, suformuota atrenkant ekologinį saugumą charakterizuojančius rodiklius iš Pasaulio banko Darnaus vystymosi tikslų (DVT) duomenų bazės, remiantis sukurtu saugumo ekologiniu modeliu. Statistiniai duomenys, atspindintys G20 grupės šalių rodiklius, buvo surinkti iš minėtos Pasaulio banko duomenų bazės, laikotarpis nuo 2010 iki 2019 metų. Tyrime keliamas uždavinys sukurti priemonę, skirtą saugaus ir darnaus vystymosi lygiui pasirinktose šalyse įvertinti. Priemonė sukurta sudarant saugumo rodiklių rinkinį ir juos sugrupuojant (klasterizuojant), pasitelkus K vidurkių metodą; tada nustatoma pagrindinė grupė (klasteris), tiriant šešių juos kontroliuojančių ir jiems įtaką darančių grupių (klasterių) ryšį, po to įvertinant pagrindinius grupių (klasterių) rodiklius ir ekspertams įvertinant jų keturis darnumo aspektus; po to gaunamos geriausios alternatyvos, pritaikant multikriterį spendimų priėmimo TOPSIS metodą, siekiant gauti kiekvieno saugumo rodiklio reikšmę kartu su G20 šalių reitingavimu pagal keturis darnumo aspektus. Tokiu būdu yra sukuriamas įrankis, kuris gali būti praktiškai pritaikomas tvariam ir ekologiškai saugiam šalių vystymui. Taikant šią sukurtą priemonę gali būti įvertinami ir reitinguojami G20 šalių ekologinio saugumo rodikliai; gauti rezultatai gali būti lyginami tarp G20 šalių. Įrankis leidžia analizuoti bet kurios G20 šalies plėtros politikos rezultatus ir tokiu būdu išryškinti jų trūkumus. Įrankis leidžia valdyti tvarią ir saugią regionų plėtrą, orientuojant ją į kuo geresnius ekologinio saugumo rodiklius. Disertacija yra suskirstyta į tris skyrius; disertacija pradedama įvadu ir baigiama išvadomis.

 

Mokslinis vadovas
prof. dr. Manuela Tvaronavičienė (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vadyba – S 003)
 

Disertacijos gynimo taryba
Pirmininkė
prof. dr. Ieva Meidutė-Kavaliauskienė (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vadyba – S 003)
 

Nariai:
– prof. habil. dr. Artūras Kaklauskas (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vadyba – S 003)
– prof. habil. dr. Gratiela-Georgiana Noja (Vakarų Timisoaros universitetas, Rumunija, Ekonomika – S 004)
– doc. dr. Asta Valackienė (Mykolo Romerio universitetas, Vadyba – S 003)
– dr. Neringa Vilkaitė-Vaitonė (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vadyba – S 004)
 

Daktaro disertaciją galima peržiūrėti:
– Vilniaus Gedimino technikos universiteto talpykloje: https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/157888